Veēoritė e pėrgjithshme gjeografike tė Kosovės
5 posters
Page 1 of 1
Veēoritė e pėrgjithshme gjeografike tė Kosovės
Kosova ka pozitė qendrore gjeografike nė Gadishullin Ballkanik qė ka rol lidhės nė mes tė pjesėve veriore e jugore, perėndimore e lindore, por edhe tė Evropės Qendrore.Kushtet natyrore tė saj janė mjaft tė volitshme. Ato e bėjnė Kosovėn udhėkryq ndėrmjet Adriatikut, Fushės sė Panonisė dhe Detit Egje. Kosova shtrihet nė mes tė 41°5058 dhe 43°5142 tė gjerėsisė gjeografike veriore dhe 20°0130 dhe 21°4802 tė gjatėsisė gjegrafike lindore. Kosova edhe pse njė vend i vogėl pėrkah sipėrfaqia (10.887 km²), me 2.1 milion banorė (vlerėsim i vitit 1991) dhe me dendėsi mesatare prej 192 banor nė km², paraqet hapėsirėn mė dendėsi mė tė madhe, jo veten nė trojet shqiptare, por nė tėrė Gadishullin Ballkanik.
Kosova kufizohet me: Shqipėrinė nė jugpėrendim dhe perėndim (111.8 km), Malin e Zi nė perėndim (78.6 km), Sėrbinė nė veri dhe nė lindje (351.6 km) dhe Maqedoninė nė jug (158.7km). Gjatėsia e pėrgjithshe e kufirit tė Kosovės me vendet fqinje ėshtė afėr
700.7 km. Pėr nga veēoritė natyrore, vija kufitare shtrihet kryesisht nėpėr kuota tė
larta malore.
Emri gjeografik i Kosovės daton qė nga koha parahistorike dhe ka origjinė Ilire.
Baza e emrit ėshtė fjala kos-kas qė d.m.th kodėr, mal dhe va/va-u qė d.m.th.rrafshnaltė.
Pėrbėrja e gjeologjike
Kosova ka njė ndėrthurje tė nderlikuar tektonike dhe pėrbėrje mjaft komplekse gjeologjike. Varėsisht nga vjetėrsia gjeologjike dhe vetitė fiziko-mekanike tė shkėmbinjve, nė teritorin e Kosovės dallojmė dy grupe themelore tė shkėmbinjve.Shkėmbinjtė e vjetėr tė erės parakambriane, palezoike dhe mezozoike qė dallohen mė pėrbėrje kompakte dhe shkėmbinj tė ri tė erės kenozoike (terciere, kuaternare) me pėrbėrje plastike jo tė lidhur.Shkėmbinjtė e vjetėr kompakt (rreshpet
kristalore, shkėmbinjtė magnetik etj.),ndertojnė malet pėriferike dhe nė brendi tė Kosovės si: Bjeshkjėt e Nemuna, Sharri, Koretniku, Pashtriku, Malet e Prugovcit, Zhegovcit, Carralevės, Nerodimės, Berishės etj. Nė keto male e sidomos nė pjesėn lindore tė Kosovės, nė proceset e ndryshme gjeologjike, janė krijuar pasurit tė mėdha minerale metalike edhe jometalike (plumb,zing, krom, nikel etj). Shkėmbinjtė mė pėrbėrje plastike (argjilla, argjilla ranore, ranoret etj.), kryesisht mbushin fushgropat e ndryshme nė: Kosovė, Dukagjin, Drenicė,Llap, Anamoravė etj. Nė kėto sendimente janė gjetur sasi tė mėdha tė linjitit e sidomos nė pjesėn qendrore tė pellgut tė Kosovės. Nga aspekti morfologjik Kosova paraqet njė mozaik tė vėrtetė tė fushėgropave me dimensione tė ndryshme, tė pėrkufizuar me male tė mesme e tė larta. Lartėsia mesatare mbidetare e Kosovės ėshtė (810m), kurse pika me e ulėt ėshtė (270m) e ajo me e larta (2656m) (Gjeravica). Nė aspektin hipsometrik sipėrfaqe nėn 300m lartėsi mbidetare pėrfshinė vetėm 16.4 km² ( 0.2 %) deri 1000 m shtrihen 8754 km² ( 80.7 % ), prej 1000 deri 2000 m 1872.3 km² ( 17 % ) dhe mbi 2000m deri 250.6 km² ( 2.3 % )
Format kryesore nė relievin e Kosovės janė: Malet me (63 %) dhe fushėgropat (37%).
Klima
Kosova shtrihet nė pjesėn jugore tė brezit tė mesėm gjeografik tė gjysmėsferės veriore dhe i nėnshtrohet ndikimeve klimatike mesdhetare-kontinentale dhe evropianekontinentale. Makrofaktoret kryesorė klimatikė, tė cilet ndikojnė nė klimėn e Kosovės janė : pozita e saj ndaj masave tokėsore (Evroazia dhe Afrika) masat ujore(Oqeani Atlantik dhe Deti Mesdhe) masat e ajrit (tropike dhe arktikemaritine apo kontinentale), pozita e sistemeve barike (maksimumi i azoreve dhe minimumi i Islandės). Faktorėt lokal kryesor qė ndikojnė nė klimen e Kosovės janė: relievi, ujėrat, trulli dhe bimėsia.
Kosova kufizohet me: Shqipėrinė nė jugpėrendim dhe perėndim (111.8 km), Malin e Zi nė perėndim (78.6 km), Sėrbinė nė veri dhe nė lindje (351.6 km) dhe Maqedoninė nė jug (158.7km). Gjatėsia e pėrgjithshe e kufirit tė Kosovės me vendet fqinje ėshtė afėr
700.7 km. Pėr nga veēoritė natyrore, vija kufitare shtrihet kryesisht nėpėr kuota tė
larta malore.
Emri gjeografik i Kosovės daton qė nga koha parahistorike dhe ka origjinė Ilire.
Baza e emrit ėshtė fjala kos-kas qė d.m.th kodėr, mal dhe va/va-u qė d.m.th.rrafshnaltė.
Pėrbėrja e gjeologjike
Kosova ka njė ndėrthurje tė nderlikuar tektonike dhe pėrbėrje mjaft komplekse gjeologjike. Varėsisht nga vjetėrsia gjeologjike dhe vetitė fiziko-mekanike tė shkėmbinjve, nė teritorin e Kosovės dallojmė dy grupe themelore tė shkėmbinjve.Shkėmbinjtė e vjetėr tė erės parakambriane, palezoike dhe mezozoike qė dallohen mė pėrbėrje kompakte dhe shkėmbinj tė ri tė erės kenozoike (terciere, kuaternare) me pėrbėrje plastike jo tė lidhur.Shkėmbinjtė e vjetėr kompakt (rreshpet
kristalore, shkėmbinjtė magnetik etj.),ndertojnė malet pėriferike dhe nė brendi tė Kosovės si: Bjeshkjėt e Nemuna, Sharri, Koretniku, Pashtriku, Malet e Prugovcit, Zhegovcit, Carralevės, Nerodimės, Berishės etj. Nė keto male e sidomos nė pjesėn lindore tė Kosovės, nė proceset e ndryshme gjeologjike, janė krijuar pasurit tė mėdha minerale metalike edhe jometalike (plumb,zing, krom, nikel etj). Shkėmbinjtė mė pėrbėrje plastike (argjilla, argjilla ranore, ranoret etj.), kryesisht mbushin fushgropat e ndryshme nė: Kosovė, Dukagjin, Drenicė,Llap, Anamoravė etj. Nė kėto sendimente janė gjetur sasi tė mėdha tė linjitit e sidomos nė pjesėn qendrore tė pellgut tė Kosovės. Nga aspekti morfologjik Kosova paraqet njė mozaik tė vėrtetė tė fushėgropave me dimensione tė ndryshme, tė pėrkufizuar me male tė mesme e tė larta. Lartėsia mesatare mbidetare e Kosovės ėshtė (810m), kurse pika me e ulėt ėshtė (270m) e ajo me e larta (2656m) (Gjeravica). Nė aspektin hipsometrik sipėrfaqe nėn 300m lartėsi mbidetare pėrfshinė vetėm 16.4 km² ( 0.2 %) deri 1000 m shtrihen 8754 km² ( 80.7 % ), prej 1000 deri 2000 m 1872.3 km² ( 17 % ) dhe mbi 2000m deri 250.6 km² ( 2.3 % )
Format kryesore nė relievin e Kosovės janė: Malet me (63 %) dhe fushėgropat (37%).
Klima
Kosova shtrihet nė pjesėn jugore tė brezit tė mesėm gjeografik tė gjysmėsferės veriore dhe i nėnshtrohet ndikimeve klimatike mesdhetare-kontinentale dhe evropianekontinentale. Makrofaktoret kryesorė klimatikė, tė cilet ndikojnė nė klimėn e Kosovės janė : pozita e saj ndaj masave tokėsore (Evroazia dhe Afrika) masat ujore(Oqeani Atlantik dhe Deti Mesdhe) masat e ajrit (tropike dhe arktikemaritine apo kontinentale), pozita e sistemeve barike (maksimumi i azoreve dhe minimumi i Islandės). Faktorėt lokal kryesor qė ndikojnė nė klimen e Kosovės janė: relievi, ujėrat, trulli dhe bimėsia.
Re: Veēoritė e pėrgjithshme gjeografike tė Kosovės
Hidrografia
Kosova ka njė rrjet hidrografik kryesisht autokton, gjė qė shpreh kufijt natyror tė saj. Ekziston pėrputhshmėri mjaft e plotė nė mes ujėmbledhėsit hidrografik dhe kufijve administrativ-politik. Sipėrfaqja ujėmbledhėse topografike e Kosovės ėshtė 11,645 km² dhe ndaj sipėrfaqes administrativopolitike ėshtė vetėm pėr 758 km² ose 6.5 % mė e madhe. Kosova ka njė rrjet tė zhvilluar tė rrjedhave ujore.
Lumenjtė e Kosovės tė kushėtzuar nga pozita gjeografike dhe relievi, formojnė njė rrjet hidrografik qendėrikės dhe u takojnė sistemeve tė ndryshme lumore. Ata dallohen si nga numri ashtu edhe nga gjatėsia e tyre. Lumenjtė karakterizohen me ujė tė bollshėm, duke marr parasysh sasinė e madhe tė reshjeve qė kjo hapsirė merr gjatė vitit. Si pasojė e tyre kemi njė rrjet tė dendur hidrografik tė pėrhapur nė tėrė territorin e vendit. Nė pjesėt e larta tė relievit janė formuar ujėvara, rrjedha tė shpejta, gryka, kanione e nė pjesėt e poshtme terraca tė lumit, meandra, moēale etj. Nė tė gjithė kėta lumenjė, karakteristikė themelore ėshtė lėkundja e madhe e niveleve dhe e prurjeve tė ujit. Lumenjtė e Kosovės e bėjnė gėrshetimin e tri ujėndarėsve detare tė Gadishullit Ballkanik i cili gjindet nė perėndim tė Ferizajit, nė Sukėn e Dėrmanit (1.364m l.m.d.). Nė shpatijet e kesaj suke i kanė pjesėt burimore lumi Sitnica, Nerodimja dhe Toplluga tė cilėt derdhin ujin nė dete si (Deti i Zi, Deti Egje dhe Deti Adriatik). Shtrirja e ujėndarėsit detar nėpėr terrene tė ulėta tė papėrcaktuara, kanė krijuar kushte natyrore pėr degėzimin (bifukacionin) e ujit dhe paraqitjen e dukurive tė bifukacionit si ėshtė ai i Nerodimes afėr Ferizajt. Lumi i Nerodimes e dėrgon ujin nė Detin e Zi dhe nė Detin e Egje dhe ėshtė e vetmja dukuri e kėtillė nė Evropė. Drejtimi i rrjedhave tė lumenjve ėshtė zhvilluar nė harmoni me format kryesore tė relievit. Pjesa mė e madhe e lumenjve i takojnė pellgut tė Detit tė Zi 50,7 % , Detit Adriatik 43,5 % dhe Detit Egje 5,8 %.
Kosova ka njė rrjet hidrografik kryesisht autokton, gjė qė shpreh kufijt natyror tė saj. Ekziston pėrputhshmėri mjaft e plotė nė mes ujėmbledhėsit hidrografik dhe kufijve administrativ-politik. Sipėrfaqja ujėmbledhėse topografike e Kosovės ėshtė 11,645 km² dhe ndaj sipėrfaqes administrativopolitike ėshtė vetėm pėr 758 km² ose 6.5 % mė e madhe. Kosova ka njė rrjet tė zhvilluar tė rrjedhave ujore.
Lumenjtė e Kosovės tė kushėtzuar nga pozita gjeografike dhe relievi, formojnė njė rrjet hidrografik qendėrikės dhe u takojnė sistemeve tė ndryshme lumore. Ata dallohen si nga numri ashtu edhe nga gjatėsia e tyre. Lumenjtė karakterizohen me ujė tė bollshėm, duke marr parasysh sasinė e madhe tė reshjeve qė kjo hapsirė merr gjatė vitit. Si pasojė e tyre kemi njė rrjet tė dendur hidrografik tė pėrhapur nė tėrė territorin e vendit. Nė pjesėt e larta tė relievit janė formuar ujėvara, rrjedha tė shpejta, gryka, kanione e nė pjesėt e poshtme terraca tė lumit, meandra, moēale etj. Nė tė gjithė kėta lumenjė, karakteristikė themelore ėshtė lėkundja e madhe e niveleve dhe e prurjeve tė ujit. Lumenjtė e Kosovės e bėjnė gėrshetimin e tri ujėndarėsve detare tė Gadishullit Ballkanik i cili gjindet nė perėndim tė Ferizajit, nė Sukėn e Dėrmanit (1.364m l.m.d.). Nė shpatijet e kesaj suke i kanė pjesėt burimore lumi Sitnica, Nerodimja dhe Toplluga tė cilėt derdhin ujin nė dete si (Deti i Zi, Deti Egje dhe Deti Adriatik). Shtrirja e ujėndarėsit detar nėpėr terrene tė ulėta tė papėrcaktuara, kanė krijuar kushte natyrore pėr degėzimin (bifukacionin) e ujit dhe paraqitjen e dukurive tė bifukacionit si ėshtė ai i Nerodimes afėr Ferizajt. Lumi i Nerodimes e dėrgon ujin nė Detin e Zi dhe nė Detin e Egje dhe ėshtė e vetmja dukuri e kėtillė nė Evropė. Drejtimi i rrjedhave tė lumenjve ėshtė zhvilluar nė harmoni me format kryesore tė relievit. Pjesa mė e madhe e lumenjve i takojnė pellgut tė Detit tė Zi 50,7 % , Detit Adriatik 43,5 % dhe Detit Egje 5,8 %.
Re: Veēoritė e pėrgjithshme gjeografike tė Kosovės
E bukur gjith kjo qe ke then Naki flm qe na sjell ate qe neve na nevoitet te dime per trojet shqiptare
Voglushja- Shteti : Gjakove
Postime : 4385
Kyējet nė forum : 19348
Regjistruar mė : 2008-11-02
Profesioni : Studente
Re: Veēoritė e pėrgjithshme gjeografike tė Kosovės
Flm per Temen
MiTi- Shteti : Ne Boten e Qudirave
Postime : 1428
Kyējet nė forum : 17616
Regjistruar mė : 2008-11-02
Profesioni : Student
Re: Veēoritė e pėrgjithshme gjeografike tė Kosovės
Kosova gjendet nė qendėr tė tė pjesės perėndimore tė Gadishullit Ballkanik. Nėpėr territorin e Kosovės kalojnė rrugėt qė lidhin detin Adriatik, detin Egje dhe bredinė e Gadishullit Ballkanik. Kosova nė vijė ajrore mė sė afėrmi e ka detin Adriatik vėtėm rreth 100 km.
Prishtina kryeqyteti i Kosovės nga qendrat tjera tė Gadishullit Balkanik ėshtė 90 km nga Shkupi, 120 nga Nishi, mbi 200 nga Sofja rreth 300 km Tirana dhe Beogradi, rreth 350 Selaniku, pastaj me Podgoricėn dhe Sarajevėn diēka mė larg. Edhe gjat historisė nėpėr Kosovė kalonin rrugė tė rėndėsishme, qoftė nga Adriatiku (Lezha), nga veriu ( Evropa Qendrore-Beogradi), nga lindja (Stambolli) ose nga jugu ( Selaniku). Kosova ka formė shum tė pėrshtatshme. Nė skajet e saj shtrihen mallet e larta, tė mesme dhe tė ulta, ndėrsa nė pjesėt e brendshme janė fushat, luginat dhe malet e ulėta. Kosova ka njė sipėrfaqe prej 10.887 km2. me sipėrfaqe ėshtė vend i vogėl, mė i vogėl se Shqipėria pėr 2,6 herė.
Kosova ka formė shumė tė pėrshtatshme. Nė skajet e sajė shtrihen malet e larta, tė mesme dhe tė ulėta, ndėrsa nė pjesėt e brendshme janė fushat, luginat dhe malet e ulėta. Kosova ka njė sipėrfaqe prej 10.887 km. Me sipėrfaqe ėshtė ėshtė vend i vogėl, mė i vogėl se Shqipėria pėr 2.6 herė.
Kosova kufizohet me Shqipėrinė, Maqdoninė, Serbinė dhe Malin e Zi. Kufiri iI Kosovės me vendet fqinje kryesisht kalon nėpėr male dhe ka karakter natyror. Edhe pse ėshtė kufi natyror, ai nuk ėshtė etnik sepse rrethe rreth kufirit tė Kosovės jetojnė shqiptarėt nė trojet e veta. Pos nė Shqipėri shqiptarėt jetojnė edhe nė krahinėn e Plavės- Gusisė, Rozhajės dhe nė Peshter, nė Luginėn e Preshevės, Medvegjės( Serbi), nė Karadakun e Kumanovės, Karadakun e Shkupi, nė Fushėn e Shkupit, malet e Sharrit, nė fushėn e Pollogut ( Maqedoni).
Koasova ka lidhje tė shumta me shtetet fqinje, disa rrugė me Serbinė, dy me Maqedoninė, dy me Shqipėrinė, tri me Malin e Zi. Pėrmes hekurudhės Kosova lidhet me Maqedoninė dhe Serbinė, kurse pėrmes aeroportit tė Prishtinės lidhet me shumė vende tė botės. KLEA
Prishtina kryeqyteti i Kosovės nga qendrat tjera tė Gadishullit Balkanik ėshtė 90 km nga Shkupi, 120 nga Nishi, mbi 200 nga Sofja rreth 300 km Tirana dhe Beogradi, rreth 350 Selaniku, pastaj me Podgoricėn dhe Sarajevėn diēka mė larg. Edhe gjat historisė nėpėr Kosovė kalonin rrugė tė rėndėsishme, qoftė nga Adriatiku (Lezha), nga veriu ( Evropa Qendrore-Beogradi), nga lindja (Stambolli) ose nga jugu ( Selaniku). Kosova ka formė shum tė pėrshtatshme. Nė skajet e saj shtrihen mallet e larta, tė mesme dhe tė ulta, ndėrsa nė pjesėt e brendshme janė fushat, luginat dhe malet e ulėta. Kosova ka njė sipėrfaqe prej 10.887 km2. me sipėrfaqe ėshtė vend i vogėl, mė i vogėl se Shqipėria pėr 2,6 herė.
Kosova ka formė shumė tė pėrshtatshme. Nė skajet e sajė shtrihen malet e larta, tė mesme dhe tė ulėta, ndėrsa nė pjesėt e brendshme janė fushat, luginat dhe malet e ulėta. Kosova ka njė sipėrfaqe prej 10.887 km. Me sipėrfaqe ėshtė ėshtė vend i vogėl, mė i vogėl se Shqipėria pėr 2.6 herė.
Kosova kufizohet me Shqipėrinė, Maqdoninė, Serbinė dhe Malin e Zi. Kufiri iI Kosovės me vendet fqinje kryesisht kalon nėpėr male dhe ka karakter natyror. Edhe pse ėshtė kufi natyror, ai nuk ėshtė etnik sepse rrethe rreth kufirit tė Kosovės jetojnė shqiptarėt nė trojet e veta. Pos nė Shqipėri shqiptarėt jetojnė edhe nė krahinėn e Plavės- Gusisė, Rozhajės dhe nė Peshter, nė Luginėn e Preshevės, Medvegjės( Serbi), nė Karadakun e Kumanovės, Karadakun e Shkupi, nė Fushėn e Shkupit, malet e Sharrit, nė fushėn e Pollogut ( Maqedoni).
Koasova ka lidhje tė shumta me shtetet fqinje, disa rrugė me Serbinė, dy me Maqedoninė, dy me Shqipėrinė, tri me Malin e Zi. Pėrmes hekurudhės Kosova lidhet me Maqedoninė dhe Serbinė, kurse pėrmes aeroportit tė Prishtinės lidhet me shumė vende tė botės. KLEA
Re: Veēoritė e pėrgjithshme gjeografike tė Kosovės
ooo bobobob, kleaaaa, si ditke ti gjith ketooo , flm per ligjeraten qe e ke dhen ketu
Elhamiu- Postime : 2515
Kyējet nė forum : 19862
Regjistruar mė : 2009-02-24
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network