Gjakova
Page 1 of 1
Gjakova
Sipas tė dhėnave arkeologjike tė bėra nga ekipet e pėrbashkėta nga Shqipėria dhe Kosova, nė territorin e Gjakovės, nė bazė tė materialeve tė gjetura ėshtė vėrtetuar se i pėrkasin kulturės antike ėshtė vėrtetuar dhe dėshmuar se kėto treva kanė qenė tė banuara edhe mė parė.
Gjakova si qytet mė kėtė emėr daton nga shekulli XV, por lulėzimi i vėrtet i saj fillon nė fund tė shekullit XVI dhe nė fillim tė shekullit XVII. Nga kjo periudhė veēojmė ndėrtimin e Xhamisė sė Hadumit nė vitin1554, Mejtepit, Bibliotekės, Haremit, Hamamit, ndėtimit tė Sahat-Kullės, Medreses sė Madhe, Hanit tė vjetėr, Kompleksit tė Teqės sė Madhe si edhe urave lidhese tė qytetit mbi lumin Krena, si ajo e Tabakut, ura e Taliqit etj.tė cilat edhe sot ekzistojnė. Komuna e Gjakovės sot ka 586 km katrorė tė cilėn e pėrbėjnė qyteti dhe 84 fshatra. Sipas regjistrimit tė fundit i bėrė nė vitin 2000 nga UNMIK-u, komuna e Gjakovės ka 150.800 banorė, duke e renditur si komuna e tretė pėr nga madhėsia nė Kosovė.
Komuna e Gjakovės ka lidhje tė mira me rrugė tė asfaltuara me qytetet e Prizrenit, Pejės, Rahovecit, Klinės, Prishtinės, Deēanit, Malishevės etj. Ė shtė me rėndėsi tė ceket se Komuna e Gjakovės pas luftės sė vitit 1999 ka lidhje edhe me Republikėn e Shqipėrisė, pėrmes dy pikave kufitare ate tė Qafės sė Prushit dhe Qafės sė Morinės.
Kultura
Qyteti i Gjakovės ėshtė i njohur si qendėr kulturore, jo vetėm nė suazat komunale por edhe si regjionale e besa edhe gjithė kombėtare. Bartės kryesorė tė kulturės sė qytetit tė Gjakovės janė:
- Muzeu
- Arkivi
- Instituti pėr mbrojtjen e monumenteve
- Biblioteka
- Pallati i kulturės
- Teatri Kombėtar i Gjakovės
Instituti pėr mbrojtjen e monumenteve tė kulturės sė Gjakovės ėshtė themeluar me datė 10.06.1990 nga Kuvendi i Komunės sė Gjakovės me emėrtimin : Enti pėr Mbrojtjen e Monumenteve tė Kulturės. Motivi pėr themelimin e kėtij institucioni ėshtė domosdoshmėeria pėr krijimin e njė institucioni pėr ruajtjen dhe kultivimin e trashigimisė kulturore nė Komunen e Gjakovės. Punėt e para tė kėtij institucioni kulturorė ishin pėrpilimi i dokumentacionit tė nevojshėm pėr fillimin e punės. Nė kėtė kuadėr fillimishtė u pranuan me statusin e bashpunėtorėve 13 arkitektė, njė arkeolog dhe njė prof.i historisė. Ky ekip pėr afro katėr vite ka kryar njė punė kapitale nė evidentimin,inēizimin,pėrpunimin dhe dokumentimin e monumenteve tė tė gjitha llojeve si kulla, Xhamija, Kisha, Hamame, Varreza, lokalitete arkeologjike, komplekse historike, Mullinjė, Kroje dhe objekte tė banimit individual. Pallati i kulturės Asim Vokshi i ndėrtuar me vetėkontributin e qytetarėve tė Gjakovės ka filluar punėn me 7 Korrik tė viti 1977. I lokalizuar nė qendėr tė qytetit tė Gjakovės ka afro 6000 metra katrorė.
Ekonomia
Deri mė datė 31.12.2008 janė regjistruar afro 3120 subjekte ekonomike pėr tė zhvilluar veprimtari afariste, si prodhuese, bujqėsore, shėrbyese, zejtare, tregtare, hoteljere, e tė ngjajshme.
Numri i pėrgjithshėm i punėtorėve tė paraqitur nė kėto subjekte ekonomike - afariste tė regjistruara ėshtė afro 9.850. Prej numrit tė pėrgjithshėm tė subjekteve afariste tė regjistruara 60 janė ndėrmarrje nė pronėsi Shoqėrore Akcionare dhe subjekte tjera dhe 3060 janė nė pronėsi private si NVM. Nga 60 Ndermarrje ekonomike shoqėrore-akcionare, vetėm dy zhvillojnė veprimtari tė rregullt ekonomike ajo IMN Fabrika e tullave dhe tjegullave dhe Fabrika e Gazit. Njė pjesė e kėtyre Ndermarrjeve kohė pasė kohe kryen ndonjė shėrbim pėr palėn e tretė, njė pjesė e Ndermarrjeve kanė lėshuar me qera pjesė tė objekteve, kurse shumica e tyre presin privatizimin.
Nga 3060 Ndermarrje tė vogla dhe tė mesme private tė regjistruara, 60% e tyre zhvillojnė veprimtarinė afariste, kurse tė tjerat pėr shkak tė kushteve financiare dhe tregut nuk funkcionojnė.
Ekonomia e komunės sė Gjakovės deri nė vitin 1989 ishte relativisht e zhvilluar.
Degėt mė tė zhvilluara tė ekonomisė dhe bartėse tė zhvillimit ishin: Industria metalike, Industria e tekstilit, Industria e materialit ndėrtimor, Industria ushqimore, Industria kimike dhe e gomės, Industria e drurit, Agroindustria, Tregtia, etj ka qenė mjaftė e zhvilluar edhe Operativa ndėrtimore (si nė ndėrtimin e ulėt ashtu edhe nė atė tė lartė, ku ka funkcionuar edhe prodhimi i asfaltit dhe betonit tė freskėt).
Ekonomia shoqėrore nė vitin 1989 ka numėruar 45 ndėrmarrje ku kanė qenė tė punėsuar 18.640 punėtorė. Nė veprimtaritė joekonomike (arsimi, shėndetėsia, kultura, institucionet shtetėrore, bankat etj. ) kanė qenė tė punėsuar 4000 punėtor. Ka qenė e zhvilluar gjithashtu edhe ekonomike private ku kanė qenė tė regjistruara 920 subjekte afariste me afro 2000 tė punėsuar.
Ekonomia e komunės sė Gjakovės mė sė shumti ka pėsuar gjatė sanksioneve ekonomike si dhe me rastin e aplikimit tė masave tė dhunshme nga okupatori serb. Gjendja ėshtė keqėsuar edhe mė tepėr gjatė sulemeve tė NATO-s si pasojė e veprimeve shkatėrruese tė forcave tė shumta ushtaroko-policore serbe, tė cilat kanė qėndruar dhe vepruar nė objektet e ndėrmarjeve ekonomike, ashtu qė gjatė tėrheqjes sė tyre kanė vjedhur, plaqkitur dhe shkatėrruar pjesėn mė tė madhe tė mjeteve themelore dhe inventarit, mjetet e transportit, etj.
Humbjet e krijuara nga lufta nė ekonominė shoqėrore janė afro 190 milion DM kurse nė ekonominė private afro 100 milion DM. Me pėrfundimin e luftės dhe vendosjen e administrimit civil ndėrkombėtar (UNMIK) u krijuan kushtet pėr rimėkėmbjen dhe zhvillimin e ekonomisė dhe hapjen e saj ndaj botės.
Gjakova si qytet mė kėtė emėr daton nga shekulli XV, por lulėzimi i vėrtet i saj fillon nė fund tė shekullit XVI dhe nė fillim tė shekullit XVII. Nga kjo periudhė veēojmė ndėrtimin e Xhamisė sė Hadumit nė vitin1554, Mejtepit, Bibliotekės, Haremit, Hamamit, ndėtimit tė Sahat-Kullės, Medreses sė Madhe, Hanit tė vjetėr, Kompleksit tė Teqės sė Madhe si edhe urave lidhese tė qytetit mbi lumin Krena, si ajo e Tabakut, ura e Taliqit etj.tė cilat edhe sot ekzistojnė. Komuna e Gjakovės sot ka 586 km katrorė tė cilėn e pėrbėjnė qyteti dhe 84 fshatra. Sipas regjistrimit tė fundit i bėrė nė vitin 2000 nga UNMIK-u, komuna e Gjakovės ka 150.800 banorė, duke e renditur si komuna e tretė pėr nga madhėsia nė Kosovė.
Komuna e Gjakovės ka lidhje tė mira me rrugė tė asfaltuara me qytetet e Prizrenit, Pejės, Rahovecit, Klinės, Prishtinės, Deēanit, Malishevės etj. Ė shtė me rėndėsi tė ceket se Komuna e Gjakovės pas luftės sė vitit 1999 ka lidhje edhe me Republikėn e Shqipėrisė, pėrmes dy pikave kufitare ate tė Qafės sė Prushit dhe Qafės sė Morinės.
Kultura
Qyteti i Gjakovės ėshtė i njohur si qendėr kulturore, jo vetėm nė suazat komunale por edhe si regjionale e besa edhe gjithė kombėtare. Bartės kryesorė tė kulturės sė qytetit tė Gjakovės janė:
- Muzeu
- Arkivi
- Instituti pėr mbrojtjen e monumenteve
- Biblioteka
- Pallati i kulturės
- Teatri Kombėtar i Gjakovės
Instituti pėr mbrojtjen e monumenteve tė kulturės sė Gjakovės ėshtė themeluar me datė 10.06.1990 nga Kuvendi i Komunės sė Gjakovės me emėrtimin : Enti pėr Mbrojtjen e Monumenteve tė Kulturės. Motivi pėr themelimin e kėtij institucioni ėshtė domosdoshmėeria pėr krijimin e njė institucioni pėr ruajtjen dhe kultivimin e trashigimisė kulturore nė Komunen e Gjakovės. Punėt e para tė kėtij institucioni kulturorė ishin pėrpilimi i dokumentacionit tė nevojshėm pėr fillimin e punės. Nė kėtė kuadėr fillimishtė u pranuan me statusin e bashpunėtorėve 13 arkitektė, njė arkeolog dhe njė prof.i historisė. Ky ekip pėr afro katėr vite ka kryar njė punė kapitale nė evidentimin,inēizimin,pėrpunimin dhe dokumentimin e monumenteve tė tė gjitha llojeve si kulla, Xhamija, Kisha, Hamame, Varreza, lokalitete arkeologjike, komplekse historike, Mullinjė, Kroje dhe objekte tė banimit individual. Pallati i kulturės Asim Vokshi i ndėrtuar me vetėkontributin e qytetarėve tė Gjakovės ka filluar punėn me 7 Korrik tė viti 1977. I lokalizuar nė qendėr tė qytetit tė Gjakovės ka afro 6000 metra katrorė.
Ekonomia
Deri mė datė 31.12.2008 janė regjistruar afro 3120 subjekte ekonomike pėr tė zhvilluar veprimtari afariste, si prodhuese, bujqėsore, shėrbyese, zejtare, tregtare, hoteljere, e tė ngjajshme.
Numri i pėrgjithshėm i punėtorėve tė paraqitur nė kėto subjekte ekonomike - afariste tė regjistruara ėshtė afro 9.850. Prej numrit tė pėrgjithshėm tė subjekteve afariste tė regjistruara 60 janė ndėrmarrje nė pronėsi Shoqėrore Akcionare dhe subjekte tjera dhe 3060 janė nė pronėsi private si NVM. Nga 60 Ndermarrje ekonomike shoqėrore-akcionare, vetėm dy zhvillojnė veprimtari tė rregullt ekonomike ajo IMN Fabrika e tullave dhe tjegullave dhe Fabrika e Gazit. Njė pjesė e kėtyre Ndermarrjeve kohė pasė kohe kryen ndonjė shėrbim pėr palėn e tretė, njė pjesė e Ndermarrjeve kanė lėshuar me qera pjesė tė objekteve, kurse shumica e tyre presin privatizimin.
Nga 3060 Ndermarrje tė vogla dhe tė mesme private tė regjistruara, 60% e tyre zhvillojnė veprimtarinė afariste, kurse tė tjerat pėr shkak tė kushteve financiare dhe tregut nuk funkcionojnė.
Ekonomia e komunės sė Gjakovės deri nė vitin 1989 ishte relativisht e zhvilluar.
Degėt mė tė zhvilluara tė ekonomisė dhe bartėse tė zhvillimit ishin: Industria metalike, Industria e tekstilit, Industria e materialit ndėrtimor, Industria ushqimore, Industria kimike dhe e gomės, Industria e drurit, Agroindustria, Tregtia, etj ka qenė mjaftė e zhvilluar edhe Operativa ndėrtimore (si nė ndėrtimin e ulėt ashtu edhe nė atė tė lartė, ku ka funkcionuar edhe prodhimi i asfaltit dhe betonit tė freskėt).
Ekonomia shoqėrore nė vitin 1989 ka numėruar 45 ndėrmarrje ku kanė qenė tė punėsuar 18.640 punėtorė. Nė veprimtaritė joekonomike (arsimi, shėndetėsia, kultura, institucionet shtetėrore, bankat etj. ) kanė qenė tė punėsuar 4000 punėtor. Ka qenė e zhvilluar gjithashtu edhe ekonomike private ku kanė qenė tė regjistruara 920 subjekte afariste me afro 2000 tė punėsuar.
Ekonomia e komunės sė Gjakovės mė sė shumti ka pėsuar gjatė sanksioneve ekonomike si dhe me rastin e aplikimit tė masave tė dhunshme nga okupatori serb. Gjendja ėshtė keqėsuar edhe mė tepėr gjatė sulemeve tė NATO-s si pasojė e veprimeve shkatėrruese tė forcave tė shumta ushtaroko-policore serbe, tė cilat kanė qėndruar dhe vepruar nė objektet e ndėrmarjeve ekonomike, ashtu qė gjatė tėrheqjes sė tyre kanė vjedhur, plaqkitur dhe shkatėrruar pjesėn mė tė madhe tė mjeteve themelore dhe inventarit, mjetet e transportit, etj.
Humbjet e krijuara nga lufta nė ekonominė shoqėrore janė afro 190 milion DM kurse nė ekonominė private afro 100 milion DM. Me pėrfundimin e luftės dhe vendosjen e administrimit civil ndėrkombėtar (UNMIK) u krijuan kushtet pėr rimėkėmbjen dhe zhvillimin e ekonomisė dhe hapjen e saj ndaj botės.
Vizitor- Guest
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network