Lufta e Kosovės
Page 1 of 1
Lufta e Kosovės
Lufta nė Kosovė Filloj ““zyrtarisht““ mė 5 mars 1998 nė luften legjendare tė familjes Jasharaj kundėr forcave paramilitare serbe.
Ushtria Ēlirimtare e Kosovės pėr tė parėn herė u shfaq nė varrimin e mėsuesit Geci nė Drenicė mė 28 nėntor 1997.
Ēlirimi i Kosovės filloi mė 24 mars 1999 dhe zgjati deri mė 10 qershor 1999, ku Ushtria Ēlirimtare e Kosovės sė bashku me Aleancėn Veriatlantike NATO detyruan forcat serbe dhe Kasapin e Ballkanit Sllobodan Millosheviqin tė nėnshkruaj kapitullimin nė Kumanovė. Nė kėtė luftė u dėbuan 600,000 mijė shqiptarė u vrane 15,000 njerėz dhe janė zhdukur 5,000 njerėz.
Krimi gjatė luftės
Vlerėsohet, se gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999), forcat militare dhe paramilitare serbe kanė vrarė, ekzekutuar apo masakruar nė forma mė mizore, rreth 15 mijė shqiptarė, ku 90% prej tyre qenė civilė tė pa armatosu.. Nė kėtė periudhė kohore janė pėrdhunuar afėr 20 mijė femra shqiptare. Gjithashtu, mėsohet pėr rrėmbimin e mbi 3 mijė shqiptarėve, ku pas luftės njė pjesė e tyre u gjetėn nėpėr varrezat masive nė Serbi, ndėrsa akoma nuk dihet pėr fatin e 2087 tė tjerėve. Sipas njė pėrllogaritje, gjatė periudhės kohore mars 1998 - qershor 1999, njėsitė kriminale dhe artileria e rendė serbe kanė shkatėrruar dhe djegur pjesėrisht ose tėrėsisht rreth 1.100 vendbanime Shqiptar, kanė plaēkitur, djegur e shkatėrruar mbi 200.000 shtėpi, banesa, lokale afariste, punėtori zejtare, fabrika, shkolla, biblioteka, monumente kulturore-historike, objekte kulturore, shkencore, fetare etj
--------------------------------------
e thashe se lufta e Kosoves "zyrtarisht" por ajo e vertete eshte se Kosova ishte ne lufte me shekuj..
C'far plani kishte Doktrina Serbe?
Doktrina e shenjt serbe pėr asgjėsimin dhe dėbimin e elementit shqiptar nga trojet etnike tė tyre daton qė nga lashtėsia, qė nga momenti i infiltrimit tė popullit sllav nė kėto anė, nė shek. XII. Pėrzėnia e shqiptarėve nga trojet e veta, si nga Qupria, Aleksinci u inspirua nga Milosh Obrenoviqi, i cili pėrdori tė njėjtat forma si pasardhėsit e tij, duke masakruar popullatėn shqiptare dhe duke e detyruar atė qė tė largohet nga trojet e veta, pėr tu mos u kthyer mė kurrė atje. Kjo ide mė vonė filloi tė institucionalizohet nė qarqet shovene serbe dhe tė bėhet preokupim qenėsor i tyre.
Personalitete dhe institucione mė tė njohura serbe nė janė pėrpjekur pėr institucionalizimin dhe aplikimin e kėsaj Doktrine gjatė historisė kanė qenė:
Ushtria Ēlirimtare e Kosovės pėr tė parėn herė u shfaq nė varrimin e mėsuesit Geci nė Drenicė mė 28 nėntor 1997.
Ēlirimi i Kosovės filloi mė 24 mars 1999 dhe zgjati deri mė 10 qershor 1999, ku Ushtria Ēlirimtare e Kosovės sė bashku me Aleancėn Veriatlantike NATO detyruan forcat serbe dhe Kasapin e Ballkanit Sllobodan Millosheviqin tė nėnshkruaj kapitullimin nė Kumanovė. Nė kėtė luftė u dėbuan 600,000 mijė shqiptarė u vrane 15,000 njerėz dhe janė zhdukur 5,000 njerėz.
Krimi gjatė luftės
Vlerėsohet, se gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999), forcat militare dhe paramilitare serbe kanė vrarė, ekzekutuar apo masakruar nė forma mė mizore, rreth 15 mijė shqiptarė, ku 90% prej tyre qenė civilė tė pa armatosu.. Nė kėtė periudhė kohore janė pėrdhunuar afėr 20 mijė femra shqiptare. Gjithashtu, mėsohet pėr rrėmbimin e mbi 3 mijė shqiptarėve, ku pas luftės njė pjesė e tyre u gjetėn nėpėr varrezat masive nė Serbi, ndėrsa akoma nuk dihet pėr fatin e 2087 tė tjerėve. Sipas njė pėrllogaritje, gjatė periudhės kohore mars 1998 - qershor 1999, njėsitė kriminale dhe artileria e rendė serbe kanė shkatėrruar dhe djegur pjesėrisht ose tėrėsisht rreth 1.100 vendbanime Shqiptar, kanė plaēkitur, djegur e shkatėrruar mbi 200.000 shtėpi, banesa, lokale afariste, punėtori zejtare, fabrika, shkolla, biblioteka, monumente kulturore-historike, objekte kulturore, shkencore, fetare etj
--------------------------------------
e thashe se lufta e Kosoves "zyrtarisht" por ajo e vertete eshte se Kosova ishte ne lufte me shekuj..
C'far plani kishte Doktrina Serbe?
Doktrina e shenjt serbe pėr asgjėsimin dhe dėbimin e elementit shqiptar nga trojet etnike tė tyre daton qė nga lashtėsia, qė nga momenti i infiltrimit tė popullit sllav nė kėto anė, nė shek. XII. Pėrzėnia e shqiptarėve nga trojet e veta, si nga Qupria, Aleksinci u inspirua nga Milosh Obrenoviqi, i cili pėrdori tė njėjtat forma si pasardhėsit e tij, duke masakruar popullatėn shqiptare dhe duke e detyruar atė qė tė largohet nga trojet e veta, pėr tu mos u kthyer mė kurrė atje. Kjo ide mė vonė filloi tė institucionalizohet nė qarqet shovene serbe dhe tė bėhet preokupim qenėsor i tyre.
Personalitete dhe institucione mė tė njohura serbe nė janė pėrpjekur pėr institucionalizimin dhe aplikimin e kėsaj Doktrine gjatė historisė kanė qenė:
- Milosh Obrenoviqi
- Ilija Garashanin - platforma Naēertanje
- Vasa Qubrilloviq
- Ivo Andriq
Re: Lufta e Kosovės
Disa nga Rastet dhe metodat e zbatimit.
Raste tė luftes speciale tė udhėhequra nga Doktrina e shenjt serbe
Rasti Fotografia e Titos ishte aksion taktik i Doktrinės sė shenjtė serbe gjatė viteve tė para pas vdejes sė Titos dhe pas Rastit Revolucion-Kundėrevolucion.
Ky aksion ka qenė mė tepėr indirekt qė kryesisht ėshtė zbatuar nga vetė shqiptarėt. Me fillimin e demonstratave tė 81-it fillojnė edhe ndjekjet penale dhe paralel me tė futja e pasigurisė nė popull. Pasiguria e krijuar ėshtė pėrdorur nėn pretekstin "fyes i Titos - fyes i Jugosllavisė - kundėrevolucionar". Nėn kėtė pretekst janė ndjekur penalisht persona tė ndryshėm, nė raste edhe kur ju ka ndodhur pa dashje tė thyhej portreti i Titos i varr nė mure tė ēdo dhome zyrtare. Aksioni ka qenė mė tepėr ndjellje e frikės, pasi qė ėshtė shprehur mė shumė nė shkolla ku nxėnėsit kishin frikė se mos ndodhė me fotografinė e Titos (prezent nė ēdo libėr shkollor) nė librat e tyre. Si pasojė e kėsaj ka pasur edhe ndėshkime tė nxėnėsve dhe pėrjashtime tė mėsimdhėnėsve.
Demostratat e `81-shit
Kjo shprehje pėrdorej pėr tė pėrshkruar revoltės spontane tė studentėve tė Kosovės tė cilat u mbajtėn nė Prishtinė me 4 Mars 1981 pėr kushte mė tė mira nė mencen e studentėve nė Prishtinė. Shėrbimi policor pas intervenimit brutal ndaj studetėve tė revoltuar paraburgosi njė numėr tė madh tė studentėve. Kjo ndėrhyrje shkaktonė demostratėn e organizuar tė studentėve mė 11 mars e cla po ashtu shtypet me dhunė dhe parabugosen disa student. Mė kėtė fillon edhe zinxhiri i demostratave tė 81-ės. Si pasojė rrjedhin tubimet e njohura si "Demonstratat e Punėtorėve" nė tė cilat punėtorėt kėrkonin lirimin e studentėve tė burgosur. Pėrsėri, organet shtetėrore intervenojnė me tėrė brutalitetin e tyre. Gjatė kėtyre tubimeve, armata Jugosllave paraqet prezencėn e saj. Pas dy muajsh nė territorin e "Krahinės Socialiste tė Kosovės" vendoset "Gjendja e jashtėzakonshme" e mė vonė edhe Shtetrrethimi. Ky zinxhir vazhdonė deri me fillimin e luftės nė Kosovė
I gjithė zinxhiri i demostratave ėshtė pėrcjellur nga lufta speciale e Doktrina e shenjt serbe. Qė nga fillimi i revoltes nė mence deri te marrja nė dorė e forcės sė armatosur, kjo doktrinė ka vepruar me metodat e saja pasive dhe aktive nga prapavija. Katėr vitet e para pas demostratave, nga organet e sigurimi janė dėnuar 4 mijė veta. Gjatė periudhės 1981-1990 si rrjedhė e zinxhirit tė demostratave janė vrarė 183 qytetarė civil dhe 63 ushtarė shqiptarė nė armatėn Jugosllave. Janė dėnuar 1346 ushtarė dhe 10000 civil pėr kundėrvajtje politike. 3500 persona kanė vuajtur dėnimin mesatar me burg prej 7,1 vjetėve. Ēdo i treti shqiptarė nė Kosovė ėshtė keqtrajtuar nga policia, kurse mė 1990 janė helmuar mbi 7000 nxėnsė dhe student kryesisht femra.
Rasti Martinoviq (1984): ėshtė njė segment i Doktrinės sė shenjtė serbe gjatė luftes speciale nė Kosovė tė zhvilluar nė periudhen 1981-1990.
Ky rastė ka ndodhur mė 1984, nė periudhėn kur Millosheviqi synonte okupimin e Kosovės, ēdo ditė lansohej nga njė gėnjeshtėr pėr kinse presione tė shqiptarėve ndaj sėrbėve, dhunime tė plakave sėrbe, dėmtime tė varrezave sėrbe , metodė kjo shumė e njohur qė nga lufta e dytė botėrore kur nazistėt akuzonin hebrenjtė pėr tė gjitha te kėqijat.
Rasti mė eklatant i njė gėnjeshtre tė tillė antologjike, ėshtė vetėplagosja e homoseksualit sėrb Martinoviq , nė vitin 1984, i cili gjatė seansave tė vetėknaqėsisė, u lėndua rėndė duke shqyer zorrėn e trashė me shishe xhami. Edhe pse ai fillimisht nė Emergjencėn e Klinikės Kirurgjike nė Prishtinė , kishte deklaruar se lėndimi ishte vepėr e tij, ai nėn presionin e sigurimit shtetėror sėrb tė asaj kohe, ndrroj deklaratėn e dhėnė mė parė, pėr qėllime politike patriotike , dhe akuzoj shqiptarėt pėr kėtė vepėr !!!
Pas publikimit tė deklaratės sė Martinoviqit nė mediat Jugosllave reagojnė gjitha subkjektet jugosllave nėn ndikimin serb dhe kėto reagime i vullos edhe Akademia e Arteve dhe Shkencave nė Beograd duke e gjykuar me rreptėsin mė tė madhe dhunėn shqiptare ndaj serbėve e cila sipas tyre kishte arritur njė kulminacion tė ri.
Propaganda e sistemuar antishqiptare nga entet dhe instucionet serbe si Radio Televizioni, Akademia dhe Qeveria tė koordinuara nga Akademia nė Beograd, nė atė kohė me muaj tė tėrė nuk kishte tė ndalur lidhur me rastin Martinoviq. Ky rast arriti edhe nė faqet e shtypit ndėrkombėtar.
Si pasojė e kėtij rasti ishtin edhe paraburgimet e shqiptarėve.
Raste tė luftes speciale tė udhėhequra nga Doktrina e shenjt serbe
Rasti Fotografia e Titos ishte aksion taktik i Doktrinės sė shenjtė serbe gjatė viteve tė para pas vdejes sė Titos dhe pas Rastit Revolucion-Kundėrevolucion.
Ky aksion ka qenė mė tepėr indirekt qė kryesisht ėshtė zbatuar nga vetė shqiptarėt. Me fillimin e demonstratave tė 81-it fillojnė edhe ndjekjet penale dhe paralel me tė futja e pasigurisė nė popull. Pasiguria e krijuar ėshtė pėrdorur nėn pretekstin "fyes i Titos - fyes i Jugosllavisė - kundėrevolucionar". Nėn kėtė pretekst janė ndjekur penalisht persona tė ndryshėm, nė raste edhe kur ju ka ndodhur pa dashje tė thyhej portreti i Titos i varr nė mure tė ēdo dhome zyrtare. Aksioni ka qenė mė tepėr ndjellje e frikės, pasi qė ėshtė shprehur mė shumė nė shkolla ku nxėnėsit kishin frikė se mos ndodhė me fotografinė e Titos (prezent nė ēdo libėr shkollor) nė librat e tyre. Si pasojė e kėsaj ka pasur edhe ndėshkime tė nxėnėsve dhe pėrjashtime tė mėsimdhėnėsve.
Demostratat e `81-shit
Kjo shprehje pėrdorej pėr tė pėrshkruar revoltės spontane tė studentėve tė Kosovės tė cilat u mbajtėn nė Prishtinė me 4 Mars 1981 pėr kushte mė tė mira nė mencen e studentėve nė Prishtinė. Shėrbimi policor pas intervenimit brutal ndaj studetėve tė revoltuar paraburgosi njė numėr tė madh tė studentėve. Kjo ndėrhyrje shkaktonė demostratėn e organizuar tė studentėve mė 11 mars e cla po ashtu shtypet me dhunė dhe parabugosen disa student. Mė kėtė fillon edhe zinxhiri i demostratave tė 81-ės. Si pasojė rrjedhin tubimet e njohura si "Demonstratat e Punėtorėve" nė tė cilat punėtorėt kėrkonin lirimin e studentėve tė burgosur. Pėrsėri, organet shtetėrore intervenojnė me tėrė brutalitetin e tyre. Gjatė kėtyre tubimeve, armata Jugosllave paraqet prezencėn e saj. Pas dy muajsh nė territorin e "Krahinės Socialiste tė Kosovės" vendoset "Gjendja e jashtėzakonshme" e mė vonė edhe Shtetrrethimi. Ky zinxhir vazhdonė deri me fillimin e luftės nė Kosovė
I gjithė zinxhiri i demostratave ėshtė pėrcjellur nga lufta speciale e Doktrina e shenjt serbe. Qė nga fillimi i revoltes nė mence deri te marrja nė dorė e forcės sė armatosur, kjo doktrinė ka vepruar me metodat e saja pasive dhe aktive nga prapavija. Katėr vitet e para pas demostratave, nga organet e sigurimi janė dėnuar 4 mijė veta. Gjatė periudhės 1981-1990 si rrjedhė e zinxhirit tė demostratave janė vrarė 183 qytetarė civil dhe 63 ushtarė shqiptarė nė armatėn Jugosllave. Janė dėnuar 1346 ushtarė dhe 10000 civil pėr kundėrvajtje politike. 3500 persona kanė vuajtur dėnimin mesatar me burg prej 7,1 vjetėve. Ēdo i treti shqiptarė nė Kosovė ėshtė keqtrajtuar nga policia, kurse mė 1990 janė helmuar mbi 7000 nxėnsė dhe student kryesisht femra.
Rasti Martinoviq (1984): ėshtė njė segment i Doktrinės sė shenjtė serbe gjatė luftes speciale nė Kosovė tė zhvilluar nė periudhen 1981-1990.
Ky rastė ka ndodhur mė 1984, nė periudhėn kur Millosheviqi synonte okupimin e Kosovės, ēdo ditė lansohej nga njė gėnjeshtėr pėr kinse presione tė shqiptarėve ndaj sėrbėve, dhunime tė plakave sėrbe, dėmtime tė varrezave sėrbe , metodė kjo shumė e njohur qė nga lufta e dytė botėrore kur nazistėt akuzonin hebrenjtė pėr tė gjitha te kėqijat.
Rasti mė eklatant i njė gėnjeshtre tė tillė antologjike, ėshtė vetėplagosja e homoseksualit sėrb Martinoviq , nė vitin 1984, i cili gjatė seansave tė vetėknaqėsisė, u lėndua rėndė duke shqyer zorrėn e trashė me shishe xhami. Edhe pse ai fillimisht nė Emergjencėn e Klinikės Kirurgjike nė Prishtinė , kishte deklaruar se lėndimi ishte vepėr e tij, ai nėn presionin e sigurimit shtetėror sėrb tė asaj kohe, ndrroj deklaratėn e dhėnė mė parė, pėr qėllime politike patriotike , dhe akuzoj shqiptarėt pėr kėtė vepėr !!!
Pas publikimit tė deklaratės sė Martinoviqit nė mediat Jugosllave reagojnė gjitha subkjektet jugosllave nėn ndikimin serb dhe kėto reagime i vullos edhe Akademia e Arteve dhe Shkencave nė Beograd duke e gjykuar me rreptėsin mė tė madhe dhunėn shqiptare ndaj serbėve e cila sipas tyre kishte arritur njė kulminacion tė ri.
Propaganda e sistemuar antishqiptare nga entet dhe instucionet serbe si Radio Televizioni, Akademia dhe Qeveria tė koordinuara nga Akademia nė Beograd, nė atė kohė me muaj tė tėrė nuk kishte tė ndalur lidhur me rastin Martinoviq. Ky rast arriti edhe nė faqet e shtypit ndėrkombėtar.
Si pasojė e kėtij rasti ishtin edhe paraburgimet e shqiptarėve.
Re: Lufta e Kosovės
Shiko dhe kėtė
Moj Evropė he kurva e motit kliko kėtu
Vehbi Kajtazi shkruan kliko ketu
Zonja Doris Pak, - nuk po Ju besojmė aspak! kliko ketu
Rushit Ramabaja tregonė kliko ketu
Megali Idea kliko ketu
Zotni Xhon Boltonit kliko ketu
Kolonat e vdekjes pėrfunduan nė Tivar kliko ketu
Lexuesit kliko ketu
Qeveria mbėshtet paditė penale tė familjarėve kliko ketu
SS-i dhe Amaneti i Shkrimtarit kliko ketu
Fjalorthi kliko ketu
Burimi kliko ketu
Moj Evropė he kurva e motit kliko kėtu
Vehbi Kajtazi shkruan kliko ketu
Zonja Doris Pak, - nuk po Ju besojmė aspak! kliko ketu
Rushit Ramabaja tregonė kliko ketu
Megali Idea kliko ketu
Zotni Xhon Boltonit kliko ketu
Kolonat e vdekjes pėrfunduan nė Tivar kliko ketu
Lexuesit kliko ketu
Qeveria mbėshtet paditė penale tė familjarėve kliko ketu
SS-i dhe Amaneti i Shkrimtarit kliko ketu
Fjalorthi kliko ketu
Burimi kliko ketu
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network