Aziz Kelmendi
Page 1 of 1
Aziz Kelmendi
Aziz Kelmendi / Biografia
Aziz Kelmendi lindi mė 15 janar tė vitit 1967, nė fshatin Karaēicė tė Lipjanit nė njė familje bujare dhe me traditė atdhetaro-kombėtare. Ishte fėmija i katėrt (nga pesė fėmijėt, 3 djem dhe 2 vajza) i baba Sadik Hajriz Kelmendit dhe nėnės Salė Rrahman Krapi nga Nekoci i Gllogovcit. Nė vitin 197O-tė Sadik H. Kelmendi me familjen e tij shpėrngulet nė fshatin Medvec tė komunės sė Lipjanit. Gjashtė klasat e para tė shkollės fillore Azizi kryen nė Magurė me sukses shembullor. Megjithėkėtė sėrish nė vitin 1980 kjo familje shpėrngulet nė Dardani ish Dushanovė tė Prizrenit, ku Azizi do t'i vazhdoi edhe 2 vite shkollim,klasėn e 7-tė dhe tė tetė tėcilat njėshtu i mbaron me sukses shembullor. Mė pastaj Aziz Kelmendi regjistrohet nė gjimnazin e Prizrenit, aty do tė dallohet dhe shpėrblehet si nxėnėsi mė i mirė nė shkollė.
Vlenė theksuar se si gjimnazist i vitit tė tretė pason burgosja e Azizit me preteks tė dyshimit se po angazhohej nė veprimtari ilegale. Arrestimin e tij policia e kishte ndėrrmarrė nė fshatin Vėrmicė. Sistemi i ndytė komunist me klyshtė e tyre shqiptarė bėri qė drejtoria e gjimnazit t'ia ndalon shkollimin e mėtejm. Mirėpo Aziz Kelmendi ishte sa largpamės aq edhe i etyr pėr shkollim, me intervenime tė llojllojshne bėri qė vitin e katėrt tė regjistrohej nė Gjimnaz tė Lipjanit duke e kryer me plot sukses tė shkėlqyeshėm.
Student nė shėrbim ushtarak
Vitin shkollor '85/'86-tė Aziz Kelmendi do tė regjistrohet nė Fakultetin Juridik tė Universitetit tė Prishtinės, kreu vitin e parė tė studimeve nė afat por nė shtator tė 1986 i vie ftesa pėr tė shėrbyer nė Armatėn Fashisto-barbare tė Jugosllavisė,e dėrguan nė Komandėn e Garnizonit tė Leskovcit dhe pas gjashtė muajsh shėrbimi, e transferojnė nė garnizonin ushtarak tė Paraqinit. Sikurse tė gjithė shqiptarėve qė nga komunat e tyre iu pėrcilleshin karakteristikat se kush janė,nga vijnė dhe cfarė duhet bėre meta, e njejta karakteristikė nga Komuna e Prizrenit iu shkruhet edhe Azizit por e tij ishte karakteristike e njė njeriu tė dyshimtė dhe shumė tė rrezikshėm pėr t'u vė nė mbikqyerje dhe pėrcjellje tė pėrhershme. Pasi qė karakteristika e tij nuk pėrkonte me realitetin, soldateska fashiste serbe kishte pėrgatitur njė skenar tejet monstruoz pėr vrasjen e ushtarėve nė kazermėn e Paraqinit!
Barbarėt pėr me mbjellė gjerat negative pėr shqiptarėt nė opinionin vendor dhenderkombetar po pritshin nė njė ēast sa mė tė pėrshtatshėm. Azizi ishte shumė vigjilent,kishte parandjenja se diēka po pėrgatitej ngase edhe eprorėt e thėrrisnin atyre ditėve ne mbiemėr si Kelmendoviē Aziz, e provokonin duke u munduar ta lodhin ne aspekte fizike dhe psiqike me metodat e ndyta komunisto-fashiste sic dinin barbarėt! I kishin ngelur vetėm edhe shtatė ditė shėrbim por shtatė ditėt ishin sikurse shtatė vite pėr Aziz Kelmendin.
3 SHTATORI 1987 - NATA KOBZEZĖ
Nata kobzezė dhe skenari i parapėrgaditur po afrohej,ajo padyshim se ishte nata e Masakrės sė Paraqinit, 3 shtatori nė ora 3 pas mesnatės, ora ogurzezė pėr ushtarėt e fjetur e totalisht tė pafajshėm. Hapen dyert e dhomave tė fjetjes nr. 41 e 42, dhe mbi ushtarėt hapet zjarr nga armėt automatike. Si rezultat i ktij epilogu tė llahtarshėm ngelin katėr ushtarė tė vrarė dhe gjashtė tė plagosur. Ushtarėt e vrarė ishin: Safet Dudakoviq, Hasim Qenanoviq ,Goran Begiq dhe Sėrgjan Simiq . Dėshmitarėt qė u plagosėn dhe i shpėtuan vdekjes thanė se nuk ishte Azizi me flokė tė zeza ai qė hapi zjarr, por njė oficer biond. Eprorėt barbarė Azizin e kishin likuiduar qė mė parė. Alarmi nė tė gjitha anėt, boritė e ndihmės sė shpejtė, rrėmujė e panik i vėrtetė dhe tė vėrtetėn nuk e dinte askush tjetėr pos eprorėve-autorėve.
Vizita e prindėrve nė kazermė
Megjithėkėtė, nė ora gjashtė tė mėngjesit tė 3 shtatorit nė Kazermė nga Gjermania kishin arritur me veturė prindėrit e Azizit pėr t'a sjellur rrobat civile djalit tė tyre dhe pėr njė vizitė familjare, te porta e komandės sė Garnizonit , pėrpara iu del njė epror duke i sharė edhe pse ata nuk dinin gjė,mė pastaj baba Sadiku do t'i shef ushtarėt e vrarė dhe sė fundi ia tregojnė edhe djalin Azizin se gjoja pasi i ka vrarė ushtarėt,ai ka tentuar tė ikė dhe nė pamundėsi bėri vetvrasje!!! Xhaxha Sadiku iu kishte thėnė troq se djali i tij kurr s'do tė bėnte njė gjė tė tillė dheØprapa kėsaj skene jeni ju vet! Nėna e Azisit Sala, mė vonė e kuptoi lajmin e zi pėr vrasjen e tė birit! Ajo bashkė me bashkeshortin, nėn pėrcjellje ushtarake nisėn pėr ta varrosur birin e tyre nė Prizren.
Mediat shtetėrore tė kohės
Ish Radiotelevizioni i Prishtinės RTP-ja, pastaj e pėrditshmja "Rilindja" me komentet e saja tejet tė pabaza dhe absurde, e pėrjavshmja e rinisė- Zėri , gazeta e studentėve Bota e re, e cila edhe bėnte intervista me studentėt e fakulteteve se si e kishin pėrjetuar kėte rast "tė turpshėm" qė ua solli shqiptarėve terroristi Aziz Kelmendi!. Por "nėse nuk ndėgjon nėnėn atėherė ndėgjoje njerken" ishte njė fjalė popullore, Serbet kanė vra edhe fmiun e vet pėr t'u munduar ta bindin opinionin boteror se ja cka bėjne shqitarėt edhe nė fėmijė djepi, i njejtė ishte edhe rasti nė fjalė pėr tė cilin u desht tė vriteshin me dhjetra shqiptarė -ushtarė tė tjerė nė jugosllavinė fashiste e pastaj pėr t'u ndalur turpi i mediave tona kunder vellezerve tė (tyre)tanė shqiptarė qė pėrfundimisht kuptuan dhe do tė ndalen ne vitet e 90-ta.
Varrimi i Azis Kelmendit
Varrimi i Dėshmorit tonė do tė bėhet nė prani tė 50 pjesemarresve, nė prani te forcave policore dhe spiunėve tė kombit tonė me 4 shtator nė ora 18 nė Kodren e kuqe ku 10 ditė mė vonė afėr tij do tė varroset edhe ushtari tjeter Ibrahim Kastrati . Fshati ishte i manipuluar, nga aktivistėt kolaboracionistė, nga ata tė Komitetit dhe tė Lidhjes socialiste, tė cilėt shkuan aq larg, sa e pėrpunonin popullin psikologjikisht, qė familjen Kelmendi ta lėēitnin dhe ta dėbonin nga fshati! Demonstratat e vitit 1989 sjellin edhe 2 dėshmorė pran varrit tė Azizit, Afrim Bytyēi e Muhamet Ymeri, si dhe arsimtari i vrarė nė burgun e Prizrenit, Xhemajli Berisha tė cilin Aziz Kelmendi e kishte shok tė idealit. Pastaj mė 3 shtator do tė varroset po aty edhe ushtari, Samedin Krasniqi ( 1991 ) dhe dėshmori i vrarė nga policia, mė 19 prill 1992 Alush Kryeziu sė bashku me shtatė dėshmorėt e lirisė.
Ngushėllimet (e pamja) nga populli e tradita dhe burgu i familjarėve
Ngushllimet respektivisht e pamja pėr Azizin ishte ndaluar, si pasoj e rastit do tė arrestohet babai i tij Sadiku, arrestohen edhe dy vllezėrit e Azizit Hajrizi e Idrizi . Mė 5 shtator shtėpia e Sadik Kelmendit qė nga agimi i hershėm ishte e rrethuar nga tė gjitha anėt nga forcat ushtarako-policore. Nė ēdo shtėpi, nė ēdo dritare ishin pozicionuar tytat e pushkėve automatike. Pėrmbyset ēdo gjė, konfiskohet ēdo gjė e Azizit, babai Sadiku dėrgohet nė burgun e Nishit, nėnė Sala nė burgun e Mitrovicės, bijtė e arrestuar nė Prizren kurse motra Melihate pėrjashtohet nga shkolla. Qė tė gjitha kėto ishin tė turpshme dhe mbi tė gjitha tubimet pėr ta pėrjashtuar apo lėēitur familjen Kelmendi. Po veprohej mė zi se sa vepronte Gestapoja nė kohėn e vet. Sadik Kelmendin e torturojnė aq shumė nė mėnyrėn mė tė egėr. Po mė e tmerrshmja pėr tė ishte kur e dėrguan nė Gjykatėn Ushtarake nė Beograd, ku po bėhej gjykimi para prindėrve tė ushtarėve tė vrarė. E pati shumė vėshtirė, kur gishti i gjeneralėve kriminelė u drejtua kah Sadik Kelmendi nė shenjė akuze si baba i kriminelit Aziz Kelmendi !!! Po edhe aty qėndroi, edhe aty mundi bishėn barbare serbijane, dhe nuk pranoi se mė 3 shtator kishte ardhur me porosi tė birit qė ta nxirrte ilegalisht nga Jugosllavia. Sprovat e tundimet barbare vazhduan edhe me ushtarėt tjerė shqiptarė si Abdylxhemil Alimani ngaTetova i cili nuk pranoi asgjė nga aktakuza, Riza Xhakli nga Ferizaj , Afrim Mehmeti nga Firaja-Ferizaj , Pajazit Aliu nga Pakashtica , Shefqet Paēarizi nga Dragobili dhe Enver Behluli nga Gostivari.
Pajazit Aliu rrėfen: shtatė ditė radhazi i japin tė hajė me dhunė vetėm krip dhe gjalp. Shtatė ditė e shtatė net pa asnjė pikė ujė, gjaku po i rridhte pėr hunde e pėr goje, vetėm qė ta thyenin shpirtin e trimit dhe tė nėnshkruaj versionin e rrejshėm tė oficerėve katilė tė KOS-it, tė cilėt thoshin se Aziz Kelmendi e ka bėrė masakrėn JO- iu tha- VDEKJE PO- TRADHTI KURRĖ!! Kėshtu vepruan edhe shokėt tjerė tė Azizit tė ndjerė.
Pėr fund, ne duhet ecur drejt tė ardhmes por duke mėsuar nga e kaluara me njė bindje se shkau serbijan ishte, eshte dhe do tė mbetet pėrherė bishė barbare kundėr shqipetarėve prandaj me ta nuk ka gjuhė komunikimi njerėzor por vetėm gjuhė tytash!
Lavdi tė gjithė ushtarėve shqiptarė tė vrarė nga dora e zezė serbo-sllave nė Armatėn e ish Jugosllavisė komunisto-fashiste pėr ne shqiptarėt.
https://www.youtube.com/watch?v=bfKE0om6TOA&feature=related
Aziz Kelmendi lindi mė 15 janar tė vitit 1967, nė fshatin Karaēicė tė Lipjanit nė njė familje bujare dhe me traditė atdhetaro-kombėtare. Ishte fėmija i katėrt (nga pesė fėmijėt, 3 djem dhe 2 vajza) i baba Sadik Hajriz Kelmendit dhe nėnės Salė Rrahman Krapi nga Nekoci i Gllogovcit. Nė vitin 197O-tė Sadik H. Kelmendi me familjen e tij shpėrngulet nė fshatin Medvec tė komunės sė Lipjanit. Gjashtė klasat e para tė shkollės fillore Azizi kryen nė Magurė me sukses shembullor. Megjithėkėtė sėrish nė vitin 1980 kjo familje shpėrngulet nė Dardani ish Dushanovė tė Prizrenit, ku Azizi do t'i vazhdoi edhe 2 vite shkollim,klasėn e 7-tė dhe tė tetė tėcilat njėshtu i mbaron me sukses shembullor. Mė pastaj Aziz Kelmendi regjistrohet nė gjimnazin e Prizrenit, aty do tė dallohet dhe shpėrblehet si nxėnėsi mė i mirė nė shkollė.
Vlenė theksuar se si gjimnazist i vitit tė tretė pason burgosja e Azizit me preteks tė dyshimit se po angazhohej nė veprimtari ilegale. Arrestimin e tij policia e kishte ndėrrmarrė nė fshatin Vėrmicė. Sistemi i ndytė komunist me klyshtė e tyre shqiptarė bėri qė drejtoria e gjimnazit t'ia ndalon shkollimin e mėtejm. Mirėpo Aziz Kelmendi ishte sa largpamės aq edhe i etyr pėr shkollim, me intervenime tė llojllojshne bėri qė vitin e katėrt tė regjistrohej nė Gjimnaz tė Lipjanit duke e kryer me plot sukses tė shkėlqyeshėm.
Student nė shėrbim ushtarak
Vitin shkollor '85/'86-tė Aziz Kelmendi do tė regjistrohet nė Fakultetin Juridik tė Universitetit tė Prishtinės, kreu vitin e parė tė studimeve nė afat por nė shtator tė 1986 i vie ftesa pėr tė shėrbyer nė Armatėn Fashisto-barbare tė Jugosllavisė,e dėrguan nė Komandėn e Garnizonit tė Leskovcit dhe pas gjashtė muajsh shėrbimi, e transferojnė nė garnizonin ushtarak tė Paraqinit. Sikurse tė gjithė shqiptarėve qė nga komunat e tyre iu pėrcilleshin karakteristikat se kush janė,nga vijnė dhe cfarė duhet bėre meta, e njejta karakteristikė nga Komuna e Prizrenit iu shkruhet edhe Azizit por e tij ishte karakteristike e njė njeriu tė dyshimtė dhe shumė tė rrezikshėm pėr t'u vė nė mbikqyerje dhe pėrcjellje tė pėrhershme. Pasi qė karakteristika e tij nuk pėrkonte me realitetin, soldateska fashiste serbe kishte pėrgatitur njė skenar tejet monstruoz pėr vrasjen e ushtarėve nė kazermėn e Paraqinit!
Barbarėt pėr me mbjellė gjerat negative pėr shqiptarėt nė opinionin vendor dhenderkombetar po pritshin nė njė ēast sa mė tė pėrshtatshėm. Azizi ishte shumė vigjilent,kishte parandjenja se diēka po pėrgatitej ngase edhe eprorėt e thėrrisnin atyre ditėve ne mbiemėr si Kelmendoviē Aziz, e provokonin duke u munduar ta lodhin ne aspekte fizike dhe psiqike me metodat e ndyta komunisto-fashiste sic dinin barbarėt! I kishin ngelur vetėm edhe shtatė ditė shėrbim por shtatė ditėt ishin sikurse shtatė vite pėr Aziz Kelmendin.
3 SHTATORI 1987 - NATA KOBZEZĖ
Nata kobzezė dhe skenari i parapėrgaditur po afrohej,ajo padyshim se ishte nata e Masakrės sė Paraqinit, 3 shtatori nė ora 3 pas mesnatės, ora ogurzezė pėr ushtarėt e fjetur e totalisht tė pafajshėm. Hapen dyert e dhomave tė fjetjes nr. 41 e 42, dhe mbi ushtarėt hapet zjarr nga armėt automatike. Si rezultat i ktij epilogu tė llahtarshėm ngelin katėr ushtarė tė vrarė dhe gjashtė tė plagosur. Ushtarėt e vrarė ishin: Safet Dudakoviq, Hasim Qenanoviq ,Goran Begiq dhe Sėrgjan Simiq . Dėshmitarėt qė u plagosėn dhe i shpėtuan vdekjes thanė se nuk ishte Azizi me flokė tė zeza ai qė hapi zjarr, por njė oficer biond. Eprorėt barbarė Azizin e kishin likuiduar qė mė parė. Alarmi nė tė gjitha anėt, boritė e ndihmės sė shpejtė, rrėmujė e panik i vėrtetė dhe tė vėrtetėn nuk e dinte askush tjetėr pos eprorėve-autorėve.
Vizita e prindėrve nė kazermė
Megjithėkėtė, nė ora gjashtė tė mėngjesit tė 3 shtatorit nė Kazermė nga Gjermania kishin arritur me veturė prindėrit e Azizit pėr t'a sjellur rrobat civile djalit tė tyre dhe pėr njė vizitė familjare, te porta e komandės sė Garnizonit , pėrpara iu del njė epror duke i sharė edhe pse ata nuk dinin gjė,mė pastaj baba Sadiku do t'i shef ushtarėt e vrarė dhe sė fundi ia tregojnė edhe djalin Azizin se gjoja pasi i ka vrarė ushtarėt,ai ka tentuar tė ikė dhe nė pamundėsi bėri vetvrasje!!! Xhaxha Sadiku iu kishte thėnė troq se djali i tij kurr s'do tė bėnte njė gjė tė tillė dheØprapa kėsaj skene jeni ju vet! Nėna e Azisit Sala, mė vonė e kuptoi lajmin e zi pėr vrasjen e tė birit! Ajo bashkė me bashkeshortin, nėn pėrcjellje ushtarake nisėn pėr ta varrosur birin e tyre nė Prizren.
Mediat shtetėrore tė kohės
Ish Radiotelevizioni i Prishtinės RTP-ja, pastaj e pėrditshmja "Rilindja" me komentet e saja tejet tė pabaza dhe absurde, e pėrjavshmja e rinisė- Zėri , gazeta e studentėve Bota e re, e cila edhe bėnte intervista me studentėt e fakulteteve se si e kishin pėrjetuar kėte rast "tė turpshėm" qė ua solli shqiptarėve terroristi Aziz Kelmendi!. Por "nėse nuk ndėgjon nėnėn atėherė ndėgjoje njerken" ishte njė fjalė popullore, Serbet kanė vra edhe fmiun e vet pėr t'u munduar ta bindin opinionin boteror se ja cka bėjne shqitarėt edhe nė fėmijė djepi, i njejtė ishte edhe rasti nė fjalė pėr tė cilin u desht tė vriteshin me dhjetra shqiptarė -ushtarė tė tjerė nė jugosllavinė fashiste e pastaj pėr t'u ndalur turpi i mediave tona kunder vellezerve tė (tyre)tanė shqiptarė qė pėrfundimisht kuptuan dhe do tė ndalen ne vitet e 90-ta.
Varrimi i Azis Kelmendit
Varrimi i Dėshmorit tonė do tė bėhet nė prani tė 50 pjesemarresve, nė prani te forcave policore dhe spiunėve tė kombit tonė me 4 shtator nė ora 18 nė Kodren e kuqe ku 10 ditė mė vonė afėr tij do tė varroset edhe ushtari tjeter Ibrahim Kastrati . Fshati ishte i manipuluar, nga aktivistėt kolaboracionistė, nga ata tė Komitetit dhe tė Lidhjes socialiste, tė cilėt shkuan aq larg, sa e pėrpunonin popullin psikologjikisht, qė familjen Kelmendi ta lėēitnin dhe ta dėbonin nga fshati! Demonstratat e vitit 1989 sjellin edhe 2 dėshmorė pran varrit tė Azizit, Afrim Bytyēi e Muhamet Ymeri, si dhe arsimtari i vrarė nė burgun e Prizrenit, Xhemajli Berisha tė cilin Aziz Kelmendi e kishte shok tė idealit. Pastaj mė 3 shtator do tė varroset po aty edhe ushtari, Samedin Krasniqi ( 1991 ) dhe dėshmori i vrarė nga policia, mė 19 prill 1992 Alush Kryeziu sė bashku me shtatė dėshmorėt e lirisė.
Ngushėllimet (e pamja) nga populli e tradita dhe burgu i familjarėve
Ngushllimet respektivisht e pamja pėr Azizin ishte ndaluar, si pasoj e rastit do tė arrestohet babai i tij Sadiku, arrestohen edhe dy vllezėrit e Azizit Hajrizi e Idrizi . Mė 5 shtator shtėpia e Sadik Kelmendit qė nga agimi i hershėm ishte e rrethuar nga tė gjitha anėt nga forcat ushtarako-policore. Nė ēdo shtėpi, nė ēdo dritare ishin pozicionuar tytat e pushkėve automatike. Pėrmbyset ēdo gjė, konfiskohet ēdo gjė e Azizit, babai Sadiku dėrgohet nė burgun e Nishit, nėnė Sala nė burgun e Mitrovicės, bijtė e arrestuar nė Prizren kurse motra Melihate pėrjashtohet nga shkolla. Qė tė gjitha kėto ishin tė turpshme dhe mbi tė gjitha tubimet pėr ta pėrjashtuar apo lėēitur familjen Kelmendi. Po veprohej mė zi se sa vepronte Gestapoja nė kohėn e vet. Sadik Kelmendin e torturojnė aq shumė nė mėnyrėn mė tė egėr. Po mė e tmerrshmja pėr tė ishte kur e dėrguan nė Gjykatėn Ushtarake nė Beograd, ku po bėhej gjykimi para prindėrve tė ushtarėve tė vrarė. E pati shumė vėshtirė, kur gishti i gjeneralėve kriminelė u drejtua kah Sadik Kelmendi nė shenjė akuze si baba i kriminelit Aziz Kelmendi !!! Po edhe aty qėndroi, edhe aty mundi bishėn barbare serbijane, dhe nuk pranoi se mė 3 shtator kishte ardhur me porosi tė birit qė ta nxirrte ilegalisht nga Jugosllavia. Sprovat e tundimet barbare vazhduan edhe me ushtarėt tjerė shqiptarė si Abdylxhemil Alimani ngaTetova i cili nuk pranoi asgjė nga aktakuza, Riza Xhakli nga Ferizaj , Afrim Mehmeti nga Firaja-Ferizaj , Pajazit Aliu nga Pakashtica , Shefqet Paēarizi nga Dragobili dhe Enver Behluli nga Gostivari.
Pajazit Aliu rrėfen: shtatė ditė radhazi i japin tė hajė me dhunė vetėm krip dhe gjalp. Shtatė ditė e shtatė net pa asnjė pikė ujė, gjaku po i rridhte pėr hunde e pėr goje, vetėm qė ta thyenin shpirtin e trimit dhe tė nėnshkruaj versionin e rrejshėm tė oficerėve katilė tė KOS-it, tė cilėt thoshin se Aziz Kelmendi e ka bėrė masakrėn JO- iu tha- VDEKJE PO- TRADHTI KURRĖ!! Kėshtu vepruan edhe shokėt tjerė tė Azizit tė ndjerė.
Pėr fund, ne duhet ecur drejt tė ardhmes por duke mėsuar nga e kaluara me njė bindje se shkau serbijan ishte, eshte dhe do tė mbetet pėrherė bishė barbare kundėr shqipetarėve prandaj me ta nuk ka gjuhė komunikimi njerėzor por vetėm gjuhė tytash!
Lavdi tė gjithė ushtarėve shqiptarė tė vrarė nga dora e zezė serbo-sllave nė Armatėn e ish Jugosllavisė komunisto-fashiste pėr ne shqiptarėt.
https://www.youtube.com/watch?v=bfKE0om6TOA&feature=related
Jeta Love- Postime : 199
Kyējet nė forum : 15865
Regjistruar mė : 2010-08-14
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network