Fjalė tė lashta, tė krijuara nga protoshqipja
Page 1 of 1
Fjalė tė lashta, tė krijuara nga protoshqipja
Vladimir XHELAJ
Pėr profesor Vladimir Xhelaj, shumė nga fjalėt e latinishtes sė vjetėr apo greqishtes sė vjetėr janė huazuar nga protoshqipja. Nė shkrimin e botuar te gazeta "Tirana Observer", ai argumenton me fakte fjalėt shqipe qė janė huazuar nga gjuhėt e tjera.
Pėr togfjalėshin "Akre" (Ash kreu) unė e kam gjetur dhe nė pėrbėrjen e emrit "Akretera", qė historianėt e lashtė tregojnė qė quhej vendbanimi qendror i ishullit tė quajtur "Terra" (qė shkruhej nė formėn "Thera "prej grekeve), i cili kishte ekzistuar nė qendrėn e detit Egje dhe, sė bashku me ishullin e Kretės ishin djepi ku lindi Kultura Mineike (Kreto-Mikena). Ndėrsa historianėt e lashtėsisė tregojnė se, nė vitin 1470 p.e sonė, mali (qė kishte qenė njė vullkan i shuar) mbi Akreterėn shpėrtheu duke e fundosur ketė qytet dhe disa tė tjerė tė kėtij ishulli, nė det. Sot nė vend tė ishullit tė Terrės (Theres) ka mbetur njė pjesė e territorit tė saj qė quhet me emrin "Santorini". Shumė arkeologė dhe historianė mendojnė se, edhe miti mbi fundosjen e "kontinentit" tė Atlantidės (emėr i shprehur nga Platone) ėshtė ndėrtuar mbi bazėn e kėsaj ndodhie natyrore. Por meqė ky ishull nė lashtėsi quhej me emrin "Therra" (Thera), ata nuk mund tė bėjnė lidhjen e emrit "Atlantide" (qė thuhet se ishte njė kontinent i pėrmbytur) nė ishullin e Therres. Tani duke ditur faktin se togfjalėshi: "Akro" shpreh kuptimin "Ash Kreu" ėshtė lehtė tė kuptohet se edhe emri "Akreterra" (i vendbanimit qendror tė kėtij ishulli) shpreh kuptimin "Ash kreu i Terrės", pra shpreh faktin qė kanė treguar edhe historianėt, se ky vendbanim ishte qendra (kreu) i kėtij ishulli. Shkencėtari i shquar Doc. Prof. Eqerem Ēabej tregon se, nga emri "Terra" ka rrjedhur edhe emri "Troje" dhe nga ky ka rrjedhur edhe fjala "troke" dhe nga ky i fundit ka rrjedhur fjala "tokė". Unė mendoj se nga fjala "Tera" (Thera) ka rrjedhur edhe fjala "Dhera", kurse nga fjala "Troke" mendoj se ka rrjedhur edhe emri "Tharake" qė nė lashtėsi quhej e gjitha pjesa lindore e Gad.Ballkanik. Pra edhe emri "Therra" (Dhera) i pėrkiste nė lashtėsi protoshqipes, kurse e dimė se edhe sot fjalėt "Troje-Troke-Toke", i pėrkasin akoma leksikut tė gjuhės shqipe. Por sot fjala "Terra" gjendet vetėm nė gjuhėn italiane, ku shpreh kuotimin "Dhera-Tokė". Nė territorin e sotėm tė banuar prej kombit shqiptar, si rezultat i lindjes sė figurės sė "Atit" dhe pėr rrjedhim edhe tė familjes patriarkale, u krijuan edhe disa emra vendesh qė kanė nė pėrbėrje fjalėn "Ati". Kėshtu mendoj se edhe emri "Tiranė" (qė popullsia e Shqipėrisė sė Mesme e shpreh nė dialekt nė formėn "Tiron") ėshtė formuar nga fjala "Ati", nė formėn shprehėse "Atiron", qė ėshtė e pėrbėrė nga fjalėt "Ati rron", tė cilat tregojnė ekzistencėn e figurės sė "Atit". Mundet qė me shprehjen "Ati rron, Atiron-Tiron-Tiranė", nė lashtėsi tė identifikojnė rrėnojat e asaj kėshtjellė-shtėpie qė gjendet sot nė territorin e fshatit tė Tufinės, nė rrėzė tė malit tė Dajtit. Mė vonė kur kjo shprehje u shndėrrua nė emėr me atė, u identifikuan vendbanimi i Tironės (Tiranės), qė u ndėrtua nė mes dy lumenjve, atij tė Tiranės dhe tė Ēerkezės. Po kėshtu, mendoj se shfaqje tė figurės sė "Atit" e dėshmon edhe krijimi i emrit "Berati", qė mendoj se ėshtė i formuar nga fjalėt e gjuhės shqipe "Ber (bėrė) ati - Berė-ati" , kuptim qė shihet qartė se shpreh faktin historik tė krijimit tė figurės sė Atit". Fjalėn "Ati" e kam gjetur nė pėrbėrjen edhe tė emrave tė tjerė qė identifikonin vendbanime tė Ilirisė. P.Sh fjala "Ati" gjendet nė pėrbėrjen e emrit "Atria" (At ria - Ati rri) qė u transformua e shprehur nė "Adria", e cila identifikonte qytet-shtetin e fisit ilir tė Adrianėve. Dhe, nga emri "Adria" mendoj se u formua edhe numri i detit Adriatik, qė ėshtė i pėrberė nga emri "Adria" dhe nga fjala greke "tik", qė do tė thotė ligj. Nė fakt, fjala "Ligj" ka qenė mbiemri i njė perandori romak, qė nė shek. II p.e. sonė reformoi tė gjithė legjislaturėn administrative tė Perandorisė Romake. Dhe nga ky shkak mendoj se edhe fjala "Ligji" ka hyrė nė gjuhėn shqipe dhe ka zėvendėsuar atė fjalė tė vjetėr tė protoshqipes qė shprehte kuptimin "Ligj", tė ketė pasur nė leksikun e vet fjalėn "tik", e cila, me pėrhapjen e fjalės "ligj", tė jetė harruar dhe tė mbetet vetėm nė gjuhėn greke. Por nė leksikun e gjuhės shqipe gjendet edhe fjala "doke", qė ėshte e afėrt si shprehi fonetike me fjalėn greke "tik" dhe qė nofka mė parė pėrdorej edhe pėr tė shprehur kuptimin "Ligj". Por fjala "tik" nė pėrbėrje tė emrit "Adriatik", mendoj se shpreh faktin historik qė nė periudhe tė caktuar fisi ilir i Adrianėve "bėnte ligjin" nė kėtė det, d.m.th e kontrollonte atė. Kam treguar se kufiri natyror qė ndan detin Adriatik dhe Jon, ėshtė ishulli i Sazanit, fakt qė kam treguar se e shpreh emri "Sesoni"- "ses (sesi - merr fund) enijoni (deti) - Sos eni", qė ishulli i Sazanit quhej nė lashtėsi. Por Turkididi e Straboni tregojnė se deri nė vitin 600 p.e sonė edhe deti Adriatik qysh nė shek.IV. p.e.s. Fjalėn "Ati" e pėrmban edhe i fisit ilir tė Dalmatėve, qė kishin banuar nė territorin e sotėm tė Kroacisė dhe Bosnje-Hercegovinės. Emri "Dalmat" ėshtė i pėrbėrė nga fjalėt e gjuhės shqipe "Dalm-dalim ati-atn - dalim atin", qė nga romakėt u latinizma nė formėn shprehėse "Kroaci". Mendoj se kombi i sotėm kroat ėshtė pasardhėsi i fisit ilir tė Dalmatėve, por qė u sllavizuan, (humbėn gjuhėn protoshqipe) nga presioni i dyndjeve tė popujve sllave, me origjinė nga territoret e sotėm tė Ukrahinės, qė hynė nė territoret e Ballkanit, sipas njė traktati qė kishte bėrė me ta perandori bizantin Justiani. Pra, sllavėt hynė nė Ballkan mbasi Perandoria Romake ishte ndarė nė dy pjesė, njė me qendėr nė Romė qė ruajti fenė kristiane katolike, tė cilėn kishin bėrė tė tyren qysh kur lindi, tė gjithė popujt autoktonė tė Ballkanit, pra tė gjithė popujt e fiseve tė Ilirisė, ata tė Epirit, tė Helenėve, tė Maqedonisė, tė Daco -Thrakėve etj., dhe tjetra me qendėr nė Kostandinopol, qė mbas krijimit si perandori i diktoi tė gjithė popujve qė kishte nė territoret e saj, fenė kristiane, ortodokse. Dhe, kufiri qė ndante kėto dy perandori kalonte edhe nė territorin e Ilirisė sė Jugore, poshtėė lumit tė Shkumbinit (Shkumbin-shkumb bin-bėn- Shkumb bėn), qė ishte edhe kufiri qė ndante popujt e fesė kristiane ortodokse me ato tė fesė kristiane katolike. Popujt sllave qė u dyndėn nė territoret e Ballkanit ishin paganė dhe si vasale tė Perandorisė Bizantine pėrqafuan fenė kristiane ortodokse, qė ishte feja zyrtare e Perandorisė sė Bizantit. Kurse kombi kroat edhe sot, ėshtė i fesė kristiane katolike, qė e kishte pasur mė parė edhe popullsia ilire e Dalmatėve qė kishte banuar territoret e Kroacisė sė sotme. Pra ruajtja e fesė kristiane katolike nė kombin kroat, (tė cilėn e kishin pasur mė parė tė gjithė popujt autoktonė tė Ballkanit), mendoj se ėshtė njė provė historike qė dėshmon se kombi kroat ėshtė pasardhės i asaj popullsisė autoktone kristiano-katolike, qė kishte banuar mė parė territorin e Kroacisė dhe qė dimė se ishin ilirėt Dalmatė. Kėshtu qė edhe legjendat popullore qė tregohen mbi trimėrinė e Mujit dhe Halilit, qė janė ngjarje qė tregojnė rezistencėn e popullsisė autoktone tė Jutbinės dhe Krahinės (qė edhe sot ndodhen nė territoret e Kroacisė) kundėr dyndjeve tė pushtuesve sllavė, duhet t'i pėrkasin popullit tė kroatėve. Dhe pikėrisht, se ngjarjet e kėtyre legjendave kishin qė tė bėnin me fatin tragjik tė asaj pjesė tė kombėsisė ilire qė humbi identitetin autokton tė saj, prandaj edhe kėto legjenda u ruajtėn nė ndėrgjegjen kombėtare tė popullit shqiptar si trashėgimtar i atij identiteti etnik. Fjalėn "Ati" e pėrmban edhe emri Desiatet (Desi-deshi atet-Deshi atet -etrit), qė ėshtė quajtur njėri prej fiseve ilire qė banonte ndėrmjet ilirėve adrianė dhe ilirėve daedanė (Ar dhanė). Fjalėn "Ati" e kam gjetur edhe nė pėrbėrjen e fjalės "Atila" qė quhej prijėfisi famėmadh i Huneve qė shkatėrruan Perandorinė Romake. Emrin "Atila" historianėt e shprehin edhe nė formėn Atili, qė mendoj se shpreh kuptimin At-ati ili- ylli- ati- yll-yjnor, qė duhet tė kuptojmė se figura e "Atit" identifikonte prijėsin-mbretin e njė populli, qė nderohej si hyjni sepse kjo figurė pėrfaqėsonte pėr popullin e vet origjinėn e krijimit tė kėtij populli. Emri i vjetėr i Ballshit i shkruar nė monedha tė shek.III p.e sonė ėshtė gjetur nė formėn shprehėse "Bylionon", ku prapashtesa on-jon ėshtė e shkruar dy herė radhazi, por edhe nė formėn shprehėse "Bylis". Historianėt e vjetėr tregojnė se, Bylisin (Ballshin) e ndėrtoi Neptoleomi, biri i Akilit, familja e tė cilit mbretėronte nė gjithė territorin e Epirit. Por meqė Neptoleomi si personazh historik ka ekzistuar qysh nė kohėn kur bėhej lufta nė Trojė, d.m.th rreth viteve 1200-1180 p.e sonė, atėherė kur qyteti i Bylisit (Ballshi) ka zanafillėn e vet qysh nga ajo kohė. Dhe, meqė ishte krijuar prej Neoptelemit, nė nderim tė kujtimit tė tij, populli i Bylisit kur prodhoi monedha (nė shek .III. p.e. sonė, d.m.th njė mijė vjet mė pas) nė njėrėn prej tyre stampoi fytyrėn e Noeptelemit. Pra, ne edhe sot mund qė ta shohim fytyrėn e kėtij personazhi mitik nė monedhat qė janė zbuluar nė rrėnojat e Bylisit. Por fakti qė popullsia e Bylisit e nderonte kėtė figurė mitike edhe njė mijė vjet mė pas mbas vdekjes sė tij, duke e rikujtuar tė stampuar nė monedha, mendoj se ėshtė njė dėshmi qė vėrteton legjendėn se kėtė qytet e ndėrtoi ky personazh historik.
Pėr profesor Vladimir Xhelaj, shumė nga fjalėt e latinishtes sė vjetėr apo greqishtes sė vjetėr janė huazuar nga protoshqipja. Nė shkrimin e botuar te gazeta "Tirana Observer", ai argumenton me fakte fjalėt shqipe qė janė huazuar nga gjuhėt e tjera.
Pėr togfjalėshin "Akre" (Ash kreu) unė e kam gjetur dhe nė pėrbėrjen e emrit "Akretera", qė historianėt e lashtė tregojnė qė quhej vendbanimi qendror i ishullit tė quajtur "Terra" (qė shkruhej nė formėn "Thera "prej grekeve), i cili kishte ekzistuar nė qendrėn e detit Egje dhe, sė bashku me ishullin e Kretės ishin djepi ku lindi Kultura Mineike (Kreto-Mikena). Ndėrsa historianėt e lashtėsisė tregojnė se, nė vitin 1470 p.e sonė, mali (qė kishte qenė njė vullkan i shuar) mbi Akreterėn shpėrtheu duke e fundosur ketė qytet dhe disa tė tjerė tė kėtij ishulli, nė det. Sot nė vend tė ishullit tė Terrės (Theres) ka mbetur njė pjesė e territorit tė saj qė quhet me emrin "Santorini". Shumė arkeologė dhe historianė mendojnė se, edhe miti mbi fundosjen e "kontinentit" tė Atlantidės (emėr i shprehur nga Platone) ėshtė ndėrtuar mbi bazėn e kėsaj ndodhie natyrore. Por meqė ky ishull nė lashtėsi quhej me emrin "Therra" (Thera), ata nuk mund tė bėjnė lidhjen e emrit "Atlantide" (qė thuhet se ishte njė kontinent i pėrmbytur) nė ishullin e Therres. Tani duke ditur faktin se togfjalėshi: "Akro" shpreh kuptimin "Ash Kreu" ėshtė lehtė tė kuptohet se edhe emri "Akreterra" (i vendbanimit qendror tė kėtij ishulli) shpreh kuptimin "Ash kreu i Terrės", pra shpreh faktin qė kanė treguar edhe historianėt, se ky vendbanim ishte qendra (kreu) i kėtij ishulli. Shkencėtari i shquar Doc. Prof. Eqerem Ēabej tregon se, nga emri "Terra" ka rrjedhur edhe emri "Troje" dhe nga ky ka rrjedhur edhe fjala "troke" dhe nga ky i fundit ka rrjedhur fjala "tokė". Unė mendoj se nga fjala "Tera" (Thera) ka rrjedhur edhe fjala "Dhera", kurse nga fjala "Troke" mendoj se ka rrjedhur edhe emri "Tharake" qė nė lashtėsi quhej e gjitha pjesa lindore e Gad.Ballkanik. Pra edhe emri "Therra" (Dhera) i pėrkiste nė lashtėsi protoshqipes, kurse e dimė se edhe sot fjalėt "Troje-Troke-Toke", i pėrkasin akoma leksikut tė gjuhės shqipe. Por sot fjala "Terra" gjendet vetėm nė gjuhėn italiane, ku shpreh kuotimin "Dhera-Tokė". Nė territorin e sotėm tė banuar prej kombit shqiptar, si rezultat i lindjes sė figurės sė "Atit" dhe pėr rrjedhim edhe tė familjes patriarkale, u krijuan edhe disa emra vendesh qė kanė nė pėrbėrje fjalėn "Ati". Kėshtu mendoj se edhe emri "Tiranė" (qė popullsia e Shqipėrisė sė Mesme e shpreh nė dialekt nė formėn "Tiron") ėshtė formuar nga fjala "Ati", nė formėn shprehėse "Atiron", qė ėshtė e pėrbėrė nga fjalėt "Ati rron", tė cilat tregojnė ekzistencėn e figurės sė "Atit". Mundet qė me shprehjen "Ati rron, Atiron-Tiron-Tiranė", nė lashtėsi tė identifikojnė rrėnojat e asaj kėshtjellė-shtėpie qė gjendet sot nė territorin e fshatit tė Tufinės, nė rrėzė tė malit tė Dajtit. Mė vonė kur kjo shprehje u shndėrrua nė emėr me atė, u identifikuan vendbanimi i Tironės (Tiranės), qė u ndėrtua nė mes dy lumenjve, atij tė Tiranės dhe tė Ēerkezės. Po kėshtu, mendoj se shfaqje tė figurės sė "Atit" e dėshmon edhe krijimi i emrit "Berati", qė mendoj se ėshtė i formuar nga fjalėt e gjuhės shqipe "Ber (bėrė) ati - Berė-ati" , kuptim qė shihet qartė se shpreh faktin historik tė krijimit tė figurės sė Atit". Fjalėn "Ati" e kam gjetur nė pėrbėrjen edhe tė emrave tė tjerė qė identifikonin vendbanime tė Ilirisė. P.Sh fjala "Ati" gjendet nė pėrbėrjen e emrit "Atria" (At ria - Ati rri) qė u transformua e shprehur nė "Adria", e cila identifikonte qytet-shtetin e fisit ilir tė Adrianėve. Dhe, nga emri "Adria" mendoj se u formua edhe numri i detit Adriatik, qė ėshtė i pėrberė nga emri "Adria" dhe nga fjala greke "tik", qė do tė thotė ligj. Nė fakt, fjala "Ligj" ka qenė mbiemri i njė perandori romak, qė nė shek. II p.e. sonė reformoi tė gjithė legjislaturėn administrative tė Perandorisė Romake. Dhe nga ky shkak mendoj se edhe fjala "Ligji" ka hyrė nė gjuhėn shqipe dhe ka zėvendėsuar atė fjalė tė vjetėr tė protoshqipes qė shprehte kuptimin "Ligj", tė ketė pasur nė leksikun e vet fjalėn "tik", e cila, me pėrhapjen e fjalės "ligj", tė jetė harruar dhe tė mbetet vetėm nė gjuhėn greke. Por nė leksikun e gjuhės shqipe gjendet edhe fjala "doke", qė ėshte e afėrt si shprehi fonetike me fjalėn greke "tik" dhe qė nofka mė parė pėrdorej edhe pėr tė shprehur kuptimin "Ligj". Por fjala "tik" nė pėrbėrje tė emrit "Adriatik", mendoj se shpreh faktin historik qė nė periudhe tė caktuar fisi ilir i Adrianėve "bėnte ligjin" nė kėtė det, d.m.th e kontrollonte atė. Kam treguar se kufiri natyror qė ndan detin Adriatik dhe Jon, ėshtė ishulli i Sazanit, fakt qė kam treguar se e shpreh emri "Sesoni"- "ses (sesi - merr fund) enijoni (deti) - Sos eni", qė ishulli i Sazanit quhej nė lashtėsi. Por Turkididi e Straboni tregojnė se deri nė vitin 600 p.e sonė edhe deti Adriatik qysh nė shek.IV. p.e.s. Fjalėn "Ati" e pėrmban edhe i fisit ilir tė Dalmatėve, qė kishin banuar nė territorin e sotėm tė Kroacisė dhe Bosnje-Hercegovinės. Emri "Dalmat" ėshtė i pėrbėrė nga fjalėt e gjuhės shqipe "Dalm-dalim ati-atn - dalim atin", qė nga romakėt u latinizma nė formėn shprehėse "Kroaci". Mendoj se kombi i sotėm kroat ėshtė pasardhėsi i fisit ilir tė Dalmatėve, por qė u sllavizuan, (humbėn gjuhėn protoshqipe) nga presioni i dyndjeve tė popujve sllave, me origjinė nga territoret e sotėm tė Ukrahinės, qė hynė nė territoret e Ballkanit, sipas njė traktati qė kishte bėrė me ta perandori bizantin Justiani. Pra, sllavėt hynė nė Ballkan mbasi Perandoria Romake ishte ndarė nė dy pjesė, njė me qendėr nė Romė qė ruajti fenė kristiane katolike, tė cilėn kishin bėrė tė tyren qysh kur lindi, tė gjithė popujt autoktonė tė Ballkanit, pra tė gjithė popujt e fiseve tė Ilirisė, ata tė Epirit, tė Helenėve, tė Maqedonisė, tė Daco -Thrakėve etj., dhe tjetra me qendėr nė Kostandinopol, qė mbas krijimit si perandori i diktoi tė gjithė popujve qė kishte nė territoret e saj, fenė kristiane, ortodokse. Dhe, kufiri qė ndante kėto dy perandori kalonte edhe nė territorin e Ilirisė sė Jugore, poshtėė lumit tė Shkumbinit (Shkumbin-shkumb bin-bėn- Shkumb bėn), qė ishte edhe kufiri qė ndante popujt e fesė kristiane ortodokse me ato tė fesė kristiane katolike. Popujt sllave qė u dyndėn nė territoret e Ballkanit ishin paganė dhe si vasale tė Perandorisė Bizantine pėrqafuan fenė kristiane ortodokse, qė ishte feja zyrtare e Perandorisė sė Bizantit. Kurse kombi kroat edhe sot, ėshtė i fesė kristiane katolike, qė e kishte pasur mė parė edhe popullsia ilire e Dalmatėve qė kishte banuar territoret e Kroacisė sė sotme. Pra ruajtja e fesė kristiane katolike nė kombin kroat, (tė cilėn e kishin pasur mė parė tė gjithė popujt autoktonė tė Ballkanit), mendoj se ėshtė njė provė historike qė dėshmon se kombi kroat ėshtė pasardhės i asaj popullsisė autoktone kristiano-katolike, qė kishte banuar mė parė territorin e Kroacisė dhe qė dimė se ishin ilirėt Dalmatė. Kėshtu qė edhe legjendat popullore qė tregohen mbi trimėrinė e Mujit dhe Halilit, qė janė ngjarje qė tregojnė rezistencėn e popullsisė autoktone tė Jutbinės dhe Krahinės (qė edhe sot ndodhen nė territoret e Kroacisė) kundėr dyndjeve tė pushtuesve sllavė, duhet t'i pėrkasin popullit tė kroatėve. Dhe pikėrisht, se ngjarjet e kėtyre legjendave kishin qė tė bėnin me fatin tragjik tė asaj pjesė tė kombėsisė ilire qė humbi identitetin autokton tė saj, prandaj edhe kėto legjenda u ruajtėn nė ndėrgjegjen kombėtare tė popullit shqiptar si trashėgimtar i atij identiteti etnik. Fjalėn "Ati" e pėrmban edhe emri Desiatet (Desi-deshi atet-Deshi atet -etrit), qė ėshtė quajtur njėri prej fiseve ilire qė banonte ndėrmjet ilirėve adrianė dhe ilirėve daedanė (Ar dhanė). Fjalėn "Ati" e kam gjetur edhe nė pėrbėrjen e fjalės "Atila" qė quhej prijėfisi famėmadh i Huneve qė shkatėrruan Perandorinė Romake. Emrin "Atila" historianėt e shprehin edhe nė formėn Atili, qė mendoj se shpreh kuptimin At-ati ili- ylli- ati- yll-yjnor, qė duhet tė kuptojmė se figura e "Atit" identifikonte prijėsin-mbretin e njė populli, qė nderohej si hyjni sepse kjo figurė pėrfaqėsonte pėr popullin e vet origjinėn e krijimit tė kėtij populli. Emri i vjetėr i Ballshit i shkruar nė monedha tė shek.III p.e sonė ėshtė gjetur nė formėn shprehėse "Bylionon", ku prapashtesa on-jon ėshtė e shkruar dy herė radhazi, por edhe nė formėn shprehėse "Bylis". Historianėt e vjetėr tregojnė se, Bylisin (Ballshin) e ndėrtoi Neptoleomi, biri i Akilit, familja e tė cilit mbretėronte nė gjithė territorin e Epirit. Por meqė Neptoleomi si personazh historik ka ekzistuar qysh nė kohėn kur bėhej lufta nė Trojė, d.m.th rreth viteve 1200-1180 p.e sonė, atėherė kur qyteti i Bylisit (Ballshi) ka zanafillėn e vet qysh nga ajo kohė. Dhe, meqė ishte krijuar prej Neoptelemit, nė nderim tė kujtimit tė tij, populli i Bylisit kur prodhoi monedha (nė shek .III. p.e. sonė, d.m.th njė mijė vjet mė pas) nė njėrėn prej tyre stampoi fytyrėn e Noeptelemit. Pra, ne edhe sot mund qė ta shohim fytyrėn e kėtij personazhi mitik nė monedhat qė janė zbuluar nė rrėnojat e Bylisit. Por fakti qė popullsia e Bylisit e nderonte kėtė figurė mitike edhe njė mijė vjet mė pas mbas vdekjes sė tij, duke e rikujtuar tė stampuar nė monedha, mendoj se ėshtė njė dėshmi qė vėrteton legjendėn se kėtė qytet e ndėrtoi ky personazh historik.
Similar topics
» Shtepite e lashta dhe qyteterimi ne Mesa Verde .
» Deshmite e lashta te shkronjave shqipe qe u pranuan ne Kongresin e Manastirit
» Deshmite e lashta te shkronjave shqipe qe u pranuan ne Kongresin e Manastirit
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network