Shqiptarėt e Kosovės Lindore nėpėr shekuj
2 posters
Page 1 of 1
Shqiptarėt e Kosovės Lindore nėpėr shekuj
Qė nga periudha e Mbretėrisė Dardane e deri nė ditėt e sotme, ndėr popujt qė parakaluan nėpėr trojet tona stėrgjyshore, i vetmi popull i cili nuk e ndėrpreu zinxhirin e pronėsisė jetėsore mbeti popull i Arbrit i cili arriti me sakrifica tė mėdha tė mbijetojė dhe tė ruajė traditat e veta kombėtare. Ata qė jetojnė nė dhjetėra e dhjetėra fshatra tė Kosovės Lindore janė shqiptarėt e pakt qė edhe sot e kėsaj dite me rezistencėn e tyre heroike arritėn qė me sukses tu bėjnė ballė pushtuesve shekullore dhe tė mbijetojnė plotė njėqind e tridhjetė e tri vjet. Ēka do tė thotė sė pushtuesit shekullor, Shqipėrinė dhe trojet tjera stėrgjyshore nė Gadishullin Ballkanik i konsideronin si njė tokė rezerve pėr ti kėnaqur apetitet e veta nė njė anė, kurse nė anėn tjetėr pėr tė sigurua ndikimin e tyre mbi to...
Tragjeditė e shqiptarėve gjatė luftėrave serbo turke tė viteve 1877 - 78,
Jablanica e Epėrme dhe regjioni pėr rreth shtrihet nė pjesėn jug-perėndimore tė rrethit tė Leskocit dhe e njėjta pėrfshin hapėsirėn ndėrmjet rrjedhave ujore tė lumenjve Popoc dhe Rekė e Madhe. Me vijėn kufitare tė vendosur me vendimet e Kongresit tė Berlinit tė vitit 1878. Gollaku shqiptar ishte ndarė nė dy pjesė, nė Gollakun e Kosovės dhe nė Gollakun qė kishte mbetur nėn administrimin e Serbisė. Nga tė gjitha vendbanimet e pėrfshira nė kėtė rajon kodrinor malor, vetėm dhjetė prej tyre janė tė banuara kryesisht me popullsi shqiptare. Rajoni i Jablanicės sė Epėrme, deri vonė e quajtėn Reka e Madhe, me kushte relativisht tė buta klimatike dhe me pasuri tė bollshme natyrore. Mėsohet se kishte qenė e banuar dhe i urbanizuar qysh nė kohė tė hershme. Ndėr popujt e parė tė kėtij regjioni ishin fiset ilir-dardane, nga tė cilėt e kanė prejardhjen shqiptarėt e sotshėm. Nė vazhdimėsi, nga lashtėsia, nė kėto troje pa ndėrprerje ishte i pranishėm elementi latin arbėr, pėrkatėsisht shqiptar. Pas Mbretėrisė dhe mbretėrve Dardanė, u ndėrruan dhe sunduan shumė mbretėri tė tjera, siē ishin ato romake, bizantine, bullgare, serbe, deri nė luftėrat turko- serbe, kur kėto troje ranė nėn sundimin serb. Shqiptarėt e kėtyre trojeve stėrgjyshore, si pasardhės tė ilire dardanėve, nė pėrgjithėsi, si tė gjithė, gjatė shekujve shumė herė ishin buzė shpėrbėrjes nga invazionet dhe nga veprimet shfarosėse tė fiseve tė ndryshme barbare nga veriu dhe nga ndikimet asimiluese gjatė sundimit romak, bizantin, osman dhe sllav. Nga tė gjitha kėto katrahura, shqiptarėt tė trojeve tė kazasė sė Leskocit dhe tė viseve tė Jablanicės sė Epėrme tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e pėrjetuan gjatė luftėrave serbo turke tė viteve 1877 - 78, ku me dhunė dhe barbare te pa pare antinjerėzore u zhvendosen nga shtatėqind fshatra shqiptaret e regjionit tė Sanxhakut tė Nishit, si dhe tė fshatrave tė mbetura shqiptare tė komunės sė Medvegjės dhe regjionit . Shpėrngulja e shqiptarėve, thyerjen e kufirit me Kosovėn, pėrjetimet e tyre si robėr lufte nė Austri, Bullgari, pėr kohėn e bullgarit, pėr praninė e kaēakėve nė kėto anė, pėr dhunėn ēetnike, pėr shumė ngjarje tė tjera gjatė Luftės sė Parė Botėrorė, pėr kapitullimin e ish-Jugosllavisė, pėr shpėrnguljen e shqiptarėve gjatė vitit 1944, pėr arrestimin dhe zhdukjen e burrave tė Lėvizjes kombėtare shqiptare nė fshatrat Svircė, Gėrbac, pėr mobilizimin dhe pėr shumė e ngjarje tė tjera. Pėrvjetorėt, me tė cilėt janė tė lidhur ngushtė vuajtjet shqiptarėve nė Kosovėn Lindore, njėqind e tridhjetė e tre vjetorin i shpėrnguljes sė dhunshme masive tė shqiptarėve nga trojet e kazasė sė Leskocit dhe pėrgjithėsisht nga Sanxhakut i Nishit, njėqind e dhjetė vjetori i hapjes sė shkollės sė parė shqipe pėr fėmijėt shqiptarė tė Jablanicės sė Epėrme dhe dhjetė vjetorin e zhvendosjes sė fundit tė shqiptarėve nga komuna e Medvegjės ishin disa prej ngjarjeve me tė rėndėsishme, qė pėr mė se njė shekull luajti njė rol tė madh nė mbrojtjen, ruajtjen dhe ngritjen e vetėdijes kombėtare tė shqiptarėve tė kėtushėm e cila shėrbeu si digė e fortė nė mbrojtjen e traditave kulturo historike dhe etnike dhe nė frenimin e procesit tė asimilimit tė shqiptarėve tė kėtushėm. Pas shumė dekadash lexuesve tė gazetės sonė Bota Sot nėpėrmjet kėtij fejtoni do ti ofrojmė disa nga kėto ngjarje nė njė anė, kurse nė anėn tjetėr rezistencėn heroike tė gjysheve dhe stėrgjyshet tanė qė i lanė eshtrat pėr mbrojtjen e trojeve etnike shqiptare, por edhe pėr shumė raste, fatkeqėsisht, edhe pėr interesa dhe lojėra tė pushteteve tė huaja shekullor. Nga Beogradi, Krimeja, luftėrat rus serbo turke gjatė dy shekujve tė fundit nė trojet tona stėrgjyshore u derdh gjaku dhe mbetėn eshtrat e shqiptarėve brez pas brezi. Nėpėrmjet fejtonit tonė do tė pėrpiqemi tė mos e harrojmė rezistencėn e tyre heroike nė mbrojtjen e trojeve tona stėrgjyshore, duke filluar qė nga Nishi e kėndej, as dhunėn e mėvonshme ēetnike partizane, as Tivarin, Sanxhakun, Bosnjėn, Sremin e vende tė tjera, veēmas tė vitit 1944- na tha nė vazhdim tė bisedės bashkėbiseduesi i ynė, prof. Ismajl Muharremi- Tupalla , kur shumė shqiptar tė pafajshėm tė kėsaj ane u morėn nėpėr shtėpitė e tyre dhe i zhdukėn pa gjurmė, vetėm pėr ti realizuar mitet mesjetare pansllaviste ?! ...
Kosova Lindore pjesė e trungut shqiptar
Njė pjesė tė veēantė tė kėtij fejtoni do tia kushtojmė edhe edukimit dhe arsimit tė brezave, dėshirėn e tyre pėr shkollim, si njė nga format e ngritjes sė vetėdijes pėr pėrkatėsinė kombėtare, daljes nga prapambetura dhe mbijetesės nė trojet tona stėrgjyshėrve. Pra, deri vonė pak dinim pėr tė kaluarėn e kėtyre trojeve. Pėr historikun e kėtyre vendeve, pėr popujt e hershėm, pėr ngjarjet e shumta tė kohėrave tė ndryshme, pėr njerėzit tanė dhe pėr traditat, pėr luftėrat e shumta dhe pėr pjesėmarrjen e gjyshėrve dhe tė stėrgjyshėrve tanė. Me kalimin e kohės dhe me ndėrrimin e brezave shumė prej tyre janė harruar, janė zbehur dhe njė ditė mund tė harrohen plotėsisht ?! Prandaj, duke pasur parasysh kėtė, bėra pėrpjekje- na tha prof. Ismajl Muharremi-Tupalla qė sadopak kėto shėnime pėr tė cilat po bisedojmė me ju tė mbeten tė shkruara nė fejtonin tonė tė cilat janė dhe do tė mbesin si dėshmi tė gjalla pėr tė kaluarėn tonė historike dhe kombėtare... Jablanica e Epėrme dhe terė regjioni i Kosovės Lindore ėshtė njė bosht kurrizor qė i pėrmbledh tė gjitha hapėsirat e kėsaj komune nė tė dy anėt, prej burimit tė skajshėm- rrėzė fshatrave Kikės e deri nė Rukoc, ku kalon nė komunė tjetėr, ka njė gjatėsi tetėdhjetė e katėr kilometra e gjysmė. Nėpėrmjet Luginės sė Medvegjės lidhet me rrugė e asfaltuar me Leskocin nė njė gjatėsi pre katėrdhjetė e dy kilometrave, me Prishtinėn nė largėsi gjashtėdhjetė e tri kilometra. Kjo vijė rrugore daton qė nga koha e pushtimeve romake dhe ėshtė e njohur me emrin Lissus - Lezha e sotme nė Shqipėri Naissus- Nishi i sotėm nė Serbi, pėrkatėsisht Via Ignatia qė lidhte Perėndimin nga Dubrovniku, Shkodra, Lisusi.
Autor Hasan Hasanramaj
burimi Bota Sot
Re: Shqiptarėt e Kosovės Lindore nėpėr shekuj
naki te pergzoj per ket tregim sepse keto treve ne jabllanicen e epreme i njof shum mir
albi- Moderator
- Shteti : mitrovice
Postime : 3375
Kyējet nė forum : 19216
Regjistruar mė : 2010-07-09
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network