Ky ėshtė materiali mė i lehtė nė botė!
Page 1 of 1
Ky ėshtė materiali mė i lehtė nė botė!
Shkencėtarėt kanė krijuar materialin i cili ėshtė aq i lehtė sa qė mund tė vendoset mbi njė luleradhiqe pa e penguar strukturėn delikate tė bimės.
Mikro-rrjetėn ultra-tė-lehtė nga metali e kanė zbuluar shkencėtarėt nga universitetet kaliforniane UC Irvine dhe Caltech dhe nga kompania HRL Laboratories, ndėrsa pėrshkrimi i zbulimit ėshtė bėrė nė numrin e fundit tė revistės Science tė datės 18 nėntor.
Artikulli ėshtė i pėrcjellė me njė fotografi shumė mbresėlėnėse tė njė cope tė kėsaj mikro-rrjete, me madhėsi tė njė paqete qibriti, tė vendosur mbi njė luleradhiqe.
Materiali i ri ėshtė 100 herė mė i lehtė nga polistiroli, sipas raportit tė cekur. Sekreti i lehtėsisė sė tij ėshtė ndėrtimi qelizor i cili pėrbėhet nga gypat e zbrazėt qė mundėsojnė strukturėn e materialit qė nė realitet ėshtė 99.99 qind ajėr, sipas ekipit tė shkencėtarėve qė e kanė ndėrtuar.
Kjo do tė thotė se dendėsia e materialit ėshtė mė e vogėl se njė e njė mijėra pjesė e dendėsisė sė ujit. Gjėja ėshtė bukur elastike, kėshtu qė shkencėtarėt theksojnė se edhe pas shtypjes nė gjysmė tė lartėsisė, materiali kthehet nė 98 pėr qind tė formės paraprake.
Anėsorėt e gypave janė 1,000 herė mė tė hollė nga floku i njeriut.
Kleēka ėshtė nė ndėrtimin e rrjetės nga gypat e zbrazėt tė ndėrlidhur nė mes vete me trashėsi tė materialit qė ėshtė 1,000 herė mė i hollė nga floku i njeriut, tha autori kryesorė i hulumtimit Tobias Shandler nga HRL Laboratories pėr Los Angeles Times.
Mikro-rrjeta nė fotografinė me luleradhiqen ėshtė e ndėrtuar 90 pėr qind nga zinku, sipas LA Times, por Bill Carter, drejtori i departamentit pėr projektimin e materialeve nė HRL, tha pėr revistėn se ajo mund tė ndėrtohet edhe nga materialet tjera.
Njė nga shkencėtarėt nga universiteti Irvine i cili ishte i pėrfshirė nė projekt, propozon qė materiali ultra-i-hollė tė pėrdoret pėr absorbimin e goditjeve, ndėrsa pėrdorimin e mundshėm e shohin nė industrinė ajrore, pėr izolimin zanor, e ndoshta edhe pėr bateritė e reja, thekson LA Times.
Materiali sillet sikurse lėpendra kur hidhet nė ajėr dhe duke u lėkundur bie ngadalė nė tokė, tha Carter. Nevojiten mė shumė se 10 sekonda qė tė bie nė tokė kur tė lėshohet nga lartėsia e krahut.
Mikro-rrjetėn ultra-tė-lehtė nga metali e kanė zbuluar shkencėtarėt nga universitetet kaliforniane UC Irvine dhe Caltech dhe nga kompania HRL Laboratories, ndėrsa pėrshkrimi i zbulimit ėshtė bėrė nė numrin e fundit tė revistės Science tė datės 18 nėntor.
Artikulli ėshtė i pėrcjellė me njė fotografi shumė mbresėlėnėse tė njė cope tė kėsaj mikro-rrjete, me madhėsi tė njė paqete qibriti, tė vendosur mbi njė luleradhiqe.
Materiali i ri ėshtė 100 herė mė i lehtė nga polistiroli, sipas raportit tė cekur. Sekreti i lehtėsisė sė tij ėshtė ndėrtimi qelizor i cili pėrbėhet nga gypat e zbrazėt qė mundėsojnė strukturėn e materialit qė nė realitet ėshtė 99.99 qind ajėr, sipas ekipit tė shkencėtarėve qė e kanė ndėrtuar.
Kjo do tė thotė se dendėsia e materialit ėshtė mė e vogėl se njė e njė mijėra pjesė e dendėsisė sė ujit. Gjėja ėshtė bukur elastike, kėshtu qė shkencėtarėt theksojnė se edhe pas shtypjes nė gjysmė tė lartėsisė, materiali kthehet nė 98 pėr qind tė formės paraprake.
Anėsorėt e gypave janė 1,000 herė mė tė hollė nga floku i njeriut.
Kleēka ėshtė nė ndėrtimin e rrjetės nga gypat e zbrazėt tė ndėrlidhur nė mes vete me trashėsi tė materialit qė ėshtė 1,000 herė mė i hollė nga floku i njeriut, tha autori kryesorė i hulumtimit Tobias Shandler nga HRL Laboratories pėr Los Angeles Times.
Mikro-rrjeta nė fotografinė me luleradhiqen ėshtė e ndėrtuar 90 pėr qind nga zinku, sipas LA Times, por Bill Carter, drejtori i departamentit pėr projektimin e materialeve nė HRL, tha pėr revistėn se ajo mund tė ndėrtohet edhe nga materialet tjera.
Njė nga shkencėtarėt nga universiteti Irvine i cili ishte i pėrfshirė nė projekt, propozon qė materiali ultra-i-hollė tė pėrdoret pėr absorbimin e goditjeve, ndėrsa pėrdorimin e mundshėm e shohin nė industrinė ajrore, pėr izolimin zanor, e ndoshta edhe pėr bateritė e reja, thekson LA Times.
Materiali sillet sikurse lėpendra kur hidhet nė ajėr dhe duke u lėkundur bie ngadalė nė tokė, tha Carter. Nevojiten mė shumė se 10 sekonda qė tė bie nė tokė kur tė lėshohet nga lartėsia e krahut.
Pellumb Lirie- Shteti : .........
Postime : 31
Kyējet nė forum : 14274
Regjistruar mė : 2011-11-30
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network