Austriaku, baba i 600 fėmijėve
Page 1 of 1
Austriaku, baba i 600 fėmijėve
Njė mashkull austriak, me vendbanim nė Britani tė Madhe, mund tė jetė bėrė baba i 600 fėmijėve nėpėrmjet njė klinike tė fekondimit, tė cilėn e kishte themeluar vetė.
Sipas disa shkrimeve, biologu austriak Bertold Wiesner dhe bashkėshortja e tij kishin themeluar njė klinikė fekondimi nė Londėr mė 1940, nė tė cilėn dy tė tretat e depozitave tė spermės ishin dhuruar nga vetė Bertoldi, njė praktikė e cila sot ėshtė e ndaluar me ligj.
E vėrteta ėshtė nxjerrė nė pah nga dy meshkuj, tė cilėt po hulumtonin pėr prejardhjen e tyre bazuar nė datėn e ngjizjes sė tyre nė klinikėn e Wiesnerit. Barry Stevens, filmbėrės nga Kanadaja, dhe David Gollancz, nga Londra, i kanė shikuar tė dhėnat e ADN-sė, tė cilat sugjerojnė se Wiesner ishte nė tė vėrtetė babai i tyre, sipas The Daily Telegraph.
Testeve tė ADN-sė i janė nėnshtruar 18 njerėz, tė cilėt janė ngjizur nė klinikė ndėrmjet viteve 1943 dhe 1962. Rezultatet kanė dėshmuar se i ati i dy tė tretave sė kėtyre fėmijėve ishte vetė Wiesneri.
Stevens dhe Gollancz mė pas kanė shfrytėzuar kėtė hulumtim pėr tė nxjerrė njė vlerėsim tė numrit tė pėrgjithshėm tė fėmijėve qė mund tė kenė Wiesnerin baba, dhe kanė zbuluar se rreth 600 fėmijė tė ngjizur nė klinikė janė tė austriakut. (CP)
Sipas disa shkrimeve, biologu austriak Bertold Wiesner dhe bashkėshortja e tij kishin themeluar njė klinikė fekondimi nė Londėr mė 1940, nė tė cilėn dy tė tretat e depozitave tė spermės ishin dhuruar nga vetė Bertoldi, njė praktikė e cila sot ėshtė e ndaluar me ligj.
E vėrteta ėshtė nxjerrė nė pah nga dy meshkuj, tė cilėt po hulumtonin pėr prejardhjen e tyre bazuar nė datėn e ngjizjes sė tyre nė klinikėn e Wiesnerit. Barry Stevens, filmbėrės nga Kanadaja, dhe David Gollancz, nga Londra, i kanė shikuar tė dhėnat e ADN-sė, tė cilat sugjerojnė se Wiesner ishte nė tė vėrtetė babai i tyre, sipas The Daily Telegraph.
Testeve tė ADN-sė i janė nėnshtruar 18 njerėz, tė cilėt janė ngjizur nė klinikė ndėrmjet viteve 1943 dhe 1962. Rezultatet kanė dėshmuar se i ati i dy tė tretave sė kėtyre fėmijėve ishte vetė Wiesneri.
Stevens dhe Gollancz mė pas kanė shfrytėzuar kėtė hulumtim pėr tė nxjerrė njė vlerėsim tė numrit tė pėrgjithshėm tė fėmijėve qė mund tė kenė Wiesnerin baba, dhe kanė zbuluar se rreth 600 fėmijė tė ngjizur nė klinikė janė tė austriakut. (CP)
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network