Kur u pėrdor pėr herė tė parė zjarri?
Page 1 of 1
Kur u pėrdor pėr herė tė parė zjarri?
Njeriu ka pėrdorur zjarrin 300 mijė vjet mė herėt nga sa mendohej deri mė tani, pra rreth 1 milion vjet mė parė. Ky ėshtė pėrfundimi i njė studimi tė publikuar nė revistėn shkencore Pnas, pas hulumtimeve tė kryera nė shpellėn e Wonderwerk nė Afrikėn e Jugut.
Grupi i shkencėtarėve, i pėrbėrė nga studiues nga Universiteti i Torontos dhe ai izraelit i Jerusalemit, kanė mundur tė gjejnė gjurmė druri tė djegur.
Studimet tregojnė se bėhet fjalė pėr drunj tė djegur nė vendin ku edhe u gjetėn mbetjet mikroskopike tė tyre, pasi pavarėsisht evolucionit dhe ndryshimeve tė terrenit, erėrat dhe stuhitė nuk mund ti kenė transportuar nga tjetėrkund pėr nė shpellėn e Wonderwerk-ut pėr shkak tė pozicionit dhe shtrirjes sė saj.
Zjarri ėshtė ndezur me bar tė thatė dhe gjethe peme, mund tė jetė pėrdorur pėr tė gatuar ushqimin, me shumė gjasa mish, siē sugjerojnė mbetjet e fosile tė kockave, edhe kėto nė gjurmė mikroskopike.
Grupi i shkencėtarėve, pėrbėrė nga arkeologė, biologė, antropologė etj., thanė se kėto janė prova tė pakundėrshtueshme qė njeriu ka ndezur zjarrin 1 milion vjet mė parė, mė saktė paraardhėsit e Homo Sapiens, ose njohur ndryshe Homo Erectus, para njeriut tė neandertalit.
Ky ėshtė njė zbulim historik i antropologjisė sepse provohet qė edhe Homo Erectus, ndryshe nga sa mendohet deri mė tani, ka konsumuar ushqime tė skuqura apo tė ziera, pohoi njėri nga studiuesit.
Grupi i shkencėtarėve, i pėrbėrė nga studiues nga Universiteti i Torontos dhe ai izraelit i Jerusalemit, kanė mundur tė gjejnė gjurmė druri tė djegur.
Studimet tregojnė se bėhet fjalė pėr drunj tė djegur nė vendin ku edhe u gjetėn mbetjet mikroskopike tė tyre, pasi pavarėsisht evolucionit dhe ndryshimeve tė terrenit, erėrat dhe stuhitė nuk mund ti kenė transportuar nga tjetėrkund pėr nė shpellėn e Wonderwerk-ut pėr shkak tė pozicionit dhe shtrirjes sė saj.
Zjarri ėshtė ndezur me bar tė thatė dhe gjethe peme, mund tė jetė pėrdorur pėr tė gatuar ushqimin, me shumė gjasa mish, siē sugjerojnė mbetjet e fosile tė kockave, edhe kėto nė gjurmė mikroskopike.
Grupi i shkencėtarėve, pėrbėrė nga arkeologė, biologė, antropologė etj., thanė se kėto janė prova tė pakundėrshtueshme qė njeriu ka ndezur zjarrin 1 milion vjet mė parė, mė saktė paraardhėsit e Homo Sapiens, ose njohur ndryshe Homo Erectus, para njeriut tė neandertalit.
Ky ėshtė njė zbulim historik i antropologjisė sepse provohet qė edhe Homo Erectus, ndryshe nga sa mendohet deri mė tani, ka konsumuar ushqime tė skuqura apo tė ziera, pohoi njėri nga studiuesit.
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network