Adem Jashari
+7
dr.Dugi
Kle@Love
Naki
Anna
jam_buli
Adem Berisha
GISHTEZA
11 posters
Page 1 of 1
Adem Jashari
ADEM JASHARI
( 28 Nėntor 1955 - 1998 )
Adem Jashari lindi nė Prekaz tė Drenicės, mė 28 nėntor 1955. Kėtė vit, Shaban Jasharit babai i tij, krahas Festės sė Flamurit, qė e festonte pėr ēdo mot, ju shtua edhe njė festė tjetėr - Ditėlindja e djalit tė cilin e pagėzoi: Adem. Dhe ishte e natyrshme qė mbi djepin e posa tė lindurit nė kėtė ditė, Djepi tė mbulohej me flamurin e Skėnderbeut. Kėshtu ndodhi atė ditė nė familjen Jashari, nė Prekazin e Ahmet Delisė. Familjes se xha Shabanit iu shtua edhe njė pushkė, nė Drenicė jehuan krismat e pushkėve pėr flamur dhe ushtarin e posalindur tė lirisė. Xha Shabanit ju duk se jehona e pushkėve qė krisėn pėr lindjen e Adem Jasharit po shpėrndahej valė - valė nėpėr Drenicė e Kosovė si jehona "Prite, prite Azem Galicėn o heeejjj", e atij sikur ju duk se po ndėgjonte jehonėn: "Prite, prite Adem Jasharin o heeejjj". S'do tė ishte ēudi qė atė ditė, xha Shabani t'i kishte ndėgjuar tė dy jehonat, se atė ditė e kaluara po e pėrcaktonte tė ardhmen, ishin bėrė njė. Atė ditė, Flamuri - Lindja - krisma - jehona ishin determinim i njė lavdije tė madhe. Adem Jashari erdhi nė kėtė botė me tė vetmin ndryshim nga gjithė moshatarėt e tij se ky u lind nė ditėn e fitorevė mė tė lavdishme tė popullit shqiptar, nė Ditėn e 28 Nėntorit. Kėshtu nisi jeta nė vazhdimėsi nė Prekazin e lavdive tė pėrsėritshme. Nė festė me krisma e kėngė edhe vdekjen e bėjnė me krisma e kėngė. Xha Shabani ishte i kujdesshėm me tė gjithė fėmijtė, por ndaj Ademit tregonte njė kujdes tė veēantė, ndoshta pse i kujtohej dita e lindjes, i kujtoheshin krismat e pushkės dhe jehonat e pėrsėritura tė atyre krismave nė 28 Nėntorin e vitit 1955. Xha Shabani ishte bujk. Pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr njė kohė pati ushtruar profesionin e mėsuesit, por pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare ai do tė largohet nga procesi mėsimor. Ai pa ndonjė kundėrshti vendosi tė merrej me punimin e tokės dhe edukimin e fėmijėve nė frymėn e atdhetarizmes. Kėshtu po rritej Ademi sė bashku me vėllezėrit mė tė mėdhenj, Rifatin dhe Hamzėn. Ademi kishte njė interesim tė veēantė pėr armėt, pėr tė bėmat e prekaziotėve gjatė historisė e sidomos i interesonte akti tepėr burrėror i Ahmet Delisė dhe ndihma qė ai i pati dhėnė fqiut, qė ishte sulmuar nga bandat serbe. Sopata e Ahmet Delisė, ajo qė bandės ēetnike i ndau kokat nė dysh, ishtė bėrė legjendė, legjendė e historisė nė mbrojtje tė nderit dhe dinjitetit kombėtar. Adem Jashari kishte njė interesim tė veēantė pėr Emin Latin, prekaziotin bashkėluftėtar tė Azem e Shotė Galicės, tė atij brezi trimash, qė nė gjithė shqiptarinė njiheshin pėr tė bėme e trimėri. Ndonėse ky brez i trimave tė qartur tė lirisė, Kosovės nuk i sollen ēlirimin e bashkimin kombėtar, por brezave ju lan amanet: pushkėt trimėrore tė lirisė. Ky amanet pėrcillej nga brezi nė brez, nga luftėtari tė luftėtari me porosi, qė tė pėrcillej si stafetė deri nė fitoren mbi armikun e kombit. Prekazi nė mėnyrėn mė besnike e pėrcolli amanetin e luftėtarėve tė lirisė, jo vetėm duke e mbajtur syrin nė shėnjestėr, por duke pėrcjell jehonėn e pushkėve tė lirisė nga Prekazi nė Drenicė e nė Kosovė, jehonė qė i mbulonte tė gjitha tokat e pushtuara tė Shqipėrisė. A nuk e tregoi kėtė edhe Kulla e Shasivar Alisė, nė dimrin e ftohtė tė vitit 1945? A nuk u pėrsėrit kjo nga pasardhėsi i Emin Latit me 13 maj 1981, kur Tahir Meha mbuloi me turp njėsinė speciale tė policisė beogradase? Tė gjitha kėto dhe shumė tė tjera qė s'u pėrmendėn, lanė gjurmė tė thella nė edukimin atdhetar tė Adem e Hamėz Jasharit dhe ēetės sė tij trime. Adem dhe Hamez Jashari do tė betohen para varrit tė Tahir Mehės, se do tė vazhdojnė luftėn pėr ēlirim deri nė fitore. Dhe, ecen guximshėm rrugės sė luftėtarėve kombėtarė, duke ngritur si nė cilėsi e nė sasi numrin e luftėtarėve tė lirisė e tė pavarėsisė, duke ngritur cilėsin e luftės ēlirimtare, me ēka ndryshuan rrjedhat e historisė dhe hapen njė epokė tė re - Epokėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Demonstratat e vitit 1981, ngjarjet e Pranverės sė madhe studentore tė vitit 1981, tė cilat u shndėrruan nė Lėvizje tė madhe popullore, qė me vite mbajten tė ndezur flakadanin e lirisė e tė ēlirimit tė kombit, patėn ndikim magjik nė brezin qė formuan, organizuan dhe udhėhoqen politikisht dhe ushtarakisht Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK). Adem Jashari dhe ēeta e tij ka qenė dhe ka mbetur bėrthama themeltare e UĒK-sė. Nė histori ndodh edhe tė ndodhin ngjarje tė rastsishme, por Adem Jashari, ēeta dhe familja e tij nuk janė rastėsi e historisė, ata me ndėrgjegje e vendosmėri u pėrgatitėn pėr kthesėn vendimtare tė historisė sonė mė tė re. Adem Jashari nuk shkoi rastėsisht nė Shqipėri pėr tė pėrsosur artin e luftės, tė cilin e pėrvetėsonte me shpejtėsi tė rrufeshme, dallohej nga i gjithė brezi i tij. Nė pėrgatitjet ushtarake tregoi aftėsi dhe cilėsi tė larta nė pėrvetėsimin e artit tė pėrdorimit tė armeve tė ndryshme pėr luftėn ēlirimtare. Adem Jashari, ndryshimet qė po bėheshin nė vitet 90, i shihte me optimizėm, prandaj sinēerisht e vendosmėrisht nisi angazhimin e tij nė sferėn ushtarake, pėr organizimin e luftės ēlirimtare. Adem Jashari dhe ēeta e tij nuk ishin nisur nė rrugėn e luftės pėr liri pėr hirė tė kėtij apo atij lideri, pse ky apo ai i paskan sytė e zinj. Ata ishin nisur pėr ēlirimin e Kosovės pa bėrė llogari meskine, karieriste apo grabitėse. Ata e donin Kosovėn e lirė e tė pavarur. Ata ishin tė liruar nga ideologjizmat, veē shqiptarizmės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ndryshimet politike qė ndodhen nė vitet 90 i priti me optimizėm, besoj shumė, por nuk do tė kalojė shumė kohė dhe do tė zhgėnjehen se kasta e "re" e politikajve po bėhej pengesė e rrjedhave tė reja tė historisė, po ngulfaste shpirtin luftarak tė shqiptarėve liridashės. Kur nė fund tė vitit 1991, nė Kosovė po bėheshin arrestime tė tė gjithė atyre qė ishin pėrgatitur nė Shqipėri, Adem Jashari do tė njoftojė ēetėn e tij dhe tė kėrkojė nga ata, qė tė ishin vigjilent se ēdo natė armiku mund t'iu trokaste nė porta. Ai do t'iu thotė shokėve: "Armėt nuk i kemi marrė qė t'ia dorėzojmė armikut, por qė ta luftojmė deri nė fishekun e fundit". Mė fjalėn e komandantit u pajtuan tė gjithė. Dhe, nuk vonoi dita kur armiku do tė trokas nė portėn e Jasharėve. Ishte mėngjesi i hershėm i 30 dhjetorit 1991, ku armiku me njė makineri tė tėrė policore kishte rrethuar Jasharajt dhe kėrkuan dorėzimin e Adem Jasharit dhe Jasharėve tjerė. Adem Jashari me vėllezėr e shokė apelit tė armikut pėr dorėzim ju pėrgjigjen me breshėri armėsh nga shumė drejtime. Ishte e ēartė, ēeta e Prekazit kishte vendosur epokėn e luftės ēlirimtare, ata mes jetės se burgut e tė poshtėrimit kishin zgjedhur jetėn e lavdisė e tė lirisė, me tė gjitha pasojat qė mund t'i kishte. Vetėm tė guximshmit nėpėr kohė tė ndryshme i kanė ndėrruar rrjedhat e historisė, kėshtu ndodhi edhe me Adem Jasharin dhe ēetėn e tij. Kėshtu nisin aksionet luftarake mbi policinė e armikut, fillimisht nė Drenicė, e pėr t'u pėrhapur mė vonė ne Llap e Dukagjin, nė Drini e kudo nė Kosovė. UĒK po bėhėj shpresė pėr popullin dhe tmerr pėr armikun, armikut po i rrėshqiste dheu nėn kėmbė, pasigurinė e shihte tė ēdo kaēube. Adem Jashari ishte kudo. Ai po bėhej legjendė. Ai ishte kudo ku sulmohej armiku, ai ishte nė ēdo cep tė Kosovės. Vetėm frikacaket nuk mund t'i besonin trimėrive e tė bėmave tė Adem Jasharit, ata nuk dėshironin ndeshjen me armikun dhe sa herė qė ēeta e tij sulmonte e vriste policinė kriminale tė armikut do tė thonin: "Kėta janė dorė e zgjatur e armikut, janė tė Sheshelit apo tė Arkanit etj.", - dhe kjo nuk ishte diēka e re, dikush duhej tė mbulonte kolaborimin me Beogradin, por paraprakisht duhej akuzohej tjetri. Adem Jashari kishte shumė mundėsi, ai kishte zgjedhur me ndėrgjegje mundėsinė e luftės sė armatosur pėr liri e pavarėsi, anipse ai i dinte mundėsitė e veprimit luftarak tė UĒK-sė. Pas luftės se 26 nėntorit 1997, nė Llaushė tė Re, ku mori pjesė Ademi me ēetėn e tij, nga e cila armiku u tėrhoq me bisht nėn kėmbė, armiku do tė bėjė plane pėr zhdukjen e Adem Jasharit. Kjo do tė ndodhė me 22 janar 1997. Njė bandė kriminele kishte sulmuar familjen Jashari, me qėllim qė tė zhdukej kjo ēerdhe e rrezikshme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Por, falė gjakftohėsisė e guximit tė familjes dhe ndihmes qė erdhi nga ēeta, armiku u tėrhoq pa arritur qėllimin. Ato ditė e tėrė Kosova sikur ishte nė Lagjen e Jasharėve. Nuk ishte e vėshtirė ta kuptoje mesazhin qė kishte lėnė armiku. Armiku ishte tėrhequr i bindur se nuk kishte gjetur mėnyren e eliminimit tė Adem Jasharit dhe familjes Jashari. Armiku dėshironte qoftė edhe largimin e Jasharajve nga trojet e tyre, por Jasharajt nuk i lėshonin trojet stėrgjyshore. Ata as tė vdekur nuk donin tė shkuleshin nga vendi i tyre, pėr ēka kishin nisur luftėn. Adem Jashari dhe gjithė Jasharajt nuk e donin ikjen e poshtėrimin, ata e dėshironin qėndresėn, e donin lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Armiku pas disfatės sė 22 janarit kishte filluar pėrgatitjet pėr njė sulm tė pėrmasave tė mėdha policore dhe ushtarake, dhe ky sulm do tė fillojė nė mėngjesit e hershėm tė 5 marsit 1998, pak ditė pasi policia armike kishte pasur njė disfatė tė Lisat Binak, nė Likoshan. Kėtė herė forca tė mėdha ushtarake dhe policore e kishin rrethuar Prekazin, me orientim kryesor Lagjen e Jasharėve. Lufta pėr eliminimin e Jasharėve ishte e rreptė. Armiku Prekazin e kishte vendosur nė rreth tė hekurtė dhe sulmonte nga shumė anė me armatim tė rėndė. UĒK-ja aso kohe i kishte mundėsitė e kufizuara tė sulmit e tė depėrtimit. Adem Jashari dhe ēeta e tij sulmit armik ju pėrgjigjen me sulm. Lufta qė zhvilloi Adem Jashari me shokė qė e madhe. Sulmi i armikut vinte nga larg. Pas njė rezistence tė gjatė dhe herioke, armiku arriti tė djegė e shkatėrrojė Lagjen e Jasharėve, por jo kurrė vendosmėrinė pėr tė vazhduar luftėn pėr liri e pavarėsi. Adem Jashari deri nė vdekje luftoi e kėndoi, jo vdekja e Adem Jasharit nuk ėshtė vdekje ėshtė pėrjetėsi. Lufta pėr Prekazin qė e ashpėr. Qėndresa ishte e madhe. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės humbi prijetarin e saj. Kosova fitoi komandantin legjendar. Me aktin e rėnies se Jasharėve, Kosova mundi frikėn dhe pėr lirinė e pavarėsinė u hapen shtigje tė reja. Adem Jashari - legjendė, solli kualitet tė ri nė filozofinė dhe mendėsinė e shqiptarėve pėr jetėn, atdheun, lirinė pėr nderin dhe dinjitetin e kombit. Rėnia heroike e Adem Jasharit i dha shtytjen mė tė fuqishme mobilizimit, strukturimit dhe profesionalizimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės fitoi hapėsira tė reja veprimi. Komandanti Legjendar i UĒK-sė me jetėn, veprėn dhe lavdinė e tij i dha kualitete dhe pėrmasa tė reja 28 Nėntorit - Festės sonė Kombėtare.
Marr nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė
( 28 Nėntor 1955 - 1998 )
Adem Jashari lindi nė Prekaz tė Drenicės, mė 28 nėntor 1955. Kėtė vit, Shaban Jasharit babai i tij, krahas Festės sė Flamurit, qė e festonte pėr ēdo mot, ju shtua edhe njė festė tjetėr - Ditėlindja e djalit tė cilin e pagėzoi: Adem. Dhe ishte e natyrshme qė mbi djepin e posa tė lindurit nė kėtė ditė, Djepi tė mbulohej me flamurin e Skėnderbeut. Kėshtu ndodhi atė ditė nė familjen Jashari, nė Prekazin e Ahmet Delisė. Familjes se xha Shabanit iu shtua edhe njė pushkė, nė Drenicė jehuan krismat e pushkėve pėr flamur dhe ushtarin e posalindur tė lirisė. Xha Shabanit ju duk se jehona e pushkėve qė krisėn pėr lindjen e Adem Jasharit po shpėrndahej valė - valė nėpėr Drenicė e Kosovė si jehona "Prite, prite Azem Galicėn o heeejjj", e atij sikur ju duk se po ndėgjonte jehonėn: "Prite, prite Adem Jasharin o heeejjj". S'do tė ishte ēudi qė atė ditė, xha Shabani t'i kishte ndėgjuar tė dy jehonat, se atė ditė e kaluara po e pėrcaktonte tė ardhmen, ishin bėrė njė. Atė ditė, Flamuri - Lindja - krisma - jehona ishin determinim i njė lavdije tė madhe. Adem Jashari erdhi nė kėtė botė me tė vetmin ndryshim nga gjithė moshatarėt e tij se ky u lind nė ditėn e fitorevė mė tė lavdishme tė popullit shqiptar, nė Ditėn e 28 Nėntorit. Kėshtu nisi jeta nė vazhdimėsi nė Prekazin e lavdive tė pėrsėritshme. Nė festė me krisma e kėngė edhe vdekjen e bėjnė me krisma e kėngė. Xha Shabani ishte i kujdesshėm me tė gjithė fėmijtė, por ndaj Ademit tregonte njė kujdes tė veēantė, ndoshta pse i kujtohej dita e lindjes, i kujtoheshin krismat e pushkės dhe jehonat e pėrsėritura tė atyre krismave nė 28 Nėntorin e vitit 1955. Xha Shabani ishte bujk. Pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr njė kohė pati ushtruar profesionin e mėsuesit, por pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare ai do tė largohet nga procesi mėsimor. Ai pa ndonjė kundėrshti vendosi tė merrej me punimin e tokės dhe edukimin e fėmijėve nė frymėn e atdhetarizmes. Kėshtu po rritej Ademi sė bashku me vėllezėrit mė tė mėdhenj, Rifatin dhe Hamzėn. Ademi kishte njė interesim tė veēantė pėr armėt, pėr tė bėmat e prekaziotėve gjatė historisė e sidomos i interesonte akti tepėr burrėror i Ahmet Delisė dhe ndihma qė ai i pati dhėnė fqiut, qė ishte sulmuar nga bandat serbe. Sopata e Ahmet Delisė, ajo qė bandės ēetnike i ndau kokat nė dysh, ishtė bėrė legjendė, legjendė e historisė nė mbrojtje tė nderit dhe dinjitetit kombėtar. Adem Jashari kishte njė interesim tė veēantė pėr Emin Latin, prekaziotin bashkėluftėtar tė Azem e Shotė Galicės, tė atij brezi trimash, qė nė gjithė shqiptarinė njiheshin pėr tė bėme e trimėri. Ndonėse ky brez i trimave tė qartur tė lirisė, Kosovės nuk i sollen ēlirimin e bashkimin kombėtar, por brezave ju lan amanet: pushkėt trimėrore tė lirisė. Ky amanet pėrcillej nga brezi nė brez, nga luftėtari tė luftėtari me porosi, qė tė pėrcillej si stafetė deri nė fitoren mbi armikun e kombit. Prekazi nė mėnyrėn mė besnike e pėrcolli amanetin e luftėtarėve tė lirisė, jo vetėm duke e mbajtur syrin nė shėnjestėr, por duke pėrcjell jehonėn e pushkėve tė lirisė nga Prekazi nė Drenicė e nė Kosovė, jehonė qė i mbulonte tė gjitha tokat e pushtuara tė Shqipėrisė. A nuk e tregoi kėtė edhe Kulla e Shasivar Alisė, nė dimrin e ftohtė tė vitit 1945? A nuk u pėrsėrit kjo nga pasardhėsi i Emin Latit me 13 maj 1981, kur Tahir Meha mbuloi me turp njėsinė speciale tė policisė beogradase? Tė gjitha kėto dhe shumė tė tjera qė s'u pėrmendėn, lanė gjurmė tė thella nė edukimin atdhetar tė Adem e Hamėz Jasharit dhe ēetės sė tij trime. Adem dhe Hamez Jashari do tė betohen para varrit tė Tahir Mehės, se do tė vazhdojnė luftėn pėr ēlirim deri nė fitore. Dhe, ecen guximshėm rrugės sė luftėtarėve kombėtarė, duke ngritur si nė cilėsi e nė sasi numrin e luftėtarėve tė lirisė e tė pavarėsisė, duke ngritur cilėsin e luftės ēlirimtare, me ēka ndryshuan rrjedhat e historisė dhe hapen njė epokė tė re - Epokėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Demonstratat e vitit 1981, ngjarjet e Pranverės sė madhe studentore tė vitit 1981, tė cilat u shndėrruan nė Lėvizje tė madhe popullore, qė me vite mbajten tė ndezur flakadanin e lirisė e tė ēlirimit tė kombit, patėn ndikim magjik nė brezin qė formuan, organizuan dhe udhėhoqen politikisht dhe ushtarakisht Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK). Adem Jashari dhe ēeta e tij ka qenė dhe ka mbetur bėrthama themeltare e UĒK-sė. Nė histori ndodh edhe tė ndodhin ngjarje tė rastsishme, por Adem Jashari, ēeta dhe familja e tij nuk janė rastėsi e historisė, ata me ndėrgjegje e vendosmėri u pėrgatitėn pėr kthesėn vendimtare tė historisė sonė mė tė re. Adem Jashari nuk shkoi rastėsisht nė Shqipėri pėr tė pėrsosur artin e luftės, tė cilin e pėrvetėsonte me shpejtėsi tė rrufeshme, dallohej nga i gjithė brezi i tij. Nė pėrgatitjet ushtarake tregoi aftėsi dhe cilėsi tė larta nė pėrvetėsimin e artit tė pėrdorimit tė armeve tė ndryshme pėr luftėn ēlirimtare. Adem Jashari, ndryshimet qė po bėheshin nė vitet 90, i shihte me optimizėm, prandaj sinēerisht e vendosmėrisht nisi angazhimin e tij nė sferėn ushtarake, pėr organizimin e luftės ēlirimtare. Adem Jashari dhe ēeta e tij nuk ishin nisur nė rrugėn e luftės pėr liri pėr hirė tė kėtij apo atij lideri, pse ky apo ai i paskan sytė e zinj. Ata ishin nisur pėr ēlirimin e Kosovės pa bėrė llogari meskine, karieriste apo grabitėse. Ata e donin Kosovėn e lirė e tė pavarur. Ata ishin tė liruar nga ideologjizmat, veē shqiptarizmės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ndryshimet politike qė ndodhen nė vitet 90 i priti me optimizėm, besoj shumė, por nuk do tė kalojė shumė kohė dhe do tė zhgėnjehen se kasta e "re" e politikajve po bėhej pengesė e rrjedhave tė reja tė historisė, po ngulfaste shpirtin luftarak tė shqiptarėve liridashės. Kur nė fund tė vitit 1991, nė Kosovė po bėheshin arrestime tė tė gjithė atyre qė ishin pėrgatitur nė Shqipėri, Adem Jashari do tė njoftojė ēetėn e tij dhe tė kėrkojė nga ata, qė tė ishin vigjilent se ēdo natė armiku mund t'iu trokaste nė porta. Ai do t'iu thotė shokėve: "Armėt nuk i kemi marrė qė t'ia dorėzojmė armikut, por qė ta luftojmė deri nė fishekun e fundit". Mė fjalėn e komandantit u pajtuan tė gjithė. Dhe, nuk vonoi dita kur armiku do tė trokas nė portėn e Jasharėve. Ishte mėngjesi i hershėm i 30 dhjetorit 1991, ku armiku me njė makineri tė tėrė policore kishte rrethuar Jasharajt dhe kėrkuan dorėzimin e Adem Jasharit dhe Jasharėve tjerė. Adem Jashari me vėllezėr e shokė apelit tė armikut pėr dorėzim ju pėrgjigjen me breshėri armėsh nga shumė drejtime. Ishte e ēartė, ēeta e Prekazit kishte vendosur epokėn e luftės ēlirimtare, ata mes jetės se burgut e tė poshtėrimit kishin zgjedhur jetėn e lavdisė e tė lirisė, me tė gjitha pasojat qė mund t'i kishte. Vetėm tė guximshmit nėpėr kohė tė ndryshme i kanė ndėrruar rrjedhat e historisė, kėshtu ndodhi edhe me Adem Jasharin dhe ēetėn e tij. Kėshtu nisin aksionet luftarake mbi policinė e armikut, fillimisht nė Drenicė, e pėr t'u pėrhapur mė vonė ne Llap e Dukagjin, nė Drini e kudo nė Kosovė. UĒK po bėhėj shpresė pėr popullin dhe tmerr pėr armikun, armikut po i rrėshqiste dheu nėn kėmbė, pasigurinė e shihte tė ēdo kaēube. Adem Jashari ishte kudo. Ai po bėhej legjendė. Ai ishte kudo ku sulmohej armiku, ai ishte nė ēdo cep tė Kosovės. Vetėm frikacaket nuk mund t'i besonin trimėrive e tė bėmave tė Adem Jasharit, ata nuk dėshironin ndeshjen me armikun dhe sa herė qė ēeta e tij sulmonte e vriste policinė kriminale tė armikut do tė thonin: "Kėta janė dorė e zgjatur e armikut, janė tė Sheshelit apo tė Arkanit etj.", - dhe kjo nuk ishte diēka e re, dikush duhej tė mbulonte kolaborimin me Beogradin, por paraprakisht duhej akuzohej tjetri. Adem Jashari kishte shumė mundėsi, ai kishte zgjedhur me ndėrgjegje mundėsinė e luftės sė armatosur pėr liri e pavarėsi, anipse ai i dinte mundėsitė e veprimit luftarak tė UĒK-sė. Pas luftės se 26 nėntorit 1997, nė Llaushė tė Re, ku mori pjesė Ademi me ēetėn e tij, nga e cila armiku u tėrhoq me bisht nėn kėmbė, armiku do tė bėjė plane pėr zhdukjen e Adem Jasharit. Kjo do tė ndodhė me 22 janar 1997. Njė bandė kriminele kishte sulmuar familjen Jashari, me qėllim qė tė zhdukej kjo ēerdhe e rrezikshme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Por, falė gjakftohėsisė e guximit tė familjes dhe ndihmes qė erdhi nga ēeta, armiku u tėrhoq pa arritur qėllimin. Ato ditė e tėrė Kosova sikur ishte nė Lagjen e Jasharėve. Nuk ishte e vėshtirė ta kuptoje mesazhin qė kishte lėnė armiku. Armiku ishte tėrhequr i bindur se nuk kishte gjetur mėnyren e eliminimit tė Adem Jasharit dhe familjes Jashari. Armiku dėshironte qoftė edhe largimin e Jasharajve nga trojet e tyre, por Jasharajt nuk i lėshonin trojet stėrgjyshore. Ata as tė vdekur nuk donin tė shkuleshin nga vendi i tyre, pėr ēka kishin nisur luftėn. Adem Jashari dhe gjithė Jasharajt nuk e donin ikjen e poshtėrimin, ata e dėshironin qėndresėn, e donin lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Armiku pas disfatės sė 22 janarit kishte filluar pėrgatitjet pėr njė sulm tė pėrmasave tė mėdha policore dhe ushtarake, dhe ky sulm do tė fillojė nė mėngjesit e hershėm tė 5 marsit 1998, pak ditė pasi policia armike kishte pasur njė disfatė tė Lisat Binak, nė Likoshan. Kėtė herė forca tė mėdha ushtarake dhe policore e kishin rrethuar Prekazin, me orientim kryesor Lagjen e Jasharėve. Lufta pėr eliminimin e Jasharėve ishte e rreptė. Armiku Prekazin e kishte vendosur nė rreth tė hekurtė dhe sulmonte nga shumė anė me armatim tė rėndė. UĒK-ja aso kohe i kishte mundėsitė e kufizuara tė sulmit e tė depėrtimit. Adem Jashari dhe ēeta e tij sulmit armik ju pėrgjigjen me sulm. Lufta qė zhvilloi Adem Jashari me shokė qė e madhe. Sulmi i armikut vinte nga larg. Pas njė rezistence tė gjatė dhe herioke, armiku arriti tė djegė e shkatėrrojė Lagjen e Jasharėve, por jo kurrė vendosmėrinė pėr tė vazhduar luftėn pėr liri e pavarėsi. Adem Jashari deri nė vdekje luftoi e kėndoi, jo vdekja e Adem Jasharit nuk ėshtė vdekje ėshtė pėrjetėsi. Lufta pėr Prekazin qė e ashpėr. Qėndresa ishte e madhe. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės humbi prijetarin e saj. Kosova fitoi komandantin legjendar. Me aktin e rėnies se Jasharėve, Kosova mundi frikėn dhe pėr lirinė e pavarėsinė u hapen shtigje tė reja. Adem Jashari - legjendė, solli kualitet tė ri nė filozofinė dhe mendėsinė e shqiptarėve pėr jetėn, atdheun, lirinė pėr nderin dhe dinjitetin e kombit. Rėnia heroike e Adem Jasharit i dha shtytjen mė tė fuqishme mobilizimit, strukturimit dhe profesionalizimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės fitoi hapėsira tė reja veprimi. Komandanti Legjendar i UĒK-sė me jetėn, veprėn dhe lavdinė e tij i dha kualitete dhe pėrmasa tė reja 28 Nėntorit - Festės sonė Kombėtare.
Marr nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė
GISHTEZA- Shteti : andej kendej gjithandej
Postime : 683
Kyējet nė forum : 19405
Regjistruar mė : 2007-06-04
Re: Adem Jashari
Historia e Adem Jasharit
Adem Jashari lindi nė Prekaz tė Drenicės, mė 28 nėntor 1955. Kėtė vit, Shaban Jasharit, krahas Festės sė Flamurit, qė e festonte pėr ēdo mot, ju shtua edhe njė festė tjetėr - Ditėlindja e djalit tė cilin e pagėzoi: Adem. Dhe ishte e natyrshme qė mbi djepin e t“posalindurit nė kėtė ditė, Djepi tė mbulohej me flamurin e Skėnderbeut. Kėshtu ndodhi atė ditė nė familjen Jashari, nė Prekazin e Ahmet Delisė. Familjes se xha Shabanit iu shtua edhe njė pushkė, nė Drenicė jehuan krismat e pushkėve pėr flamur dhe ushtarin e posalindur tė lirisė. Xha Shabanit ju duk se jehona e pushkėve qė u zbrazėn pėr lindjen e Adem Jasharit po shpėrndahej valė - valė nėpėr Drenicė e Kosovė si jehona "Oooo o o prite, prite Azem Galicėn o heeejjj", e atij sikur ju duk se po ndėgjonte jehonėn: "Prite, prite Adem Jasharin o heeejjj". S“do tė ishte ēudi qė atė ditė, xha Shabani t“i kishte ndėgjuar tė dy jehonat, se atė ditė e kaluara po e pėrcaktonte tė ardhmen, ishin bėrė njė. Atė ditė, Flamuri - Lindja - krisma - jehona ishin determinim i njė lavdije tė madhe. Adem Jashari erdhi nė kėtė botė me tė vetmin ndryshim nga gjithė moshatarėt e tij se ky u lind nė ditėn e fitorevė mė tė lavdishme tė popullit shqiptar, nė Ditėn e 28 Nėntorit. Kėshtu nisi jeta nė vazhdimėsi nė Prekazin e lavdive tė pėrsėritshme. Nė festė me krisma e kėngė edhe vdekjen e bėjnė me krisma e kėngė. Xha Shabani ishte i kujdesshėm me tė gjithė fėmijtė, por ndaj Ademit tregonte njė kujdes tė veēantė, ndoshta pse i kujtohej dita e lindjes, i kujtoheshin krismat e pushkės dhe jehonat e pėrsėritura tė atyre krismave nė 28 Nėntorin e vitit 1955.
Xha Shabani pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr njė kohė pati ushtruar profesionin e mėsuesit, por pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare ai do tė largohet nga procesi mėsimor dhe do merrej me bujqėsi. Ai pa ndonjė ngurri vendosi tė merrej me punimin e tokės dhe edukimin e fėmijėve nė frymėn e atdhetarizmes. Kėshtu po rritej Ademi sė bashku me vėllezėrit mė tė mėdhenj, Rifatin dhe Hamzėn. Ademi kishte njė interesim tė veēantė pėr armėt, pėr tė bėmat e prekaziotėve gjatė historisė e sidomos i interesonte akti tepėr burrėror i Ahmet Delisė dhe ndihma qė ai i pati dhėnė fqiut, qė ishte sulmuar nga bandat serbe. Sopata e Ahmet Delisė, ajo qė bandės ēetnike i ndau kokat nė dysh, ishtė bėrė legjendė, legjendė e historisė nė mbrojtje tė nderit dhe dinjitetit kombėtar. Adem Jashari kishte njė interesim tė veēantė pėr Emin Latin, prekaziotin bashkėluftėtar tė Azem e Shotė Galicės, tė atij brezi trimash, qė nė gjithė shqiptarinė njiheshin pėr tė burrėri e trimėri. Ndonėse ky brez i trimave me nam tė lirisė, Kosovės nuk i sollen ēlirimin e bashkimin kombėtar, por brezave ju lan amanet: pushkėt trimėrore tė lirisė. Ky amanet pėrcillej nga brezi nė brez, nga luftėtari ke luftėtari me porosi, qė tė pėrcillej si stafetė deri nė fitoren mbi armikun e kombit. Prekazi nė mėnyrėn mė besnike e pėrcolli amanetin e luftėtarėve tė lirisė, jo vetėm duke e mbajtur syrin nė shėnjestėr, por duke pėrcjell jehonėn e pushkėve tė lirisė nga Prekazi nė Drenicė e nė Kosovė, jehonė qė i mbulonte tė gjitha tokat e pushtuara tė Shqipėrisė. A nuk e tregoi kėtė edhe Kulla e Shasivar Alisė, nė dimrin e ftohtė tė vitit 1945? A nuk u pėrsėrit kjo nga pasardhėsi i Emin Latit me 13 maj 1981, kur Tahir Meha mbuloi me turp njėsinė speciale tė policisė beogradase, duke i shkaktuar humbje tė mėdha edhe nė njerėz edhe nė teknikė luftarake agresorit, qė kishte aktivizuar pėr shuarjen e celulave kryengritėse.
Tė gjitha kėto dhe shumė tė tjera qė s'u pėrmendėn, lanė gjurmė tė thella nė edukimin atdhetar tė Adem e Hamėz Jasharit dhe ēetės sė tij trime. Adem dhe Hamez Jashari do tė betohen para varrit tė Tahir Mehės, se do tė vazhdojnė luftėn pėr ēlirim deri nė fitore. Dhe, ecen guximshėm rrugės sė luftėtarėve kombėtarė, duke ngritur si nė aspektin organizativ, njashtu edhe duke rritur numerikisht, numrin nė rradhėt luftėtarėve tė lirisė e tė pavarėsisė, duke ngritur efikasitetin e luftės ēlirimtare, me ēka ndryshuan rrjedhat e historisė dhe hapen njė epokė tė re - Epokėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Demonstratat e vitit 1981, ngjarjet e Pranverės sė madhe studentore tė vitit 1981, tė cilat u shėndrruan nė Lėvizje tė madhe popullore, qė me vite mbajten tė ndezur flakadanin e lirisė e tė ēlirimit tė kombit, patėn ndikim tė fortė patriotik nė brezin qė formuan, organizuan dhe udhėhoqen politikisht dhe ushtarakisht Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ka qenė dhe ka mbetur bėrthama themeltare e UĒK-sė. Nė histori mundet edhe tė ndodhin ngjarje tė rastsishme, por Adem Jashari, ēeta dhe familja e tij nuk janė rastėsi e historisė, ata me ndėrgjegje e vendosmėri u pėrgatitėn pėr kthesėn vendimtare tė historisė sonė mė tė re. Adem Jashari nuk shkoi rastėsisht nė Shqipėri pėr tė pėrsosur artin e luftės, tė cilin e pėrvetėsonte me shpejtėsi tė rrufeshme, dallohej nga i gjithė brezi i tij. Nė pėrgatitjet ushtarake tregoi aftėsi dhe cilėsi tė larta nė pėrvetėsimin e artit tė pėrdorimit tė armeve tė ndryshme pėr luftėn ēlirimtare. Adem Jashari, ndryshimet qė po bėheshin nė vitet 90, i shihte me optimizėm, prandaj me vendosmėri e sinēeritet tė lartė nisi angazhimin e tij nė sferėn ushtarake, pėr organizimin e luftės ēlirimtare. Adem Jashari dhe ēeta e tij nuk ishin nisur nė rrugėn e luftės pėr liri, pėr hirė tė kėtij apo atij lideri, pse ky apo ai i paskan sytė e zinj. Ata ishin nisur pėr ēlirimin e Kosovės pa bėrė llogari meskine, karieriste apo grabitėse. Ata e donin Kosovėn e lirė e tė pavarur. Ata ishin tė liruar nga ideologjizmat, veē shqiptarizmės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ndryshimet politike qė ndodhen nė vitet 90 i priti me optimizėm, besoj shumė, por nuk do tė kalojė shumė kohė dhe do tė zhgėnjehen se kasta e "re" e politikajve po bėhej pengesė e rrjedhave tė reja tė historisė, po ngulfaste shpirtin luftarak tė shqiptarėve liridashės. Kur nė fund tė vitit 1991, nė Kosovė po bėheshin arrestime tė tė gjithė atyre qė ishin pėrgatitur nė Shqipėri, Adem Jashari do tė njoftojė ēetėn e tij dhe tė kėrkojė nga ata, qė tė ishin vigjilent se ēdo natė armiku mund t“iu trokaste nė porta. Ai do t“iu thotė shokėve: "Armėt nuk i kemi marrė qė t“ia dorėzojmė armikut, por qė ta luftojmė deri nė fishekun e fundit". Mė fjalėn e komandantit u pajtuan tė gjithė. Dhe, nuk vonoi dita kur armiku do tė trokas nė portėn e Jasharėve. Ishte mėngjesi i hershėm i 30 dhjetorit 1991, ku armiku me njė makineri tė tėrė policore kishte rrethuar Jasharajt dhe kėrkuan dorėzimin e Adem Jasharit dhe Jasharėve tjerė. Adem Jashari me vėllezėr e shokė apelit tė armikut pėr dorėzim ju pėrgjigjen me breshėri armėsh nga shumė drejtime. Ishte e ēartė, ēeta e Prekazit kishte vendosur epokėn e luftės ēlirimtare, ata mes jetės se burgut e tė poshtėrimit kishin zgjedhur jetėn e lavdisė e tė lirisė, me tė gjitha pasojat qė mund t“i kishte. Vetėm tė guximshmit nėpėr kohė tė ndryshme i kanė ndėrruar rrjedhat e historisė, kėshtu ndodhi edhe me Adem Jasharin dhe ēetėn e tij. Kėshtu nisin aksionet luftarake mbi policinė e armikut, fillimisht nė Drenicė, e pėr t'u pėrhapur mė vonė ne Llap e Dukagjin, nė Drini e kudo nė Kosovė. UĒK po bėhėj shpresė pėr popullin dhe tmerr pėr armikun, armikut po i rrėshqiste dheu nėn kėmbė, pasigurinė e shihte tė ēdo kaēube. Adem Jashari ishte kudo. Ai po bėhej legjendė. Ai ishte kudo ku sulmohej armiku, ai ishte nė ēdo cep tė Kosovės. Vetėm frikacaket nuk mund t“i besonin trimėrive e tė bėmave tė Adem Jasharit, ata nuk dėshironin ndeshjen me armikun dhe sa herė qė ēeta e tij sulmonte e vriste policinė kriminale tė armikut do tė thonin: "Kėta janė dorė e zgjatur e armikut, janė tė Sheshelit apo tė Arkanit etj.", - dhe kjo nuk ishte diēka e re, dikush duhej tė mbulonte kolaborimin me Beogradin, por paraprakisht duhej akuzohej tjetri. Adem Jashari kishte shumė mundėsi, ai kishte zgjedhur me ndėrgjegje mundėsinė e luftės sė armatosur pėr liri e pavarėsi, anipse ai i dinte mundėsitė e veprimit luftarak tė UĒK-sė. Pas luftės se 26 nėntorit 1997, nė Llaushė tė Re, ku mori pjesė Ademi me ēetėn e tij, nga e cila armiku u tėrhoq me bisht nėn kėmbė, armiku do tė bėjė plane pėr zhdukjen e Adem Jasharit. Kjo do tė ndodhė me 22 janar 1997. Njė bandė kriminele kishte sulmuar familjen Jashari, me qėllim qė tė zhdukej kjo ēerdhe e rrezikshme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Por, falė gjakftohėsisė e guximit tė familjes dhe ndihmes qė erdhi nga ēeta, armiku u tėrhoq pa arritur qėllimin. Ato ditė e tėrė Kosova sikur ishte nė Lagjen e Jasharėve. Nuk ishte e vėshtirė ta kuptoje mesazhin qė kishte lėnė armiku. Armiku ishte tėrhequr i bindur se nuk kishte gjetur mėnyren e eliminimit tė Adem Jasharit dhe familjes Jashari. Armiku dėshironte qoftė edhe largimin e Jasharajve nga trojet e tyre, por Jasharajt nuk i lėshonin trojet stėrgjyshore. Ata as tė vdekur nuk donin tė shkuleshin nga vendi i tyre, pėr ēka kishin nisur luftėn. Adem Jashari dhe gjithė Jasharajt nuk e donin ikjen e poshtėrimin, ata e dėshironin qėndresėn, e donin lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Armiku pas disfatės sė 22 janarit kishte filluar pėrgatitjet pėr njė sulm tė pėrmasave tė mėdha policore dhe ushtarake, dhe ky sulm do tė fillojė nė mėngjesit e hershėm tė 5 prillit 1998, pak ditė pasi policia armike kishte pasur njė disfatė tė Lisat Binak, nė Likoshan. Kėtė herė forca tė mėdha ushtarake dhe policore e kishin rrethuar Prekazin, me orientim kryesor Lagjen e Jasharėve. Lufta pėr eliminimin e Jasharėve ishte e rreptė. Armiku Prekazin e kishte vendosur nė rreth tė hekurtė dhe sulmonte nga shumė anė. UĒK-ja aso kohe i kishte mundėsitė e kufizuara tė sulmit e tė depėrtimit. Adem Jashari dhe ēeta e tij sulmit armik ju pėrgjigjen me sulm. Lufta qė zhvilloi Adem Jashari me shokė qė e madhe. Sulmi i armikut vinte nga larg. Pas njė rezistence tė gjatė dhe herioke, armiku arriti tė djegė e shkatėrrojė Lagjen e Jasharėve, por jo kurrė vendosmėrinė pėr tė vazhduar luftėn pėr liri e pavarėsi. Adem Jashari deri nė vdekje luftoi e kėndoi, jo vdekja e Adem Jasharit nuk ėshtė vdekje ėshtė pėrjetėsi. Lufta pėr Prekazin qė e ashpėr. Qėndresa ishte e madhe. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės humbi prijetarin e saj. Kosova fitoi komandantin legjendar. Me aktin e rėnies se Jasharėve, Kosova mundi frikėn dhe pėr lirinė e pavarėsinė u hapen shtigje tė reja. Adem Jashari - legjendė, solli kualitet tė ri nė filozofinė dhe mendėsinė e shqiptarėve pėr jetėn, atdheun, lirinė pėr nderin dhe dinjitetin e kombit. Rėnia heroike e Adem Jasharit i dha shtytjen mė tė fuqishme mobilizimit, strukturimit dhe profesionalizimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės fitoi hapėsira tė reja veprimi. Komandanti Legjendar i UĒK-sė me jetėn, veprėn dhe lavdinė e tij i dha kualitete dhe pėrmasa tė reja 28 Nėntorit - Festės sonė Kombėtare
Adem Jashari lindi nė Prekaz tė Drenicės, mė 28 nėntor 1955. Kėtė vit, Shaban Jasharit, krahas Festės sė Flamurit, qė e festonte pėr ēdo mot, ju shtua edhe njė festė tjetėr - Ditėlindja e djalit tė cilin e pagėzoi: Adem. Dhe ishte e natyrshme qė mbi djepin e t“posalindurit nė kėtė ditė, Djepi tė mbulohej me flamurin e Skėnderbeut. Kėshtu ndodhi atė ditė nė familjen Jashari, nė Prekazin e Ahmet Delisė. Familjes se xha Shabanit iu shtua edhe njė pushkė, nė Drenicė jehuan krismat e pushkėve pėr flamur dhe ushtarin e posalindur tė lirisė. Xha Shabanit ju duk se jehona e pushkėve qė u zbrazėn pėr lindjen e Adem Jasharit po shpėrndahej valė - valė nėpėr Drenicė e Kosovė si jehona "Oooo o o prite, prite Azem Galicėn o heeejjj", e atij sikur ju duk se po ndėgjonte jehonėn: "Prite, prite Adem Jasharin o heeejjj". S“do tė ishte ēudi qė atė ditė, xha Shabani t“i kishte ndėgjuar tė dy jehonat, se atė ditė e kaluara po e pėrcaktonte tė ardhmen, ishin bėrė njė. Atė ditė, Flamuri - Lindja - krisma - jehona ishin determinim i njė lavdije tė madhe. Adem Jashari erdhi nė kėtė botė me tė vetmin ndryshim nga gjithė moshatarėt e tij se ky u lind nė ditėn e fitorevė mė tė lavdishme tė popullit shqiptar, nė Ditėn e 28 Nėntorit. Kėshtu nisi jeta nė vazhdimėsi nė Prekazin e lavdive tė pėrsėritshme. Nė festė me krisma e kėngė edhe vdekjen e bėjnė me krisma e kėngė. Xha Shabani ishte i kujdesshėm me tė gjithė fėmijtė, por ndaj Ademit tregonte njė kujdes tė veēantė, ndoshta pse i kujtohej dita e lindjes, i kujtoheshin krismat e pushkės dhe jehonat e pėrsėritura tė atyre krismave nė 28 Nėntorin e vitit 1955.
Xha Shabani pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr njė kohė pati ushtruar profesionin e mėsuesit, por pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare ai do tė largohet nga procesi mėsimor dhe do merrej me bujqėsi. Ai pa ndonjė ngurri vendosi tė merrej me punimin e tokės dhe edukimin e fėmijėve nė frymėn e atdhetarizmes. Kėshtu po rritej Ademi sė bashku me vėllezėrit mė tė mėdhenj, Rifatin dhe Hamzėn. Ademi kishte njė interesim tė veēantė pėr armėt, pėr tė bėmat e prekaziotėve gjatė historisė e sidomos i interesonte akti tepėr burrėror i Ahmet Delisė dhe ndihma qė ai i pati dhėnė fqiut, qė ishte sulmuar nga bandat serbe. Sopata e Ahmet Delisė, ajo qė bandės ēetnike i ndau kokat nė dysh, ishtė bėrė legjendė, legjendė e historisė nė mbrojtje tė nderit dhe dinjitetit kombėtar. Adem Jashari kishte njė interesim tė veēantė pėr Emin Latin, prekaziotin bashkėluftėtar tė Azem e Shotė Galicės, tė atij brezi trimash, qė nė gjithė shqiptarinė njiheshin pėr tė burrėri e trimėri. Ndonėse ky brez i trimave me nam tė lirisė, Kosovės nuk i sollen ēlirimin e bashkimin kombėtar, por brezave ju lan amanet: pushkėt trimėrore tė lirisė. Ky amanet pėrcillej nga brezi nė brez, nga luftėtari ke luftėtari me porosi, qė tė pėrcillej si stafetė deri nė fitoren mbi armikun e kombit. Prekazi nė mėnyrėn mė besnike e pėrcolli amanetin e luftėtarėve tė lirisė, jo vetėm duke e mbajtur syrin nė shėnjestėr, por duke pėrcjell jehonėn e pushkėve tė lirisė nga Prekazi nė Drenicė e nė Kosovė, jehonė qė i mbulonte tė gjitha tokat e pushtuara tė Shqipėrisė. A nuk e tregoi kėtė edhe Kulla e Shasivar Alisė, nė dimrin e ftohtė tė vitit 1945? A nuk u pėrsėrit kjo nga pasardhėsi i Emin Latit me 13 maj 1981, kur Tahir Meha mbuloi me turp njėsinė speciale tė policisė beogradase, duke i shkaktuar humbje tė mėdha edhe nė njerėz edhe nė teknikė luftarake agresorit, qė kishte aktivizuar pėr shuarjen e celulave kryengritėse.
Tė gjitha kėto dhe shumė tė tjera qė s'u pėrmendėn, lanė gjurmė tė thella nė edukimin atdhetar tė Adem e Hamėz Jasharit dhe ēetės sė tij trime. Adem dhe Hamez Jashari do tė betohen para varrit tė Tahir Mehės, se do tė vazhdojnė luftėn pėr ēlirim deri nė fitore. Dhe, ecen guximshėm rrugės sė luftėtarėve kombėtarė, duke ngritur si nė aspektin organizativ, njashtu edhe duke rritur numerikisht, numrin nė rradhėt luftėtarėve tė lirisė e tė pavarėsisė, duke ngritur efikasitetin e luftės ēlirimtare, me ēka ndryshuan rrjedhat e historisė dhe hapen njė epokė tė re - Epokėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Demonstratat e vitit 1981, ngjarjet e Pranverės sė madhe studentore tė vitit 1981, tė cilat u shėndrruan nė Lėvizje tė madhe popullore, qė me vite mbajten tė ndezur flakadanin e lirisė e tė ēlirimit tė kombit, patėn ndikim tė fortė patriotik nė brezin qė formuan, organizuan dhe udhėhoqen politikisht dhe ushtarakisht Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ka qenė dhe ka mbetur bėrthama themeltare e UĒK-sė. Nė histori mundet edhe tė ndodhin ngjarje tė rastsishme, por Adem Jashari, ēeta dhe familja e tij nuk janė rastėsi e historisė, ata me ndėrgjegje e vendosmėri u pėrgatitėn pėr kthesėn vendimtare tė historisė sonė mė tė re. Adem Jashari nuk shkoi rastėsisht nė Shqipėri pėr tė pėrsosur artin e luftės, tė cilin e pėrvetėsonte me shpejtėsi tė rrufeshme, dallohej nga i gjithė brezi i tij. Nė pėrgatitjet ushtarake tregoi aftėsi dhe cilėsi tė larta nė pėrvetėsimin e artit tė pėrdorimit tė armeve tė ndryshme pėr luftėn ēlirimtare. Adem Jashari, ndryshimet qė po bėheshin nė vitet 90, i shihte me optimizėm, prandaj me vendosmėri e sinēeritet tė lartė nisi angazhimin e tij nė sferėn ushtarake, pėr organizimin e luftės ēlirimtare. Adem Jashari dhe ēeta e tij nuk ishin nisur nė rrugėn e luftės pėr liri, pėr hirė tė kėtij apo atij lideri, pse ky apo ai i paskan sytė e zinj. Ata ishin nisur pėr ēlirimin e Kosovės pa bėrė llogari meskine, karieriste apo grabitėse. Ata e donin Kosovėn e lirė e tė pavarur. Ata ishin tė liruar nga ideologjizmat, veē shqiptarizmės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ndryshimet politike qė ndodhen nė vitet 90 i priti me optimizėm, besoj shumė, por nuk do tė kalojė shumė kohė dhe do tė zhgėnjehen se kasta e "re" e politikajve po bėhej pengesė e rrjedhave tė reja tė historisė, po ngulfaste shpirtin luftarak tė shqiptarėve liridashės. Kur nė fund tė vitit 1991, nė Kosovė po bėheshin arrestime tė tė gjithė atyre qė ishin pėrgatitur nė Shqipėri, Adem Jashari do tė njoftojė ēetėn e tij dhe tė kėrkojė nga ata, qė tė ishin vigjilent se ēdo natė armiku mund t“iu trokaste nė porta. Ai do t“iu thotė shokėve: "Armėt nuk i kemi marrė qė t“ia dorėzojmė armikut, por qė ta luftojmė deri nė fishekun e fundit". Mė fjalėn e komandantit u pajtuan tė gjithė. Dhe, nuk vonoi dita kur armiku do tė trokas nė portėn e Jasharėve. Ishte mėngjesi i hershėm i 30 dhjetorit 1991, ku armiku me njė makineri tė tėrė policore kishte rrethuar Jasharajt dhe kėrkuan dorėzimin e Adem Jasharit dhe Jasharėve tjerė. Adem Jashari me vėllezėr e shokė apelit tė armikut pėr dorėzim ju pėrgjigjen me breshėri armėsh nga shumė drejtime. Ishte e ēartė, ēeta e Prekazit kishte vendosur epokėn e luftės ēlirimtare, ata mes jetės se burgut e tė poshtėrimit kishin zgjedhur jetėn e lavdisė e tė lirisė, me tė gjitha pasojat qė mund t“i kishte. Vetėm tė guximshmit nėpėr kohė tė ndryshme i kanė ndėrruar rrjedhat e historisė, kėshtu ndodhi edhe me Adem Jasharin dhe ēetėn e tij. Kėshtu nisin aksionet luftarake mbi policinė e armikut, fillimisht nė Drenicė, e pėr t'u pėrhapur mė vonė ne Llap e Dukagjin, nė Drini e kudo nė Kosovė. UĒK po bėhėj shpresė pėr popullin dhe tmerr pėr armikun, armikut po i rrėshqiste dheu nėn kėmbė, pasigurinė e shihte tė ēdo kaēube. Adem Jashari ishte kudo. Ai po bėhej legjendė. Ai ishte kudo ku sulmohej armiku, ai ishte nė ēdo cep tė Kosovės. Vetėm frikacaket nuk mund t“i besonin trimėrive e tė bėmave tė Adem Jasharit, ata nuk dėshironin ndeshjen me armikun dhe sa herė qė ēeta e tij sulmonte e vriste policinė kriminale tė armikut do tė thonin: "Kėta janė dorė e zgjatur e armikut, janė tė Sheshelit apo tė Arkanit etj.", - dhe kjo nuk ishte diēka e re, dikush duhej tė mbulonte kolaborimin me Beogradin, por paraprakisht duhej akuzohej tjetri. Adem Jashari kishte shumė mundėsi, ai kishte zgjedhur me ndėrgjegje mundėsinė e luftės sė armatosur pėr liri e pavarėsi, anipse ai i dinte mundėsitė e veprimit luftarak tė UĒK-sė. Pas luftės se 26 nėntorit 1997, nė Llaushė tė Re, ku mori pjesė Ademi me ēetėn e tij, nga e cila armiku u tėrhoq me bisht nėn kėmbė, armiku do tė bėjė plane pėr zhdukjen e Adem Jasharit. Kjo do tė ndodhė me 22 janar 1997. Njė bandė kriminele kishte sulmuar familjen Jashari, me qėllim qė tė zhdukej kjo ēerdhe e rrezikshme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Por, falė gjakftohėsisė e guximit tė familjes dhe ndihmes qė erdhi nga ēeta, armiku u tėrhoq pa arritur qėllimin. Ato ditė e tėrė Kosova sikur ishte nė Lagjen e Jasharėve. Nuk ishte e vėshtirė ta kuptoje mesazhin qė kishte lėnė armiku. Armiku ishte tėrhequr i bindur se nuk kishte gjetur mėnyren e eliminimit tė Adem Jasharit dhe familjes Jashari. Armiku dėshironte qoftė edhe largimin e Jasharajve nga trojet e tyre, por Jasharajt nuk i lėshonin trojet stėrgjyshore. Ata as tė vdekur nuk donin tė shkuleshin nga vendi i tyre, pėr ēka kishin nisur luftėn. Adem Jashari dhe gjithė Jasharajt nuk e donin ikjen e poshtėrimin, ata e dėshironin qėndresėn, e donin lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Armiku pas disfatės sė 22 janarit kishte filluar pėrgatitjet pėr njė sulm tė pėrmasave tė mėdha policore dhe ushtarake, dhe ky sulm do tė fillojė nė mėngjesit e hershėm tė 5 prillit 1998, pak ditė pasi policia armike kishte pasur njė disfatė tė Lisat Binak, nė Likoshan. Kėtė herė forca tė mėdha ushtarake dhe policore e kishin rrethuar Prekazin, me orientim kryesor Lagjen e Jasharėve. Lufta pėr eliminimin e Jasharėve ishte e rreptė. Armiku Prekazin e kishte vendosur nė rreth tė hekurtė dhe sulmonte nga shumė anė. UĒK-ja aso kohe i kishte mundėsitė e kufizuara tė sulmit e tė depėrtimit. Adem Jashari dhe ēeta e tij sulmit armik ju pėrgjigjen me sulm. Lufta qė zhvilloi Adem Jashari me shokė qė e madhe. Sulmi i armikut vinte nga larg. Pas njė rezistence tė gjatė dhe herioke, armiku arriti tė djegė e shkatėrrojė Lagjen e Jasharėve, por jo kurrė vendosmėrinė pėr tė vazhduar luftėn pėr liri e pavarėsi. Adem Jashari deri nė vdekje luftoi e kėndoi, jo vdekja e Adem Jasharit nuk ėshtė vdekje ėshtė pėrjetėsi. Lufta pėr Prekazin qė e ashpėr. Qėndresa ishte e madhe. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės humbi prijetarin e saj. Kosova fitoi komandantin legjendar. Me aktin e rėnies se Jasharėve, Kosova mundi frikėn dhe pėr lirinė e pavarėsinė u hapen shtigje tė reja. Adem Jashari - legjendė, solli kualitet tė ri nė filozofinė dhe mendėsinė e shqiptarėve pėr jetėn, atdheun, lirinė pėr nderin dhe dinjitetin e kombit. Rėnia heroike e Adem Jasharit i dha shtytjen mė tė fuqishme mobilizimit, strukturimit dhe profesionalizimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės fitoi hapėsira tė reja veprimi. Komandanti Legjendar i UĒK-sė me jetėn, veprėn dhe lavdinė e tij i dha kualitete dhe pėrmasa tė reja 28 Nėntorit - Festės sonė Kombėtare
GISHTEZA- Shteti : andej kendej gjithandej
Postime : 683
Kyējet nė forum : 19405
Regjistruar mė : 2007-06-04
NJERĖZIT E MĖDHENJ DHE VEPRAT E MĖDHA NUK VDESIN
Nuk po mund tė pėrmbahem e tė mos falenderoj tė rrespektuaren GISHTĖZA pėr pėrzgjedhjen e saj nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė mbi jeten dhe vepren e heroit tonė kombtarė dhe komandantit legjendar Adem Jashari e jasaharajve nė pėrgjithėsi. Mirėpo qe nė fillim dua tė sqaroj se njė editim tė vogėl nė kėtė tekst e bėra unė nga se mesiguri si gabim shtypi kishte dalur data 5 prill 1998 nė vend qe tė ishte 5 mars 1998 pėr ēka unė kerkoj falje popr konsideroj se nuk ėshtė gabim tė korigjohen gabimet eventuale tė cilat gjithėherė janė tė mundshme dhe tek ēdo kush.
Unė nuk kam se ēka t'i shtoj kėtij shkrimi tė mrekullueshėm vetėm dua tė konstatoj se anipse ndoshta nuk ka shqiptar i cili nuk din pėr historinė e Adem Jasharit dhe jasharajve tė Prekazit, prapseprap e vlen qė kohė pas kohe tė shkruhet dhe tė pėrkujtohet kjo veper e madhe e historisė tonė mė tė re. Unė dua tė them se nuk kam pasur fatin tė njoh drejtpėrdrejtė Adem Jasharin por mjaft mirė e kam njohur babain e tij bacen Shaban sepse ka lidhje tė ngushta familjare e miqėsore me miqtė e mi nė fshatin Kopiliq i Epėr tė komunės sė Skėnderajt kėshtuqė kur shkoja tek miqtė disa herė mė ka rėnė ta gjej aty ose ndėrkohė ai tė vinte. Ēka tė them pėr atė burr tė madh drenice? Ėshtė vėshtirė tė pėrshkruash gjithė virtytet e mira tė cilat e stolisnin ate. Sa qil e mbyll sytė na kalonte nata kur ai ishte nė mesin tonė.
Unė atė burr do ta pėrkufizoja nė mėnyrė univerzale se me tė vėrtetė ISHTE BURR I BURRAVE. Kjo nuk duhet tė kuptohet si ndonjė vetėlavdėrim por pėr mua ėshtė njė nder i madh dhe kėnaqėsi e veēantė qė mu kishte dhėnė njė fat dhe mundėsi e tillė.
Mbase kėtu nuk ėshtė vendi apo hapėsira e dedikuar pėr poezi ose citate nga poezi tė ndryshme por unė si ilustrim tė kėtij teksti dhe pėrkrahje tė tij, do tė dėshiroja qė mu kėtu tė postoj poezinė "Legjenda drenicare" tė cilen ia pata kushtuar kėtij heroi tė madh kombtar diku nė fundmars-prill 1998 me lutje qė poqesė administratorė dhe moderatorė tė forumit e konsiderojnė si tė paqėlluar, kanė lejen dhe autorizimin tim qe tė njejten ta largojnė nga ky vend.
LEGJENDA DRENICARE
U lind nė Prekaz
tė Ahmet Delisė
qė tok me Murselin
i dhanė vulė burrėrisė.
U lind nė Drenicen
e Azem Galicės,
tė Shotės e tShabanit-
simbole tsakrificės.
U rrit dhe u edukua
nė frymen e traditės,
mu si e kanė zakon
Trimat e Drenicės.
Nuk i dhimbsej jeta,
familja as pasuria!
Njė pėr te ishte mbi tė gjitha-
Atdheu dhe Liria.
Bėri tė jashtėzakonshmen
pėr tė shtrenjten Liri
vetėm qė Kosova
tė mos mbes nė robėri.
Formoi UĒK-nė
nga lulet e kėtij kombi
vallė, pėr Liri tė Kosovės
e paska falur Zoti?!
Shkjau kėtij prore ia ka friken
po i ka edhe lakmi,
se i tregoi gjithė botės
ēbėjnė shqiptarėt pėr Pavarėsi.
Prehu i qetė nPrekaz
O Adem Jashari!
se Ty edhe nė mes tė errėsirės
si yll tė shėndritė varri.
Ti je udhėrrefyes
i gjithė breznive tė reja,
pėr armiqėt e kėtij trolli
Ti prapė do tė shkrepėsh si rrėfeja.
Populli Drenicės,
Kosovės e gjithė Shqipėrisė,
tė ka pėr Legjendė tė kohės
dhe gjithė historisė.
Unė nuk kam se ēka t'i shtoj kėtij shkrimi tė mrekullueshėm vetėm dua tė konstatoj se anipse ndoshta nuk ka shqiptar i cili nuk din pėr historinė e Adem Jasharit dhe jasharajve tė Prekazit, prapseprap e vlen qė kohė pas kohe tė shkruhet dhe tė pėrkujtohet kjo veper e madhe e historisė tonė mė tė re. Unė dua tė them se nuk kam pasur fatin tė njoh drejtpėrdrejtė Adem Jasharin por mjaft mirė e kam njohur babain e tij bacen Shaban sepse ka lidhje tė ngushta familjare e miqėsore me miqtė e mi nė fshatin Kopiliq i Epėr tė komunės sė Skėnderajt kėshtuqė kur shkoja tek miqtė disa herė mė ka rėnė ta gjej aty ose ndėrkohė ai tė vinte. Ēka tė them pėr atė burr tė madh drenice? Ėshtė vėshtirė tė pėrshkruash gjithė virtytet e mira tė cilat e stolisnin ate. Sa qil e mbyll sytė na kalonte nata kur ai ishte nė mesin tonė.
Unė atė burr do ta pėrkufizoja nė mėnyrė univerzale se me tė vėrtetė ISHTE BURR I BURRAVE. Kjo nuk duhet tė kuptohet si ndonjė vetėlavdėrim por pėr mua ėshtė njė nder i madh dhe kėnaqėsi e veēantė qė mu kishte dhėnė njė fat dhe mundėsi e tillė.
Mbase kėtu nuk ėshtė vendi apo hapėsira e dedikuar pėr poezi ose citate nga poezi tė ndryshme por unė si ilustrim tė kėtij teksti dhe pėrkrahje tė tij, do tė dėshiroja qė mu kėtu tė postoj poezinė "Legjenda drenicare" tė cilen ia pata kushtuar kėtij heroi tė madh kombtar diku nė fundmars-prill 1998 me lutje qė poqesė administratorė dhe moderatorė tė forumit e konsiderojnė si tė paqėlluar, kanė lejen dhe autorizimin tim qe tė njejten ta largojnė nga ky vend.
LEGJENDA DRENICARE
U lind nė Prekaz
tė Ahmet Delisė
qė tok me Murselin
i dhanė vulė burrėrisė.
U lind nė Drenicen
e Azem Galicės,
tė Shotės e tShabanit-
simbole tsakrificės.
U rrit dhe u edukua
nė frymen e traditės,
mu si e kanė zakon
Trimat e Drenicės.
Nuk i dhimbsej jeta,
familja as pasuria!
Njė pėr te ishte mbi tė gjitha-
Atdheu dhe Liria.
Bėri tė jashtėzakonshmen
pėr tė shtrenjten Liri
vetėm qė Kosova
tė mos mbes nė robėri.
Formoi UĒK-nė
nga lulet e kėtij kombi
vallė, pėr Liri tė Kosovės
e paska falur Zoti?!
Shkjau kėtij prore ia ka friken
po i ka edhe lakmi,
se i tregoi gjithė botės
ēbėjnė shqiptarėt pėr Pavarėsi.
Prehu i qetė nPrekaz
O Adem Jashari!
se Ty edhe nė mes tė errėsirės
si yll tė shėndritė varri.
Ti je udhėrrefyes
i gjithė breznive tė reja,
pėr armiqėt e kėtij trolli
Ti prapė do tė shkrepėsh si rrėfeja.
Populli Drenicės,
Kosovės e gjithė Shqipėrisė,
tė ka pėr Legjendė tė kohės
dhe gjithė historisė.
Re: Adem Jashari
...Legjendarit...
Lindi pėr tė mbetur legjendė
Lindi pėr tė ndėrruar Historinė
Lindi pėr kėtė tokė dhe vend
Lindi pėr t'gjithė shqiptarinė.
Ai ndrroi jetėn e tij
Ai ka rilindur pėrsėri,
Ai gjendet ne flamur
Ai-dėshmorėt nuk vdesin kurr!
jam_buli
Lindi pėr tė mbetur legjendė
Lindi pėr tė ndėrruar Historinė
Lindi pėr kėtė tokė dhe vend
Lindi pėr t'gjithė shqiptarinė.
Ai ndrroi jetėn e tij
Ai ka rilindur pėrsėri,
Ai gjendet ne flamur
Ai-dėshmorėt nuk vdesin kurr!
jam_buli
jam_buli- Shteti : afer atdheut dhe ne sherbim te tij
Postime : 42
Kyējet nė forum : 18507
Regjistruar mė : 2007-12-25
Re: Adem Jashari
margatira i historis
mbeti adem jashari
qe epoken e historis,
qe e rikthej ne liri
lindi per te mos vdekur
kurr ne zemrat
shqipatre te jetoj sikur
flamuer ,dhe historin me
me gjakun e tij e vulosi
shkau per mos
me u kthye kurr ,
Ademi mbeti ,legjenadar
per mbrezat .shqipetare.
dernicen ,ne flak e gjoj
me zerin e tij kshtrimtare
faqet e historis ky burr
i ndrroj ,dhe me familje
sakrifikoj ,evropen
e trenditi ,me trimrin e rralle
qe e nena e rriti ,
per pamvarsin aje flijoj
vepra te medha ky shkroj
vdiq per te mos vdekur ,
dhe lapidar ne mes te gjallve aje ra .
mbeti adem jashari
qe epoken e historis,
qe e rikthej ne liri
lindi per te mos vdekur
kurr ne zemrat
shqipatre te jetoj sikur
flamuer ,dhe historin me
me gjakun e tij e vulosi
shkau per mos
me u kthye kurr ,
Ademi mbeti ,legjenadar
per mbrezat .shqipetare.
dernicen ,ne flak e gjoj
me zerin e tij kshtrimtare
faqet e historis ky burr
i ndrroj ,dhe me familje
sakrifikoj ,evropen
e trenditi ,me trimrin e rralle
qe e nena e rriti ,
per pamvarsin aje flijoj
vepra te medha ky shkroj
vdiq per te mos vdekur ,
dhe lapidar ne mes te gjallve aje ra .
Anna- Shteti : Zvicerr
Postime : 252
Kyējet nė forum : 18954
Regjistruar mė : 2007-07-29
Profesioni : amvise
Re: Adem Jashari
Tė pavdekshmit e Kosovės : Shaban Jashari me tė bijėt Hamzėn dhe Ademin
Drenica-vend ku u sublimuan motivet mė tė mira tė shqiptarizmit,qė kanė ushqyer historinė ndėr shekuj me zjarrin atdhetar
Drenica-vend ku pėrditė lindnin epope tė reja Vend ku u mblodhėn ndjenjat e dashurisė sė flijimit pėr token e tė parėve!
Drenica-qė Kosovės I ktheu krenarinė,trimėrinė dhe guximin,I ktheu dinjitetin e nėpėrkėmbur
Drenica-pėrherė pushkė e ngrehur e atdheut,qė nė skenėn e historiesė solli Ahmet Delinė,Tahir Mehėn e Adem Jasharin Drenica-vend I rrethuar me laps tė kuq nga gjeneralėt e Beligradit,ku turreshin gėrshėrėt e tyre mbi Hartėn e Kosovės
Qė nga fundi i viteve tetėdhjetė toka e Kosovės,sėrish nisi tė skuqej nga gjaku i shqiptarėve.Edhe mbi ata qė ishin ngritur nė demonstrata paqėsore qė ta mbronin atė trohė autonomi, qė pėrfundimisht po ua rrėmbente Serbia.Pėrditė jipeshin urdhėra tė reja nga kancelaritė e Beligradit:Gjithēka gjeni pėrpara ti veni nė maje tė thikės! Bandat e Beligradit morėn izėn,qė ato vite ti pagėzonin stinėt e shfarosjes,por nė anėn tjetėr populli liridashės i kishte pagėzuar stinėt e armėve dhe stinėt e UĒK-sė.
Njė pjesė e popullit,pjesa mė militante e tij, duke qenė e bindur nga pėvoja e hidhur e sė kaluarės se me mjete politike nuk arrihet ēlirimi nga thundra serbe, filloi tė organizohej dhe tė vihej nė veprim.Nė ballė,i pari ndėr tė parėt vehet Adem Jashari , i cili rreth vetes tuboi shokėt mė besnikė nga tė gjitha trojet shqiptare dhe vendosi tia kthej pushkėn kolonizatorėve serbė.Dikush,atėbotė,ende tmerrohej kur dėgjonte se pushtuesit I sjembet dheu nėn kėmbė vetėm me pushkė!
Babai i komandantit legjendar,Shabani u lind me 1924 , mu nė vitin kur u vra Azem Bejta. Ai ishte i vetmi vėlla me dy motra .Pas Martesės me Zahide Gecin nga Llausha i lindin katėrmbėdhjetė fėmijė.Arritėn ti rritėn vetėm tetė; pesė vajza dhe tre djemė : Hava , Rifati, Hamza, Zyla, Zoja, Ademi , Qamilja , dhe Halimja , tė cilt paten fat tė marrin edukatė tė shėndoshė atdhetare nga mėsues Shabani,qė nga mėsonjėtorja pėrfundoi nė qeli burgu.Xha Shabani,pati mbaruar aq shkollė sa ishte e mjaftueshme pėr kohėn dhe posedonte njė aftėsi e zgjuarsi natyrore ,pėr tė kryer dėtyren e mėsuesit,dėtyre qė e kreu nga viti 1949 deri nė vitin 1952.Kėtė mision tė shenjėt dhe atdhetar ia ndaluan,sepse ai ligjėronte pėr Skėnderbeun, pėr Flamurin, pėr Shqipėrinė Dhe nga mėsonjėtorja e dėrguan nė burg .Atij ia ndaluan ligjėrimin nė shkollė,por nuk mundėn tia ndalojnė edukimin e fėmijėve dhe nipėrve tė tij.
Shaban Jashari edukoi dhe rriti djalin e madh , Rifatin , i cili u detyurua tė merrte rrugėn e mėrgimit, qė nga viti 1969 duke e ndihmuar familjen qė tė mėkėmbej,e tė forcohej ekonomikisht,qė tė mos varej nė asnjė mėnyrė nga shteti.Kėshtu, kjo familje ,me punė arrijti tė bėhet ndėr mė tė fuqishmet nė kėto anė.Hamzai,ishte djali i dytė i xha Shabanit, i lindur mė 1950.Ai sapo ka mbaruar shkollėn e mesme , ka ndjekur studimet nė Shkollėn e Lartė Ekonomike.Ishte mjaftė i zgjuar,shkruante e vizatonte bukur,si dhe njihte artin e bukur tė instrumenteve popullore dhe kėndonte, luante nė teatrin amator Ai punoi nė Fabrikėn e Municionit nė Skėnderaj, deri sa nė vitin 1990, e larguan puna.Kurse djali mė i vogėl i xha Shabanit,Ademi , si duket jo rastėsisht lindi si shejtėni nė ditėn mė tė shenjtė tė kombit,nė Ditėn e Flamurit dhe tė pavarėsisė sė Shqipėrisė , mė 28 nėntor 1955.Ademi,kishte mbaruar shkollėn e mesme teknike, por asnjėherė nuk kishte punuar nė punė tė shtetit,qė ai e konsideronte vazhdimisht tė huajin.Kreshniku i Prekazit dhe shqiptarizmit ishte i martuar me Adile Ramėn nga Akrashtica,me tė cilėn i lndėn pesė fėmijė: Lulzimi , Fitimi, Shqipja , Kushtrimi dhe Marigona.Ai kishte tė gjitha tiparet e njė malėsori urtak dhe trim.Ishte i qetė e fjalėpak.Edhepse kishte njė dukje cazė tė ashpėr , askush nuk mban mend ,qė ai tė ketė pasur ndonjė ngatėrresė me shqiptarėt.Portreti i tij ishte i madhėrishėm,ishte gjeneral i lindur. Mustakėt vesh mė vesh,si krahė dallėndysheje,dhe mjekrra e zezė krijonin njė pamje tė njė kreshniku e cila u vertetua dhe praktikisht.
Mbi tė gjitha ishin tiparet shpirtėrore dhe atdhetare qė iu formėsuan nė Kullėn legjendare,qė mė vonė do tė jetė monument i trimėrisė,guximit,sakrifices dhe qendresės, ku flitej pėrherė vetėm pėr trimėrinė dhe luftėrat shekullorre pėr ēlirim tė trimave .Kėshtu,komandanti I ardhshėm legjendar, qė nė fėmijėri nisi ti adhuronte heronjėt.Madje atij I lindi edhe njė pasion,qė tė mos ndahet kurrė arma.Sikur kishte parandjerė se do tė vdiste vetėm nga pushka,siē thosht vetėsiē u ka hije burrave!
PAK DRITĖ MBI VEPRIMTARINĖ ATDHETARE TĖ KRYEKOMANDANTIT TĖ UĒK-sė
Nuk ishte arritur qė ndjenja e atdhetarizmit dhe ndjenja e sakrificės tė ishin kultivuar shpejt.Kulla e xha Shabanit ishte shkollė e atdhetarizmit,kėtu secili nga anėtarėt e kėsaj familjeje, duke filluar nga axha Shabani, shtatėdhjetė e katėr vjeqar deri te Blerina e vogėl, shtatė vjeēe,synim parėsor kishin ēlirimin .Tėrė potenciali ekonomik dhe njerėzor i Jasharajve ishte vėnė nė shėrbim tė tė vetmit qėllim madhor: ēlirimit nga Serbia.Kulla e Jasharajve ishte shndėrruar nė sofėr kuvendimesh atdhetare.Tė gjitha kėto ndikuan qė pjestarėt e kėsaj familje mbi kurriz tė ngarkojnė halle me peshė tė shqiptarizmit.Kėshtu, Adem Jashari,nė demonstratat e vitin 1981 mori pjesė aktive Edhe nė varrimin e Tahir Mehės,pėrkundėr urdhėrit tė policisė,qė nė varrimin e tij mund tė merrin pjesė vetėm farefisiėt , me pak se dhjetė.Por xha Shabani me tė bijtė: Hamzėn e Ademin vendosėn qė Tahir Mehės ti bėjnė nderimin e fundit,pavarėsisht nga pasojat. Pranė varrit tė Tahir Mehės u betuan : Luftėn qė ke nisur ti, do ta vazhdojmė ne.qoftė edhe deri nė pikėn e fundit tė gjakut tonė!
Aktiviteti atdhetar i Adem Jasharit gjatė viteve 80-ta ,kryesisht e zhvillonte iligalisht,ai ishte i orjentuar nė shprėndarjen e pamfleteve.Edhe gjatė vitit l989 sė bashku me Hamzėn ishin pjesėmarrės aktivė nė protesta .Pothuaj,kjo ishte edhe veprimtaria e tij e fundit paqėsore.Sepse,duke filluar nga viti 1990,ai I kishte hyrė formimit tė grupeve tė armatosura.Ishte pėrqendruar nė krijimin e lidhjeve tė ngushta me njerėz qė ishin tė gatėshėm pėr sakrifice, kudo, anekėnd Kosovės dhe mbarė trevave shqiptare. Ai ishte i udhėhequr nga motoja e popullit tonė : Trimi i mirė me shokė shumė .
E kishte nuhatur aktivitetin e Ademit policia serbe dhe ate e kishte identifikuar si organizator kryesor tė ktyre grupeve tė armatosura, qė natyrisht ishin bėrtha e Ushtrisė sė ardhėshme Ēlirimtare tė Kosovės.Komandant Ademi,pėrkrahjen morale e materiale , e gėzonte fillimisht nė familjen e tij tė madhe e me zemėr tė madhe .
Duke filluar nga viti 1991, pėrpjekja pėr formimin dhe vėnjėn nė levizje tė rrezistencės sė armatosur,Ademin me shokė e gjen nė Shqipėri pėr tu pargatitur ushtarakisht pėr betejat e ardhshme ēlirimtare.Vetėm gjatė vitit l99l ai do ta kalojė kufirin Kosovė - Shqipėri dhe do tė fillojė aksionet e aramatosura kundėr policisė serbe,toke shokė tė tjerė.Sigurisht nė dijeni pėr aksionet e komandant Ademit,familja e tij rrethohet disa here nga policia serbe.Shtegėtimet e tij atdhetare marrin formė sidomos pas kuvendimit tė korrikut l99l,nė Kullen legjendare,ku kokė mė kokė artikulojnė udhėn e lirisė:Adem e Hamėz Jashari,Sami Lushtaku,Sahit Jashari,Nuredin Lushtaku,Ilaz Kodra,Besim Rama,Zenun Kodra e tė tjerė.
ADEM JASHARI-LEGJENDĖ E VETĖFLIJIMIT
Shpesh rrethohej kulla e kreshnikėve.Rrethimi i pare ngjau ,mė 3o dhjetor l99l.Ishte njė mėngjes i acartė.Njė komandar i policisė serbe thėrriste me megafon Ademit qė tė dorėzohej.Legjendari Adem bashkė me dy vėllezėrit,shpėrthen rrethimin me grykėn e pushkės duke lėnė tė plagosur disa policė.Ademi tashmė nuk ishte i vetėm.Nga tė gjitha fshatrat e Drenicės, u nisėn shokėt me armė e pa armė.Nga helikopteri,me atė rast u plagos Vesel Selimi, i cili kishte kaluar mbi 15 kilometra kėmbė,nga Aqareva,pėr ti ardhur nė ndihmė komandantit tė tij.Bėhej me dije se kjo ishte dita e fundit pėr policinė serbe qė do tė hynte pėr shtatė vjet nė Prekaz.Edhe mė 22 janar l998, ende pa aguar dita , njėsi e specializur kriminelėsh vėjnė nė rrethim shtėpitė e Adem Jasharit dhe sulmoi me minahedhws, mortaja dore dhe armė automatike.Por , axhėn Shaban, Hamzėn, Besimin , Fitimin , Kushtrimin nuk i zuri dot fjetur shkau.Ata u pėrgjigjen me armė.Sėrish kriminelėt, nėpėr errėsirėn e natės ikėn , duke marrė plumba dhe duke lėnė gėzhoja mortajesh, karikatorė , helmeta etj. Nderkaq,me atė rast u plagosėn Selvetja dhe Iliriana , tė cilat po u ndihmonin trimave ta mbronin nderin e trojeve.Atė natė Ademi nuk ndodhej nė shtėpi.Tashmė Ademi ishte i dėnuar nė mungesė me njėzet vjetė burg.Me tė dėgjuar pėr kėtė sulm, pothuaj gjithė Drenica , dhe nga gjithė trojet shqiptare mijėra njerėz ,nė shenjė nderimi vizitonin Kullen e Jasharajve.Tashmė edhe formacionet e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės ishin shtrirė nė gjithė Drenicėn. 28 shkurti shėnon njė ngjarje tė rendėsishme,ku njė njėsit i UĒK-sė,pasi bie nė pritė tė policisė serbe nė Likashanpas njė pėrleshje tė ashpėr vriten sė paku 6 policė,ndersa dy luftėtarė tė lirisė plagosėn.Bandat tė mėdha policore tė pajisura me dhjetra tanke dhe dy helikopter ,pasi hynė nė Likashan dhe Qirez hakmerren duke vrarė 24 shqiptarė,katėr prej tyre kishin rezistuar me armė .Atė ditė,Ademi me shokė kishte arritur aty ku makineria e kishte zėnė pozicionet,por ishte e pamundur qė me armė krahu tė deboheshin.Megjithatė , kėta arrijnė tė hynė mbrenda rrethit,aty ku ndodhi krimi makabėr serbe dhe i evakuan tė plagosurit.Rrethimi i tretė ishte mė i egėri.Ndodhi mė pesė mars tė vitit 1998 ,pikrisht ora 5 e 30 e tė enjtės sė pare tė marsit.Njė pjesė e madhe e Drenicės agoi e rrethuar.Gjatė gjithė natės, makineria e rendė vrastare e luftės me mijėra trupa ,ishin nisur drejt Jasharajve,drejt Drenicės.Nė hartat e gjeneralėve serbė shigjetat e kuqe i ishin drejtuar Prekazit .Kulla e Adem Jasharit ishte rrethuar me laps tė kuq.Nga tridhjetė anėtarėt e kėsaj familjeje heroike , njėzet e dy ndodheshin nė shtėpi. Mungonin Rifati , Murati , Bekimi , e Lulzimi qė ishin nė kurbet dhe Iliriana , Shqipja , Fazliu e Marigona , qė kishin shkuar te dajtė nė Akrashticė.Nuk i kishte shpėtuar syrit tė komandantit rrethimi. Pak para se tė agonte Ademi u thotė familjarėve: Sot do tė kemi luftė .Me fat na qoftė!Njė shtet i tėrė kundėr njė familje!Villej zjarr drejt kullės sė Adem Jasharit.
Kreshnikut tė legjendave Adem Jasharit,Hamzės e xha Shabanit pėrkrah u qendronte dajė Osmani , nipėrit Bashkimi , Besimi , Fitimi , Kushtrimi ,gratė Adilja , Feridja , nėna Zehė , Selvetja me njė fjalė tė gjithė jasharajt ishin bėrė luftėtarė.Qė tė gjithė ata qė mund tė mbanin pushkėn kishin zėnė pozicionet.Tė tjerėt mbushnin karikatorėt me municion.Edhe jasharajt tjerė qė kishin armė , ishin bashkuar nė kėtė luftė.Secili trimėronte tjetrin e tė gjithė bashkė i trimėronte Komandanti legjendar.Ai shėnjestronte shkijet dhe kėndonte. Sulmi nuk pushoi gjithė ditėn , derisa u err,as tė nesėrmen deri mė 8 mars..Pėr tri ditė Kulla nuk po merrej as po mposhtej.Njė predhė topi ,pėrnjėherė goditi trembėdhjet antarė tė kėsaj familje heroike. Shpėtoi vetėm Besarta pėr tė dėshmuar ferrin e pėrjetuar .Qėndresa nuk po ndalej , derisa u ndal pushka dhe kėnga e Adem Jasharit.Nderkaq ai ndali kėngėn pėr tė hyrė vetė nė kėngė.Ėshtė kjo Kėngė pėr vetėflijimin e njė historie tė pėrseritur tė Oso Kukės,Zhuj Selmanit e tė Mic Sokolit,por ata e kishin mė tė lehtė,sepse Adem Jashari u flijua dhe sakrifikua me babė e nėnė,vėllėzėr e fėmijė,me nipa e dajė,pėr tė shpėtuar zhbėrjen e Kosovės dhe pėr tė shpėtuar dinjitetin e shqiptarizmit.Ai pagoi ēmimin mė tė shtrenjtė pėr lirinė e Kosovės,ai i hapi shtigjet asaj dhe u shndėrrua nė legjendė tė pėrjetėshme.
PORTRETI I LEGJENDĖS SĖ QUAJTUR ADEM JASHARI
Prekazi ka tri kulme tė historiesė.Nė kujtesėn shqiptare Ahmet Delia,Tahir Meha dhe Adem Jashari janė figurat mė madhėshtore ,jo vetėm tė Prekazit,Drenicės dhe Kosovės Nė kėtė fshat kreshnikėsh,nė njė familje ,qė nuk po shtohej me meshkuj pėr disa breza,babai i Ademit, Shabani, ishte trashėgimtar i vetėm mashkull qė nga stėrgjyshi, Murati , gjyshi Fazliu dhe babai , Murati.
Pėr ēudi,kjo rrėnjė e lashtė atdhetarėsh, pėr tre breza u zgjat e hollė.Dhe , kur dukej se po kėputej , ajo lulėzoi aq bukur sa aromė e atyre luleve do tė kundėrmojė pėr jetė e mot brenda historisė sė kombit
Drenica-vend ku u sublimuan motivet mė tė mira tė shqiptarizmit,qė kanė ushqyer historinė ndėr shekuj me zjarrin atdhetar
Drenica-vend ku pėrditė lindnin epope tė reja Vend ku u mblodhėn ndjenjat e dashurisė sė flijimit pėr token e tė parėve!
Drenica-qė Kosovės I ktheu krenarinė,trimėrinė dhe guximin,I ktheu dinjitetin e nėpėrkėmbur
Drenica-pėrherė pushkė e ngrehur e atdheut,qė nė skenėn e historiesė solli Ahmet Delinė,Tahir Mehėn e Adem Jasharin Drenica-vend I rrethuar me laps tė kuq nga gjeneralėt e Beligradit,ku turreshin gėrshėrėt e tyre mbi Hartėn e Kosovės
Qė nga fundi i viteve tetėdhjetė toka e Kosovės,sėrish nisi tė skuqej nga gjaku i shqiptarėve.Edhe mbi ata qė ishin ngritur nė demonstrata paqėsore qė ta mbronin atė trohė autonomi, qė pėrfundimisht po ua rrėmbente Serbia.Pėrditė jipeshin urdhėra tė reja nga kancelaritė e Beligradit:Gjithēka gjeni pėrpara ti veni nė maje tė thikės! Bandat e Beligradit morėn izėn,qė ato vite ti pagėzonin stinėt e shfarosjes,por nė anėn tjetėr populli liridashės i kishte pagėzuar stinėt e armėve dhe stinėt e UĒK-sė.
Njė pjesė e popullit,pjesa mė militante e tij, duke qenė e bindur nga pėvoja e hidhur e sė kaluarės se me mjete politike nuk arrihet ēlirimi nga thundra serbe, filloi tė organizohej dhe tė vihej nė veprim.Nė ballė,i pari ndėr tė parėt vehet Adem Jashari , i cili rreth vetes tuboi shokėt mė besnikė nga tė gjitha trojet shqiptare dhe vendosi tia kthej pushkėn kolonizatorėve serbė.Dikush,atėbotė,ende tmerrohej kur dėgjonte se pushtuesit I sjembet dheu nėn kėmbė vetėm me pushkė!
Babai i komandantit legjendar,Shabani u lind me 1924 , mu nė vitin kur u vra Azem Bejta. Ai ishte i vetmi vėlla me dy motra .Pas Martesės me Zahide Gecin nga Llausha i lindin katėrmbėdhjetė fėmijė.Arritėn ti rritėn vetėm tetė; pesė vajza dhe tre djemė : Hava , Rifati, Hamza, Zyla, Zoja, Ademi , Qamilja , dhe Halimja , tė cilt paten fat tė marrin edukatė tė shėndoshė atdhetare nga mėsues Shabani,qė nga mėsonjėtorja pėrfundoi nė qeli burgu.Xha Shabani,pati mbaruar aq shkollė sa ishte e mjaftueshme pėr kohėn dhe posedonte njė aftėsi e zgjuarsi natyrore ,pėr tė kryer dėtyren e mėsuesit,dėtyre qė e kreu nga viti 1949 deri nė vitin 1952.Kėtė mision tė shenjėt dhe atdhetar ia ndaluan,sepse ai ligjėronte pėr Skėnderbeun, pėr Flamurin, pėr Shqipėrinė Dhe nga mėsonjėtorja e dėrguan nė burg .Atij ia ndaluan ligjėrimin nė shkollė,por nuk mundėn tia ndalojnė edukimin e fėmijėve dhe nipėrve tė tij.
Shaban Jashari edukoi dhe rriti djalin e madh , Rifatin , i cili u detyurua tė merrte rrugėn e mėrgimit, qė nga viti 1969 duke e ndihmuar familjen qė tė mėkėmbej,e tė forcohej ekonomikisht,qė tė mos varej nė asnjė mėnyrė nga shteti.Kėshtu, kjo familje ,me punė arrijti tė bėhet ndėr mė tė fuqishmet nė kėto anė.Hamzai,ishte djali i dytė i xha Shabanit, i lindur mė 1950.Ai sapo ka mbaruar shkollėn e mesme , ka ndjekur studimet nė Shkollėn e Lartė Ekonomike.Ishte mjaftė i zgjuar,shkruante e vizatonte bukur,si dhe njihte artin e bukur tė instrumenteve popullore dhe kėndonte, luante nė teatrin amator Ai punoi nė Fabrikėn e Municionit nė Skėnderaj, deri sa nė vitin 1990, e larguan puna.Kurse djali mė i vogėl i xha Shabanit,Ademi , si duket jo rastėsisht lindi si shejtėni nė ditėn mė tė shenjtė tė kombit,nė Ditėn e Flamurit dhe tė pavarėsisė sė Shqipėrisė , mė 28 nėntor 1955.Ademi,kishte mbaruar shkollėn e mesme teknike, por asnjėherė nuk kishte punuar nė punė tė shtetit,qė ai e konsideronte vazhdimisht tė huajin.Kreshniku i Prekazit dhe shqiptarizmit ishte i martuar me Adile Ramėn nga Akrashtica,me tė cilėn i lndėn pesė fėmijė: Lulzimi , Fitimi, Shqipja , Kushtrimi dhe Marigona.Ai kishte tė gjitha tiparet e njė malėsori urtak dhe trim.Ishte i qetė e fjalėpak.Edhepse kishte njė dukje cazė tė ashpėr , askush nuk mban mend ,qė ai tė ketė pasur ndonjė ngatėrresė me shqiptarėt.Portreti i tij ishte i madhėrishėm,ishte gjeneral i lindur. Mustakėt vesh mė vesh,si krahė dallėndysheje,dhe mjekrra e zezė krijonin njė pamje tė njė kreshniku e cila u vertetua dhe praktikisht.
Mbi tė gjitha ishin tiparet shpirtėrore dhe atdhetare qė iu formėsuan nė Kullėn legjendare,qė mė vonė do tė jetė monument i trimėrisė,guximit,sakrifices dhe qendresės, ku flitej pėrherė vetėm pėr trimėrinė dhe luftėrat shekullorre pėr ēlirim tė trimave .Kėshtu,komandanti I ardhshėm legjendar, qė nė fėmijėri nisi ti adhuronte heronjėt.Madje atij I lindi edhe njė pasion,qė tė mos ndahet kurrė arma.Sikur kishte parandjerė se do tė vdiste vetėm nga pushka,siē thosht vetėsiē u ka hije burrave!
PAK DRITĖ MBI VEPRIMTARINĖ ATDHETARE TĖ KRYEKOMANDANTIT TĖ UĒK-sė
Nuk ishte arritur qė ndjenja e atdhetarizmit dhe ndjenja e sakrificės tė ishin kultivuar shpejt.Kulla e xha Shabanit ishte shkollė e atdhetarizmit,kėtu secili nga anėtarėt e kėsaj familjeje, duke filluar nga axha Shabani, shtatėdhjetė e katėr vjeqar deri te Blerina e vogėl, shtatė vjeēe,synim parėsor kishin ēlirimin .Tėrė potenciali ekonomik dhe njerėzor i Jasharajve ishte vėnė nė shėrbim tė tė vetmit qėllim madhor: ēlirimit nga Serbia.Kulla e Jasharajve ishte shndėrruar nė sofėr kuvendimesh atdhetare.Tė gjitha kėto ndikuan qė pjestarėt e kėsaj familje mbi kurriz tė ngarkojnė halle me peshė tė shqiptarizmit.Kėshtu, Adem Jashari,nė demonstratat e vitin 1981 mori pjesė aktive Edhe nė varrimin e Tahir Mehės,pėrkundėr urdhėrit tė policisė,qė nė varrimin e tij mund tė merrin pjesė vetėm farefisiėt , me pak se dhjetė.Por xha Shabani me tė bijtė: Hamzėn e Ademin vendosėn qė Tahir Mehės ti bėjnė nderimin e fundit,pavarėsisht nga pasojat. Pranė varrit tė Tahir Mehės u betuan : Luftėn qė ke nisur ti, do ta vazhdojmė ne.qoftė edhe deri nė pikėn e fundit tė gjakut tonė!
Aktiviteti atdhetar i Adem Jasharit gjatė viteve 80-ta ,kryesisht e zhvillonte iligalisht,ai ishte i orjentuar nė shprėndarjen e pamfleteve.Edhe gjatė vitit l989 sė bashku me Hamzėn ishin pjesėmarrės aktivė nė protesta .Pothuaj,kjo ishte edhe veprimtaria e tij e fundit paqėsore.Sepse,duke filluar nga viti 1990,ai I kishte hyrė formimit tė grupeve tė armatosura.Ishte pėrqendruar nė krijimin e lidhjeve tė ngushta me njerėz qė ishin tė gatėshėm pėr sakrifice, kudo, anekėnd Kosovės dhe mbarė trevave shqiptare. Ai ishte i udhėhequr nga motoja e popullit tonė : Trimi i mirė me shokė shumė .
E kishte nuhatur aktivitetin e Ademit policia serbe dhe ate e kishte identifikuar si organizator kryesor tė ktyre grupeve tė armatosura, qė natyrisht ishin bėrtha e Ushtrisė sė ardhėshme Ēlirimtare tė Kosovės.Komandant Ademi,pėrkrahjen morale e materiale , e gėzonte fillimisht nė familjen e tij tė madhe e me zemėr tė madhe .
Duke filluar nga viti 1991, pėrpjekja pėr formimin dhe vėnjėn nė levizje tė rrezistencės sė armatosur,Ademin me shokė e gjen nė Shqipėri pėr tu pargatitur ushtarakisht pėr betejat e ardhshme ēlirimtare.Vetėm gjatė vitit l99l ai do ta kalojė kufirin Kosovė - Shqipėri dhe do tė fillojė aksionet e aramatosura kundėr policisė serbe,toke shokė tė tjerė.Sigurisht nė dijeni pėr aksionet e komandant Ademit,familja e tij rrethohet disa here nga policia serbe.Shtegėtimet e tij atdhetare marrin formė sidomos pas kuvendimit tė korrikut l99l,nė Kullen legjendare,ku kokė mė kokė artikulojnė udhėn e lirisė:Adem e Hamėz Jashari,Sami Lushtaku,Sahit Jashari,Nuredin Lushtaku,Ilaz Kodra,Besim Rama,Zenun Kodra e tė tjerė.
ADEM JASHARI-LEGJENDĖ E VETĖFLIJIMIT
Shpesh rrethohej kulla e kreshnikėve.Rrethimi i pare ngjau ,mė 3o dhjetor l99l.Ishte njė mėngjes i acartė.Njė komandar i policisė serbe thėrriste me megafon Ademit qė tė dorėzohej.Legjendari Adem bashkė me dy vėllezėrit,shpėrthen rrethimin me grykėn e pushkės duke lėnė tė plagosur disa policė.Ademi tashmė nuk ishte i vetėm.Nga tė gjitha fshatrat e Drenicės, u nisėn shokėt me armė e pa armė.Nga helikopteri,me atė rast u plagos Vesel Selimi, i cili kishte kaluar mbi 15 kilometra kėmbė,nga Aqareva,pėr ti ardhur nė ndihmė komandantit tė tij.Bėhej me dije se kjo ishte dita e fundit pėr policinė serbe qė do tė hynte pėr shtatė vjet nė Prekaz.Edhe mė 22 janar l998, ende pa aguar dita , njėsi e specializur kriminelėsh vėjnė nė rrethim shtėpitė e Adem Jasharit dhe sulmoi me minahedhws, mortaja dore dhe armė automatike.Por , axhėn Shaban, Hamzėn, Besimin , Fitimin , Kushtrimin nuk i zuri dot fjetur shkau.Ata u pėrgjigjen me armė.Sėrish kriminelėt, nėpėr errėsirėn e natės ikėn , duke marrė plumba dhe duke lėnė gėzhoja mortajesh, karikatorė , helmeta etj. Nderkaq,me atė rast u plagosėn Selvetja dhe Iliriana , tė cilat po u ndihmonin trimave ta mbronin nderin e trojeve.Atė natė Ademi nuk ndodhej nė shtėpi.Tashmė Ademi ishte i dėnuar nė mungesė me njėzet vjetė burg.Me tė dėgjuar pėr kėtė sulm, pothuaj gjithė Drenica , dhe nga gjithė trojet shqiptare mijėra njerėz ,nė shenjė nderimi vizitonin Kullen e Jasharajve.Tashmė edhe formacionet e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės ishin shtrirė nė gjithė Drenicėn. 28 shkurti shėnon njė ngjarje tė rendėsishme,ku njė njėsit i UĒK-sė,pasi bie nė pritė tė policisė serbe nė Likashanpas njė pėrleshje tė ashpėr vriten sė paku 6 policė,ndersa dy luftėtarė tė lirisė plagosėn.Bandat tė mėdha policore tė pajisura me dhjetra tanke dhe dy helikopter ,pasi hynė nė Likashan dhe Qirez hakmerren duke vrarė 24 shqiptarė,katėr prej tyre kishin rezistuar me armė .Atė ditė,Ademi me shokė kishte arritur aty ku makineria e kishte zėnė pozicionet,por ishte e pamundur qė me armė krahu tė deboheshin.Megjithatė , kėta arrijnė tė hynė mbrenda rrethit,aty ku ndodhi krimi makabėr serbe dhe i evakuan tė plagosurit.Rrethimi i tretė ishte mė i egėri.Ndodhi mė pesė mars tė vitit 1998 ,pikrisht ora 5 e 30 e tė enjtės sė pare tė marsit.Njė pjesė e madhe e Drenicės agoi e rrethuar.Gjatė gjithė natės, makineria e rendė vrastare e luftės me mijėra trupa ,ishin nisur drejt Jasharajve,drejt Drenicės.Nė hartat e gjeneralėve serbė shigjetat e kuqe i ishin drejtuar Prekazit .Kulla e Adem Jasharit ishte rrethuar me laps tė kuq.Nga tridhjetė anėtarėt e kėsaj familjeje heroike , njėzet e dy ndodheshin nė shtėpi. Mungonin Rifati , Murati , Bekimi , e Lulzimi qė ishin nė kurbet dhe Iliriana , Shqipja , Fazliu e Marigona , qė kishin shkuar te dajtė nė Akrashticė.Nuk i kishte shpėtuar syrit tė komandantit rrethimi. Pak para se tė agonte Ademi u thotė familjarėve: Sot do tė kemi luftė .Me fat na qoftė!Njė shtet i tėrė kundėr njė familje!Villej zjarr drejt kullės sė Adem Jasharit.
Kreshnikut tė legjendave Adem Jasharit,Hamzės e xha Shabanit pėrkrah u qendronte dajė Osmani , nipėrit Bashkimi , Besimi , Fitimi , Kushtrimi ,gratė Adilja , Feridja , nėna Zehė , Selvetja me njė fjalė tė gjithė jasharajt ishin bėrė luftėtarė.Qė tė gjithė ata qė mund tė mbanin pushkėn kishin zėnė pozicionet.Tė tjerėt mbushnin karikatorėt me municion.Edhe jasharajt tjerė qė kishin armė , ishin bashkuar nė kėtė luftė.Secili trimėronte tjetrin e tė gjithė bashkė i trimėronte Komandanti legjendar.Ai shėnjestronte shkijet dhe kėndonte. Sulmi nuk pushoi gjithė ditėn , derisa u err,as tė nesėrmen deri mė 8 mars..Pėr tri ditė Kulla nuk po merrej as po mposhtej.Njė predhė topi ,pėrnjėherė goditi trembėdhjet antarė tė kėsaj familje heroike. Shpėtoi vetėm Besarta pėr tė dėshmuar ferrin e pėrjetuar .Qėndresa nuk po ndalej , derisa u ndal pushka dhe kėnga e Adem Jasharit.Nderkaq ai ndali kėngėn pėr tė hyrė vetė nė kėngė.Ėshtė kjo Kėngė pėr vetėflijimin e njė historie tė pėrseritur tė Oso Kukės,Zhuj Selmanit e tė Mic Sokolit,por ata e kishin mė tė lehtė,sepse Adem Jashari u flijua dhe sakrifikua me babė e nėnė,vėllėzėr e fėmijė,me nipa e dajė,pėr tė shpėtuar zhbėrjen e Kosovės dhe pėr tė shpėtuar dinjitetin e shqiptarizmit.Ai pagoi ēmimin mė tė shtrenjtė pėr lirinė e Kosovės,ai i hapi shtigjet asaj dhe u shndėrrua nė legjendė tė pėrjetėshme.
PORTRETI I LEGJENDĖS SĖ QUAJTUR ADEM JASHARI
Prekazi ka tri kulme tė historiesė.Nė kujtesėn shqiptare Ahmet Delia,Tahir Meha dhe Adem Jashari janė figurat mė madhėshtore ,jo vetėm tė Prekazit,Drenicės dhe Kosovės Nė kėtė fshat kreshnikėsh,nė njė familje ,qė nuk po shtohej me meshkuj pėr disa breza,babai i Ademit, Shabani, ishte trashėgimtar i vetėm mashkull qė nga stėrgjyshi, Murati , gjyshi Fazliu dhe babai , Murati.
Pėr ēudi,kjo rrėnjė e lashtė atdhetarėsh, pėr tre breza u zgjat e hollė.Dhe , kur dukej se po kėputej , ajo lulėzoi aq bukur sa aromė e atyre luleve do tė kundėrmojė pėr jetė e mot brenda historisė sė kombit
LEGJENDARIT BAC ADEM JASHARIT
Kolos i madh Adem Jashari
Qe rralle here lind historia
I dha zjarr hasmit i pari
Qe n'Kosove te lind liria
U kalit per te luftuar
Liria , thoshte nuk dhurohet
Por me gjak te perbetuar
Vec ashtu ajo fitohet
Krisi pushka e lirise
Nga flakadani si rrufeja
Me flamur te shqiptarise
Me fitore neper beteja
Nga zaptia kurre su tute
Legjende mbete o Kreshnik
Ne palce te ashtit friken jua fute
Tradhetareve me armik
Sy Shqiponje plot guxim
I pa mposhtur si shkemb mali
Pushka e tij u be kushtrim
Kosoves nene lirine i fali
Do t'jetojme si te duam
Ne Kosoven tone te lire me nder
Me bese te madhe u betuam
E jo te bejme si thone te tjere
Sternip i Pirros se Dodones
I Lekes Madh dhe Skenderbeut
Bir i Madh i nene Kosoves
Fatbardhesi i soll Atedheut
Per kete trim edhe varret u gezuan
Mbi ta bari gjelberoi
Colen lulet dhe lulezuan
Rrezja e Diellit me ngrohte ndricoi
Qe rralle here lind historia
I dha zjarr hasmit i pari
Qe n'Kosove te lind liria
U kalit per te luftuar
Liria , thoshte nuk dhurohet
Por me gjak te perbetuar
Vec ashtu ajo fitohet
Krisi pushka e lirise
Nga flakadani si rrufeja
Me flamur te shqiptarise
Me fitore neper beteja
Nga zaptia kurre su tute
Legjende mbete o Kreshnik
Ne palce te ashtit friken jua fute
Tradhetareve me armik
Sy Shqiponje plot guxim
I pa mposhtur si shkemb mali
Pushka e tij u be kushtrim
Kosoves nene lirine i fali
Do t'jetojme si te duam
Ne Kosoven tone te lire me nder
Me bese te madhe u betuam
E jo te bejme si thone te tjere
Sternip i Pirros se Dodones
I Lekes Madh dhe Skenderbeut
Bir i Madh i nene Kosoves
Fatbardhesi i soll Atedheut
Per kete trim edhe varret u gezuan
Mbi ta bari gjelberoi
Colen lulet dhe lulezuan
Rrezja e Diellit me ngrohte ndricoi
Re: Adem Jashari
U ISHIN LAROT MĖ 5, 6, DHE 7 MARS 1998, KUR ADEM JASHARĖT RANĖ HEROIKISHT NĖ PREKAZIN LEGJENDAR?
- Po tė ndėrhynte me kohė ushtria shqiptare e Republikės sė Shqipėrisė (mė 1989, kur Serbia agresore dhe gjenocidale, me tanke dhe me avionė luftarkė e pushtoi Kosovėn shqiptare, ashtu sikurse Rusia Gjeorgjinė, mė 7 gusht 2008, me qėllim qė tia shkėpusė Osetinė Jugore), sigurisht se Serbia militariste dhe policore, do tė detyrohej tė zbrapsej nga kryerja e terrorit dhe gjenocidit nė Kosovėn shqiptare (1989-1999).
Ndėrhyrja ushtarake e Shqipėrisė nė mbrojtjen preventive tė Kosovės nga agresioni dhe gjenocidi serb, pa dyshim se, do tė ndikonte pozitivisht edhe nė ndryshimin e politikės sė ēoroditur defetiste dhe nėnshtruese tė LDK-sė sė Mahatmagandit tė Ballkanit. Mirėpo, fatkeqėsisht, meqė ndodhi e kundėrta, Kosova u gjet nėn thikėn e gjenocidit ēetniko-fashist serbomadh, kėshtu qė, nė njė mėnyrė, sė bashku me popullin shqiptar tė Kosovės, u sakrifikua dhe u viktimizua edhe Ushtria Ēlirimtare e Kosovės me nė krye kryekomandatin e saj legjendar, ADEM JASHARI, i cili mė 5, 6 dhe 7 mars tė motit 1998, sė bashku me tė vellain Hamzėn, me Babain Shabanin dhe me tėrė familjen e tij 22 anėtarėshe, luftuan trimėrisht me pushkė nė dorė kundėr mė se 8000 mijė trupave invaduese ēetniko-fashiste serbe, tė cilėt pas luftės sė pabarabartė treditore kundėr hordhive barbare serbe, bijnė heroikisht nė logun e betejės pėr lirinė e Kosovės, me ērast e paguan veten, duke ia vrarė armikut mbi 70 policė nė Prekazin e Poshtėm tė Drenicės. Lavdi tė pėrjetshme emrit dhe veprės sė tyre tė ndritshme njerėzore, kombėtare dhe atdhetare shqiptare! Kjo qėndresė dhe kjo luftė heroike e ADEM JASHARAJVE, ashtu sikurse ajo e Azem Bejtės me Shotėn Galicėn dhe me bashkėluftėtarėt e tij heronj, si dhe rezistenca dhe lufta e pėrgjithshme heroike e UĒK-sė pėr jetė tė jetėve ia ndryshoi historinė Kosovės.
Pushka e Adem Jasharit e tronditi tėrė botėn liridashėse, por jo, edhe ndėrgjegjen e kalbur dhe tė ndryshkur tė filoserbėve shqiptarė, tė cilėt, edhe pas vdekjes sė Adem Jasharit, edhe pas pavarėsimit tė Kosovės, mė 17 shkurt 2008, ende nuk i kanė prerė lidhjet miqėsore me Serbinė.
Pyetja qė tėrė jetėn, do tė kėrkojė pėrgjigjjen e ndėrgjegjės sonė shqiptare:
- Ku ishim ne, kur KĖSHTJELLA E QĖNDRESES HEROIKE E ADEM JASHARAJVE U GJEND NĖ SHTETĖRRETHIMIN E HEKURT TĖ 8000 FORCAVE ĒETNIKO-FASHISTE SERBE, Mė 5, 6 dhe 7 Mars 1998?
Sipas kronikės sė kohės, thuhet se ka qenė e pamundur ēarja e rrethimit tė hekurt tė Familjes sė JASHARAJVE dhe tė Prekazit nga 8000 forca policore serbe me tanke, me topa, me raketa dhe me armė tė tjera luftarake...ky ėshtė vetėm njė konstatim i autorit Dr.Mehmet Rukiqi, i cili, shikuar nė aspektin e pėrgjithshėm ushtarako-strategjik mbrojtės sė Kosovės, sipas Kushtetutės sė Kaēanikut (1.IX.1990) tė Republikės sė Kosovės dhe sipas Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė 22..XI.1998), ėshtė i diskutueshėm, sepse nė rastin konkret, edhe politika zyrtare e Prishtinės nė krye me Ibrahim Rugovėn dhe me Bujar Bukoshin, edhe politika zyrtare e Tiranės me nė krye Fatos Nanon dhe me Sali Berishėn, kanė dėshtuar nė mbrojtjen ushtarake dhe luftarake tė shqiptarėve dhe tė Kosovės nga ana e Serbisė agresore dhe gjenocidale, sepse kanė vepruar nė kundėrshtim me dispozitat dhe me nenet e sanksionuara nė tė dy kushtetutat, ku flitet pėr marrjen nėn mbrojtje tė shqiptarėve nė rast kėrcėnimi tė ēdo rreziku dhe, tė ēdo agresioni luftarak tė jashtėm. Ky ėshtė shkaku dhe pasoja kryesore, pse, ndėr tė tjera, (nė kuptimin e ngushtė), ėshtė bėrė shtetrrethimi i Familjes sė ADEM JASHARIT dhe i Prekazit heroik tė pamposhtur, si dhe mė pas, djegja e tėrė Kosovės (nė kuptim tė gjerė) nga bandat policore, paramilitare dhe militare tė Serbisė soldateske tė Slobodan Milosheviqit.
Likoshani, Qirezi, Llapushniku, Prekazi-Drenica dhe i gjithė Dukagjini- Kosova nė flakė, kurse kryeqyteti Prishtina oazė paqeje dhe qendėr lulėzimi e biznesit serbo-shqiptar. Vizitori i rastit kishte pėrshtypjen se, vėrtet nė Kosovė mbretėronte qetėsi dhe paqe, sepse, ngado qė sillej, nuk shihte asgjė tė pazakonshme, mbase asgjė nuk lėvizte nė kuptimin e ndryshimit tė idilės romantike tė politikės nėnshtruese dhe kapitulluese tė LDK-sė.
Edhe pse tė gjithė ne qė jetonim nė Prishtinė, i dėgjonim krismat e pushkėve, tė topave, tė granatave, dhe, me sytė tanė tė verbuar e shihnim tymin e dalė nga baruti, qė si re e zezė ngrihej nė qiell nga tė shtėnat e panumėrta tė armėve dhe tė municioneve tė shumta tė agresorit pushtues ētniko-fashist serb, qė i shkrepte nė popullsinė e pafajshme shqiptare dhe nė shtėpitė e tyre, qė nuk ishin larg Prishtinės.
Esenca e realitetit tė jetės romantike nė Prishtinė, ishte e barasvlershme me dėshtimin dhe me kapitullimin e plotė kolektiv. Mirėpo, kėtė miopėt dhe sportistėt e LDK-sė sė Ibrahim Rugovės nuk e pranonin dhe, nuk donin ta shihnin, sepse qorrazi dhe, pa kurrfarė mbulese i besonin anekdotės stereotipe tė njė gomari, tė cilin e kishte pasė shqyer ujku, por ai, kursesi tė bindej se ajo ishte e vėrtetė, por thoshte,- inshalla jam nė ėndėrr. Ky ishte kuptimi i reales sė jetės romantike-paqėsore nė Prishtinė, kur tėrė Kosova ndodhej nė shtetrrethim luftarak, terrorist dhe gjenocidal tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit (1989-1999).
Edhe pse kjo ishte e vėrtetė, besimtarėt e pejgamerit tė rrjeshėm tė LDK-sė, popullin e gėnjenin dhe e mashtronin se nė Kosovė nuk do tė ketė luftė kurrė, edhe pse lufta zhvillohej para hundės sė tyre politike-paqsore. Mirėpo, ata, pėr hir tė interesave tė tyre materiale, financiare, ekonomike, tregtare dhe karrieriste politike (qė tė pasuroheshin sa mė shumė, duke bashkėpunuar me Serbinė) nė kurriz tė politikės sė vetė pejgamerit tė tyre, dhe tė popullit, e kishin pėr detyrė qė tė propagandonin nė popull, se nė Kosovė nuk do tė kishte luftė ngase pejgameri i tyre iu kishte dhėnė njė garanci tė tillė premtuese. Kėshtu qė, tė verbuar nga interesi i tyre egoist personal dhe grupor partiak, sportistėt e LDK-sė sė Ibrahim Rugovės (nė vend se ta pėrgatitnin dhe ta mobilizonin me kohė Lėvizjen e Rezistencės Gjithėpopullore Shqiptare si brenda, ashtu edhe jashtė Kosovės kundėr agresionit dhe gjenocidit tė Serbisė), ata u pėrqėndruan nė realizimin e interesave tė tyre personale dhe grupore, humbėn nga mendja, duke hapur dyqane, shitore, firma, kompani tregtare dhe ekonomike me Serbinė, duke ndėrtuar pallate moderne, duke shpėrngulur (me autobusė dhe me kombibusė privatė, me ēime shumė tė larta tė agjencive turistike shqipfolėse) me qindra e mijėra shqiptarė nė vendet e ndryshme tė Evropės, duke tregtuar ditė e natė mallra tė ndryshme me Serbinė, duke hapur ordinanca mjekėsore private, tė cilat nuk i plotėsonin as kushtet elementare sanitare, tė funksiononin si njė burektore, lėre mė si ambulanca mjekėsore. Mirėpo, kjo u konvenonte edhe Serbisė, edhe pronarėve tė tyre, sepse qėlllimi i tyre ishte, se si tė vjelin sa mė shumė marka gjermane dhe para nga pacientėt e tyre, e shumė pak humanitar dhe mirėbėrės
- Po tė ndėrhynte me kohė ushtria shqiptare e Republikės sė Shqipėrisė (mė 1989, kur Serbia agresore dhe gjenocidale, me tanke dhe me avionė luftarkė e pushtoi Kosovėn shqiptare, ashtu sikurse Rusia Gjeorgjinė, mė 7 gusht 2008, me qėllim qė tia shkėpusė Osetinė Jugore), sigurisht se Serbia militariste dhe policore, do tė detyrohej tė zbrapsej nga kryerja e terrorit dhe gjenocidit nė Kosovėn shqiptare (1989-1999).
Ndėrhyrja ushtarake e Shqipėrisė nė mbrojtjen preventive tė Kosovės nga agresioni dhe gjenocidi serb, pa dyshim se, do tė ndikonte pozitivisht edhe nė ndryshimin e politikės sė ēoroditur defetiste dhe nėnshtruese tė LDK-sė sė Mahatmagandit tė Ballkanit. Mirėpo, fatkeqėsisht, meqė ndodhi e kundėrta, Kosova u gjet nėn thikėn e gjenocidit ēetniko-fashist serbomadh, kėshtu qė, nė njė mėnyrė, sė bashku me popullin shqiptar tė Kosovės, u sakrifikua dhe u viktimizua edhe Ushtria Ēlirimtare e Kosovės me nė krye kryekomandatin e saj legjendar, ADEM JASHARI, i cili mė 5, 6 dhe 7 mars tė motit 1998, sė bashku me tė vellain Hamzėn, me Babain Shabanin dhe me tėrė familjen e tij 22 anėtarėshe, luftuan trimėrisht me pushkė nė dorė kundėr mė se 8000 mijė trupave invaduese ēetniko-fashiste serbe, tė cilėt pas luftės sė pabarabartė treditore kundėr hordhive barbare serbe, bijnė heroikisht nė logun e betejės pėr lirinė e Kosovės, me ērast e paguan veten, duke ia vrarė armikut mbi 70 policė nė Prekazin e Poshtėm tė Drenicės. Lavdi tė pėrjetshme emrit dhe veprės sė tyre tė ndritshme njerėzore, kombėtare dhe atdhetare shqiptare! Kjo qėndresė dhe kjo luftė heroike e ADEM JASHARAJVE, ashtu sikurse ajo e Azem Bejtės me Shotėn Galicėn dhe me bashkėluftėtarėt e tij heronj, si dhe rezistenca dhe lufta e pėrgjithshme heroike e UĒK-sė pėr jetė tė jetėve ia ndryshoi historinė Kosovės.
Pushka e Adem Jasharit e tronditi tėrė botėn liridashėse, por jo, edhe ndėrgjegjen e kalbur dhe tė ndryshkur tė filoserbėve shqiptarė, tė cilėt, edhe pas vdekjes sė Adem Jasharit, edhe pas pavarėsimit tė Kosovės, mė 17 shkurt 2008, ende nuk i kanė prerė lidhjet miqėsore me Serbinė.
Pyetja qė tėrė jetėn, do tė kėrkojė pėrgjigjjen e ndėrgjegjės sonė shqiptare:
- Ku ishim ne, kur KĖSHTJELLA E QĖNDRESES HEROIKE E ADEM JASHARAJVE U GJEND NĖ SHTETĖRRETHIMIN E HEKURT TĖ 8000 FORCAVE ĒETNIKO-FASHISTE SERBE, Mė 5, 6 dhe 7 Mars 1998?
Sipas kronikės sė kohės, thuhet se ka qenė e pamundur ēarja e rrethimit tė hekurt tė Familjes sė JASHARAJVE dhe tė Prekazit nga 8000 forca policore serbe me tanke, me topa, me raketa dhe me armė tė tjera luftarake...ky ėshtė vetėm njė konstatim i autorit Dr.Mehmet Rukiqi, i cili, shikuar nė aspektin e pėrgjithshėm ushtarako-strategjik mbrojtės sė Kosovės, sipas Kushtetutės sė Kaēanikut (1.IX.1990) tė Republikės sė Kosovės dhe sipas Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė 22..XI.1998), ėshtė i diskutueshėm, sepse nė rastin konkret, edhe politika zyrtare e Prishtinės nė krye me Ibrahim Rugovėn dhe me Bujar Bukoshin, edhe politika zyrtare e Tiranės me nė krye Fatos Nanon dhe me Sali Berishėn, kanė dėshtuar nė mbrojtjen ushtarake dhe luftarake tė shqiptarėve dhe tė Kosovės nga ana e Serbisė agresore dhe gjenocidale, sepse kanė vepruar nė kundėrshtim me dispozitat dhe me nenet e sanksionuara nė tė dy kushtetutat, ku flitet pėr marrjen nėn mbrojtje tė shqiptarėve nė rast kėrcėnimi tė ēdo rreziku dhe, tė ēdo agresioni luftarak tė jashtėm. Ky ėshtė shkaku dhe pasoja kryesore, pse, ndėr tė tjera, (nė kuptimin e ngushtė), ėshtė bėrė shtetrrethimi i Familjes sė ADEM JASHARIT dhe i Prekazit heroik tė pamposhtur, si dhe mė pas, djegja e tėrė Kosovės (nė kuptim tė gjerė) nga bandat policore, paramilitare dhe militare tė Serbisė soldateske tė Slobodan Milosheviqit.
Likoshani, Qirezi, Llapushniku, Prekazi-Drenica dhe i gjithė Dukagjini- Kosova nė flakė, kurse kryeqyteti Prishtina oazė paqeje dhe qendėr lulėzimi e biznesit serbo-shqiptar. Vizitori i rastit kishte pėrshtypjen se, vėrtet nė Kosovė mbretėronte qetėsi dhe paqe, sepse, ngado qė sillej, nuk shihte asgjė tė pazakonshme, mbase asgjė nuk lėvizte nė kuptimin e ndryshimit tė idilės romantike tė politikės nėnshtruese dhe kapitulluese tė LDK-sė.
Edhe pse tė gjithė ne qė jetonim nė Prishtinė, i dėgjonim krismat e pushkėve, tė topave, tė granatave, dhe, me sytė tanė tė verbuar e shihnim tymin e dalė nga baruti, qė si re e zezė ngrihej nė qiell nga tė shtėnat e panumėrta tė armėve dhe tė municioneve tė shumta tė agresorit pushtues ētniko-fashist serb, qė i shkrepte nė popullsinė e pafajshme shqiptare dhe nė shtėpitė e tyre, qė nuk ishin larg Prishtinės.
Esenca e realitetit tė jetės romantike nė Prishtinė, ishte e barasvlershme me dėshtimin dhe me kapitullimin e plotė kolektiv. Mirėpo, kėtė miopėt dhe sportistėt e LDK-sė sė Ibrahim Rugovės nuk e pranonin dhe, nuk donin ta shihnin, sepse qorrazi dhe, pa kurrfarė mbulese i besonin anekdotės stereotipe tė njė gomari, tė cilin e kishte pasė shqyer ujku, por ai, kursesi tė bindej se ajo ishte e vėrtetė, por thoshte,- inshalla jam nė ėndėrr. Ky ishte kuptimi i reales sė jetės romantike-paqėsore nė Prishtinė, kur tėrė Kosova ndodhej nė shtetrrethim luftarak, terrorist dhe gjenocidal tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit (1989-1999).
Edhe pse kjo ishte e vėrtetė, besimtarėt e pejgamerit tė rrjeshėm tė LDK-sė, popullin e gėnjenin dhe e mashtronin se nė Kosovė nuk do tė ketė luftė kurrė, edhe pse lufta zhvillohej para hundės sė tyre politike-paqsore. Mirėpo, ata, pėr hir tė interesave tė tyre materiale, financiare, ekonomike, tregtare dhe karrieriste politike (qė tė pasuroheshin sa mė shumė, duke bashkėpunuar me Serbinė) nė kurriz tė politikės sė vetė pejgamerit tė tyre, dhe tė popullit, e kishin pėr detyrė qė tė propagandonin nė popull, se nė Kosovė nuk do tė kishte luftė ngase pejgameri i tyre iu kishte dhėnė njė garanci tė tillė premtuese. Kėshtu qė, tė verbuar nga interesi i tyre egoist personal dhe grupor partiak, sportistėt e LDK-sė sė Ibrahim Rugovės (nė vend se ta pėrgatitnin dhe ta mobilizonin me kohė Lėvizjen e Rezistencės Gjithėpopullore Shqiptare si brenda, ashtu edhe jashtė Kosovės kundėr agresionit dhe gjenocidit tė Serbisė), ata u pėrqėndruan nė realizimin e interesave tė tyre personale dhe grupore, humbėn nga mendja, duke hapur dyqane, shitore, firma, kompani tregtare dhe ekonomike me Serbinė, duke ndėrtuar pallate moderne, duke shpėrngulur (me autobusė dhe me kombibusė privatė, me ēime shumė tė larta tė agjencive turistike shqipfolėse) me qindra e mijėra shqiptarė nė vendet e ndryshme tė Evropės, duke tregtuar ditė e natė mallra tė ndryshme me Serbinė, duke hapur ordinanca mjekėsore private, tė cilat nuk i plotėsonin as kushtet elementare sanitare, tė funksiononin si njė burektore, lėre mė si ambulanca mjekėsore. Mirėpo, kjo u konvenonte edhe Serbisė, edhe pronarėve tė tyre, sepse qėlllimi i tyre ishte, se si tė vjelin sa mė shumė marka gjermane dhe para nga pacientėt e tyre, e shumė pak humanitar dhe mirėbėrės
Re: Adem Jashari
Adem Jashari (1955 1998)
Prishtinė, 03 mars 2000 (KeL) - Adem Jashari lindi nė Prekaz tė Drenicės, mė 28 nėntor 1955. Kėtė vit, Shaban Jasharit, krahas Festės sė Flamurit, qė e festonte pėr ēdo mot, ju shtua edhe njė festė tjetėr - Ditėlindja e djalit tė cilin e pagėzoi: Adem. Dhe ishte e natyrshme qė mbi djepin e posa tė lindurit nė kėtė ditė, Djepi tė mbulohej me flamurin e Skėnderbeut. Kėshtu ndodhi atė ditė nė familjen Jashari, nė Prekazin e Ahmet Delisė. Familjes se xha Shabanit iu shtua edhe njė pushkė, nė Drenicė jehuan krismat e pushkėve pėr flamur dhe ushtarin e posalindur tė lirisė. Xha Shabanit ju duk se jehona e pushkėve qė kersėn pėr lindjen e Adem Jasharit po shpėrndahej valė - valė nėpėr Drenicė e Kosovė si jehona "Prite, prite Azem Galicėn o heeejjj", e atij sikur ju duk se po ndėgjonte jehonėn: "Prite, prite Adem Jasharin o heeejjj". S“do tė ishte ēudi qė atė ditė, xha Shabani t“i kishte ndėgjuar tė dy jehonat, se atė ditė e kaluara po e pėrcaktonte tė ardhmen, ishin bėrė njė. Atė ditė, Flamuri - Lindja - krisma - jehona ishin determinim i njė lavdije tė madhe. Adem Jashari erdhi nė kėtė botė me tė vetmin ndryshim nga gjithė moshatarėt e tij se ky u lind nė ditėn e fitorevė mė tė lavdishme tė popullit shqiptar, nė Ditėn e 28 Nėntorit. Kėshtu nisi jeta nė vazhdimėsi nė Prekazin e lavdive tė pėrsėritshme. Nė festė me krisma e kėngė edhe vdekjen e bėjnė me krisma e kėngė. Xha Shabani ishte i kujdesshėm me tė gjithė fėmijtė, por ndaj Ademit tregonte njė kujdes tė veēantė, ndoshta pse i kujtohej dita e lindjes, i kujtoheshin krismat e pushkės dhe jehonat e pėrsėritura tė atyre krismave nė 28 Nėntorin e vitit 1955. Xha Shabani ishte bujk. Pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr njė kohė pati ushtruar profesionin e mėsuesit, por pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare ai do tė largohet nga procesi mėsimor. Ai pa ndonjė kundėrshti vendosi tė merrej me punimin e tokės dhe edukimin e fėmijėve nė frymėn e atdhetarizmes. Kėshtu po rritej Ademi sė bashku me vėllezėrit mė tė mėdhenj, Rifatin dhe Hamzėn. Ademi kishte njė interesim tė veēantė pėr armėt, pėr tė bėmat e prekaziotėve gjatė historisė e sidomos i interesonte akti tepėr burrėror i Ahmet Delisė dhe ndihma qė ai i pati dhėnė fqiut, qė ishte sulmuar nga bandat serbe.Sopata e Ahmet Delisė, ajo qė bandės ēetnike i ndau kokat nė dysh, ishtė bėrė legjendė, legjendė e historisė nė mbrojtje tė nderit dhe dinjitetit kombėtar. Adem Jashari kishte njė interesim tė veēantė pėr Emin Latin, prekaziotin bashkėluftėtar tė Azem e Shotė Galicės, tė atij brezi trimash, qė nė gjithė shqiptarinė njiheshin pėr tė bėme e trimėri. Ndonėse ky brez i trimave tė qartur tė lirisė, Kosovės nuk i sollen ēlirimin e bashkimin kombėtar, por brezave ju lan amanet: pushkėt trimėrore tė lirisė. Ky amanet pėrcillej nga brezi nė brez, nga luftėtari tė luftėtari me porosi, qė tė pėrcillej si stafetė deri nė fitoren mbi armikun e kombit. Prekazi nė mėnyrėn mė besnike e pėrcolli amanetin e luftėtarėve tė lirisė, jo vetėm duke e mbajtur syrin nė shėnjestėr, por duke pėrcjell jehonėn e pushkėve tė lirisė nga Prekazi nė Drenicė e nė Kosovė, jehonė qė i mbulonte tė gjitha tokat e pushtuara tė Shqipėrisė. A nuk e tregoi kėtė edhe Kulla e Shasivar Alisė, nė dimrin e ftohtė tė vitit 1945? A nuk u pėrsėrit kjo nga pasardhėsi i Emin Latit me 13 maj 1981, kur Tahir Meha mbuloi me njėsinė speciale tė policisė beogradase? Tė gjitha kėto dhe shumė tė tjera qė s'u pėrmendėn, lanė gjurmė tė thella nė edukimin atdhetar tė Adem e Hamėz Jasharit dhe ēetės sė tij trime. Adem dhe Hamez Jashari do tė betohen para varrit tė Tahir Mehės, se do tė vazhdojnė luftėn pėr ēlirim deri nė fitore. Dhe, ecen guximshėm rrugės sė luftėtarėve kombėtarė, duke ngritur si nė cilėsi e nė sasi numrin e luftėtarėve tė lirisė e tė pavarėsisė, duke ngritur cilėsin e luftės ēlirimtare, me ēka ndryshuan rrjedhat e historisė dhe hapen njė epokė tė re - Epokėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Demonstratat e vitit 1981, ngjarjet e Pranverės sė madhe studentore tė vitit 1981, tė cilat u shndėrruan nė Lėvizje tė madhe popullore, qė me vite mbajten tė ndezur flakadanin e lirisė e tė ēlirimit tė kombit, patėn ndikim magjik nė brezin qė formuan, organizuan dhe udhėhoqen politikisht dhe ushtarakisht Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ka qenė dhe ka mbetur bėrthama themeltare e UĒK-sė. Nė histori ndodh edhe tė ndodhin ngjarje tė rastsishme, por Adem Jashari, ēeta dhe familja e tij nuk janė rastėsi e historisė, ata me ndėrgjegje e vendosmėri u pėrgatitėn pėr kthesėn vendimtare tė historisė sonė mė tė re. Adem Jashari nuk shkoi rastėsisht nė Shqipėri pėr tė pėrsosur artin e luftės, tė cilin e pėrvetėsonte me shpejtėsi tė rrufeshme, dallohej nga i gjithė brezi i tij. Nė pėrgatitjet ushtarake tregoi aftėsi dhe cilėsi tė larta nė pėrvetėsimin e artit tė pėrdorimit tė armeve tė ndryshme pėr luftėn ēlirimtare. Adem Jashari, ndryshimet qė po bėheshin nė vitet 90, i shihte me optimizėm, prandaj sinēerisht e vendosmėrisht nisi angazhimin e tij nė sferėn ushtarake, pėr organizimin e luftės ēlirimtare. Adem Jashari dhe ēeta e tij nuk ishin nisur nė rrugėn e luftės pėr liri pėr hirė tė kėtij apo atij lideri, pse ky apo ai i paskan sytė e zinj. Ata ishin nisur pėr ēlirimin e Kosovės pa bėrė llogari meskine, karieriste apo grabitėse. Ata e donin Kosovėn e lirė e tė pavarur. Ata ishin tė liruar nga ideologjizmat, veē shqiptarizmės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ndryshimet politike qė ndodhen nė vitet 90 i priti me optimizėm, besoj shumė, por nuk do tė kalojė shumė kohė dhe do tė zhgėnjehen se kasta e "re" e politikajve po bėhej pengesė e rrjedhave tė reja tė historisė, po ngulfaste shpirtin luftarak tė shqiptarėve liridashės. Kur nė fund tė vitit 1991, nė Kosovė po bėheshin arrestime tė tė gjithė atyre qė ishin pėrgatitur nė Shqipėri, Adem Jashari do tė njoftojė ēetėn e tij dhe tė kėrkojė nga ata, qė tė ishin vigjilent se ēdo natė armiku mund t“iu trokaste nė porta. Ai do t“iu thotė shokėve: "Armėt nuk i kemi marrė qė t“ia dorėzojmė armikut, por qė ta luftojmė deri nė fishekun e fundit". Mė fjalėn e komandantit u pajtuan tė gjithė. Dhe, nuk vonoi dita kur armiku do tė trokas nė portėn e Jasharėve. Ishte mėngjesi i hershėm i 30 dhjetorit 1991, ku armiku me njė makineri tė tėrė policore kishte rrethuar Jasharajt dhe kėrkuan dorėzimin e Adem Jasharit dhe Jasharėve tjerė. Adem Jashari me vėllezėr e shokė apelit tė armikut pėr dorėzim ju pėrgjigjen me breshėri armėsh nga shumė drejtime. Ishte e ēartė, ēeta e Prekazit kishte vendosur epokėn e luftės ēlirimtare, ata mes jetės se burgut e tė poshtėrimit kishin zgjedhur jetėn e lavdisė e tė lirisė, me tė gjitha pasojat qė mund t“i kishte. Vetėm tė guximshmit nėpėr kohė tė ndryshme i kanė ndėrruar rrjedhat e historisė, kėshtu ndodhi edhe me Adem Jasharin dhe ēetėn e tij. Kėshtu nisin aksionet luftarake mbi policinė e armikut, fillimisht nė Drenicė, e pėr t'u pėrhapur mė vonė ne Llap e Dukagjin, nė Drini e kudo nė Kosovė. UĒK po bėhėj shpresė pėr popullin dhe tmerr pėr armikun, armikut po i rrėshqiste dheu nėn kėmbė, pasigurinė e shihte tė ēdo kaēube. Adem Jashari ishte kudo. Ai po bėhej legjendė. Ai ishte kudo ku sulmohej armiku, ai ishte nė ēdo cep tė Kosovės. Vetėm frikacaket nuk mund t“i besonin trimėrive e tė bėmave tė Adem Jasharit, ata nuk dėshironin ndeshjen me armikun dhe sa herė qė ēeta e tij sulmonte e vriste policinė kriminale tė armikut do tė thonin: "Kėta janė dorė e zgjatur e armikut, janė tė Sheshelit apo tė Arkanit etj.", - dhe kjo nuk ishte diēka e re, dikush duhej tė mbulonte kolaborimin me Beogradin, por paraprakisht duhej akuzohej tjetri. Adem Jashari kishte shumė mundėsi, ai kishte zgjedhur me ndėrgjegje mundėsinė e luftės sė armatosur pėr liri e pavarėsi, anipse ai i dinte mundėsitė e veprimit luftarak tė UĒK-sė. Pas luftės se 26 nėntorit 1997, nė Llaushė tė Re, ku mori pjesė Ademi me ēetėn e tij, nga e cila armiku u tėrhoq me bisht nėn kėmbė, armiku do tė bėjė plane pėr zhdukjen e Adem Jasharit. Kjo do tė ndodhė me 22 janar 1997. Njė bandė kriminele kishte sulmuar familjen Jashari, me qėllim qė tė zhdukej kjo ēerdhe e rrezikshme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Por, falė gjakftohėsisė e guximit tė familjes dhe ndihmes qė erdhi nga ēeta, armiku u tėrhoq pa arritur qėllimin. Ato ditė e tėrė Kosova sikur ishte nė Lagjen e Jasharėve. Nuk ishte e vėshtirė ta kuptoje mesazhin qė kishte lėnė armiku. Armiku ishte tėrhequr i bindur se nuk kishte gjetur mėnyren e eliminimit tė Adem Jasharit dhe familjes Jashari. Armiku dėshironte qoftė edhe largimin e Jasharajve nga trojet e tyre, por Jasharajt nuk i lėshonin trojet stėrgjyshore. Ata as tė vdekur nuk donin tė shkuleshin nga vendi i tyre, pėr ēka kishin nisur luftėn. Adem Jashari dhe gjithė Jasharajt nuk e donin ikjen e poshtėrimin, ata e dėshironin qėndresėn, e donin lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Armiku pas disfatės sė 22 janarit kishte filluar pėrgatitjet pėr njė sulm tė pėrmasave tė mėdha policore dhe ushtarake, dhe ky sulm do tė fillojė nė mėngjesit e hershėm tė 5 prillit 1998, pak ditė pasi policia armike kishte pasur njė disfatė tė Lisat Binak, nė Likoshan. Kėtė herė forca tė mėdha ushtarake dhe policore e kishin rrethuar Prekazin, me orientim kryesor Lagjen e Jasharėve. Lufta pėr eliminimin e Jasharėve ishte e rreptė. Armiku Prekazin e kishte vendosur nė rreth tė hekurtė dhe sulmonte nga shumė anė. UĒK-ja aso kohe i kishte mundėsitė e kufizuara tė sulmit e tė depėrtimit. Adem Jashari dhe ēeta e tij sulmit armik ju pėrgjigjen me sulm. Lufta qė zhvilloi Adem Jashari me shokė qė e madhe. Sulmi i armikut vinte nga larg. Pas njė rezistence tė gjatė dhe herioke, armiku arriti tė djegė e shkatėrrojė Lagjen e Jasharėve, por jo kurrė vendosmėrinė pėr tė vazhduar luftėn pėr liri e pavarėsi. Adem Jashari deri nė vdekje luftoi e kėndoi, jo vdekja e Adem Jasharit nuk ėshtė vdekje ėshtė pėrjetėsi. Lufta pėr Prekazin qė e ashpėr. Qėndresa ishte e madhe. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės humbi prijetarin e saj. Kosova fitoi komandantin legjendar. Me aktin e rėnies se Jasharėve, Kosova mundi frikėn dhe pėr lirinė e pavarėsinė u hapen shtigje tė reja. Adem Jashari - legjendė, solli kualitet tė ri nė filozofinė dhe mendėsinė e shqiptarėve pėr jetėn, atdheun, lirinė pėr nderin dhe dinjitetin e kombit. Rėnia heroike e Adem Jasharit i dha shtytjen mė tė fuqishme mobilizimit, strukturimit dhe profesionalizimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės fitoi hapėsira tė reja veprimi. Komandanti Legjendar i UĒK-sė me jetėn, veprėn dhe lavdinė e tij i dha kualitete dhe pėrmasa tė reja 28 Nėntorit - Ftesės sonė Kombėtare.
Prishtinė, 03 mars 2000 (KeL) - Adem Jashari lindi nė Prekaz tė Drenicės, mė 28 nėntor 1955. Kėtė vit, Shaban Jasharit, krahas Festės sė Flamurit, qė e festonte pėr ēdo mot, ju shtua edhe njė festė tjetėr - Ditėlindja e djalit tė cilin e pagėzoi: Adem. Dhe ishte e natyrshme qė mbi djepin e posa tė lindurit nė kėtė ditė, Djepi tė mbulohej me flamurin e Skėnderbeut. Kėshtu ndodhi atė ditė nė familjen Jashari, nė Prekazin e Ahmet Delisė. Familjes se xha Shabanit iu shtua edhe njė pushkė, nė Drenicė jehuan krismat e pushkėve pėr flamur dhe ushtarin e posalindur tė lirisė. Xha Shabanit ju duk se jehona e pushkėve qė kersėn pėr lindjen e Adem Jasharit po shpėrndahej valė - valė nėpėr Drenicė e Kosovė si jehona "Prite, prite Azem Galicėn o heeejjj", e atij sikur ju duk se po ndėgjonte jehonėn: "Prite, prite Adem Jasharin o heeejjj". S“do tė ishte ēudi qė atė ditė, xha Shabani t“i kishte ndėgjuar tė dy jehonat, se atė ditė e kaluara po e pėrcaktonte tė ardhmen, ishin bėrė njė. Atė ditė, Flamuri - Lindja - krisma - jehona ishin determinim i njė lavdije tė madhe. Adem Jashari erdhi nė kėtė botė me tė vetmin ndryshim nga gjithė moshatarėt e tij se ky u lind nė ditėn e fitorevė mė tė lavdishme tė popullit shqiptar, nė Ditėn e 28 Nėntorit. Kėshtu nisi jeta nė vazhdimėsi nė Prekazin e lavdive tė pėrsėritshme. Nė festė me krisma e kėngė edhe vdekjen e bėjnė me krisma e kėngė. Xha Shabani ishte i kujdesshėm me tė gjithė fėmijtė, por ndaj Ademit tregonte njė kujdes tė veēantė, ndoshta pse i kujtohej dita e lindjes, i kujtoheshin krismat e pushkės dhe jehonat e pėrsėritura tė atyre krismave nė 28 Nėntorin e vitit 1955. Xha Shabani ishte bujk. Pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr njė kohė pati ushtruar profesionin e mėsuesit, por pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare ai do tė largohet nga procesi mėsimor. Ai pa ndonjė kundėrshti vendosi tė merrej me punimin e tokės dhe edukimin e fėmijėve nė frymėn e atdhetarizmes. Kėshtu po rritej Ademi sė bashku me vėllezėrit mė tė mėdhenj, Rifatin dhe Hamzėn. Ademi kishte njė interesim tė veēantė pėr armėt, pėr tė bėmat e prekaziotėve gjatė historisė e sidomos i interesonte akti tepėr burrėror i Ahmet Delisė dhe ndihma qė ai i pati dhėnė fqiut, qė ishte sulmuar nga bandat serbe.Sopata e Ahmet Delisė, ajo qė bandės ēetnike i ndau kokat nė dysh, ishtė bėrė legjendė, legjendė e historisė nė mbrojtje tė nderit dhe dinjitetit kombėtar. Adem Jashari kishte njė interesim tė veēantė pėr Emin Latin, prekaziotin bashkėluftėtar tė Azem e Shotė Galicės, tė atij brezi trimash, qė nė gjithė shqiptarinė njiheshin pėr tė bėme e trimėri. Ndonėse ky brez i trimave tė qartur tė lirisė, Kosovės nuk i sollen ēlirimin e bashkimin kombėtar, por brezave ju lan amanet: pushkėt trimėrore tė lirisė. Ky amanet pėrcillej nga brezi nė brez, nga luftėtari tė luftėtari me porosi, qė tė pėrcillej si stafetė deri nė fitoren mbi armikun e kombit. Prekazi nė mėnyrėn mė besnike e pėrcolli amanetin e luftėtarėve tė lirisė, jo vetėm duke e mbajtur syrin nė shėnjestėr, por duke pėrcjell jehonėn e pushkėve tė lirisė nga Prekazi nė Drenicė e nė Kosovė, jehonė qė i mbulonte tė gjitha tokat e pushtuara tė Shqipėrisė. A nuk e tregoi kėtė edhe Kulla e Shasivar Alisė, nė dimrin e ftohtė tė vitit 1945? A nuk u pėrsėrit kjo nga pasardhėsi i Emin Latit me 13 maj 1981, kur Tahir Meha mbuloi me njėsinė speciale tė policisė beogradase? Tė gjitha kėto dhe shumė tė tjera qė s'u pėrmendėn, lanė gjurmė tė thella nė edukimin atdhetar tė Adem e Hamėz Jasharit dhe ēetės sė tij trime. Adem dhe Hamez Jashari do tė betohen para varrit tė Tahir Mehės, se do tė vazhdojnė luftėn pėr ēlirim deri nė fitore. Dhe, ecen guximshėm rrugės sė luftėtarėve kombėtarė, duke ngritur si nė cilėsi e nė sasi numrin e luftėtarėve tė lirisė e tė pavarėsisė, duke ngritur cilėsin e luftės ēlirimtare, me ēka ndryshuan rrjedhat e historisė dhe hapen njė epokė tė re - Epokėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Demonstratat e vitit 1981, ngjarjet e Pranverės sė madhe studentore tė vitit 1981, tė cilat u shndėrruan nė Lėvizje tė madhe popullore, qė me vite mbajten tė ndezur flakadanin e lirisė e tė ēlirimit tė kombit, patėn ndikim magjik nė brezin qė formuan, organizuan dhe udhėhoqen politikisht dhe ushtarakisht Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ka qenė dhe ka mbetur bėrthama themeltare e UĒK-sė. Nė histori ndodh edhe tė ndodhin ngjarje tė rastsishme, por Adem Jashari, ēeta dhe familja e tij nuk janė rastėsi e historisė, ata me ndėrgjegje e vendosmėri u pėrgatitėn pėr kthesėn vendimtare tė historisė sonė mė tė re. Adem Jashari nuk shkoi rastėsisht nė Shqipėri pėr tė pėrsosur artin e luftės, tė cilin e pėrvetėsonte me shpejtėsi tė rrufeshme, dallohej nga i gjithė brezi i tij. Nė pėrgatitjet ushtarake tregoi aftėsi dhe cilėsi tė larta nė pėrvetėsimin e artit tė pėrdorimit tė armeve tė ndryshme pėr luftėn ēlirimtare. Adem Jashari, ndryshimet qė po bėheshin nė vitet 90, i shihte me optimizėm, prandaj sinēerisht e vendosmėrisht nisi angazhimin e tij nė sferėn ushtarake, pėr organizimin e luftės ēlirimtare. Adem Jashari dhe ēeta e tij nuk ishin nisur nė rrugėn e luftės pėr liri pėr hirė tė kėtij apo atij lideri, pse ky apo ai i paskan sytė e zinj. Ata ishin nisur pėr ēlirimin e Kosovės pa bėrė llogari meskine, karieriste apo grabitėse. Ata e donin Kosovėn e lirė e tė pavarur. Ata ishin tė liruar nga ideologjizmat, veē shqiptarizmės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ndryshimet politike qė ndodhen nė vitet 90 i priti me optimizėm, besoj shumė, por nuk do tė kalojė shumė kohė dhe do tė zhgėnjehen se kasta e "re" e politikajve po bėhej pengesė e rrjedhave tė reja tė historisė, po ngulfaste shpirtin luftarak tė shqiptarėve liridashės. Kur nė fund tė vitit 1991, nė Kosovė po bėheshin arrestime tė tė gjithė atyre qė ishin pėrgatitur nė Shqipėri, Adem Jashari do tė njoftojė ēetėn e tij dhe tė kėrkojė nga ata, qė tė ishin vigjilent se ēdo natė armiku mund t“iu trokaste nė porta. Ai do t“iu thotė shokėve: "Armėt nuk i kemi marrė qė t“ia dorėzojmė armikut, por qė ta luftojmė deri nė fishekun e fundit". Mė fjalėn e komandantit u pajtuan tė gjithė. Dhe, nuk vonoi dita kur armiku do tė trokas nė portėn e Jasharėve. Ishte mėngjesi i hershėm i 30 dhjetorit 1991, ku armiku me njė makineri tė tėrė policore kishte rrethuar Jasharajt dhe kėrkuan dorėzimin e Adem Jasharit dhe Jasharėve tjerė. Adem Jashari me vėllezėr e shokė apelit tė armikut pėr dorėzim ju pėrgjigjen me breshėri armėsh nga shumė drejtime. Ishte e ēartė, ēeta e Prekazit kishte vendosur epokėn e luftės ēlirimtare, ata mes jetės se burgut e tė poshtėrimit kishin zgjedhur jetėn e lavdisė e tė lirisė, me tė gjitha pasojat qė mund t“i kishte. Vetėm tė guximshmit nėpėr kohė tė ndryshme i kanė ndėrruar rrjedhat e historisė, kėshtu ndodhi edhe me Adem Jasharin dhe ēetėn e tij. Kėshtu nisin aksionet luftarake mbi policinė e armikut, fillimisht nė Drenicė, e pėr t'u pėrhapur mė vonė ne Llap e Dukagjin, nė Drini e kudo nė Kosovė. UĒK po bėhėj shpresė pėr popullin dhe tmerr pėr armikun, armikut po i rrėshqiste dheu nėn kėmbė, pasigurinė e shihte tė ēdo kaēube. Adem Jashari ishte kudo. Ai po bėhej legjendė. Ai ishte kudo ku sulmohej armiku, ai ishte nė ēdo cep tė Kosovės. Vetėm frikacaket nuk mund t“i besonin trimėrive e tė bėmave tė Adem Jasharit, ata nuk dėshironin ndeshjen me armikun dhe sa herė qė ēeta e tij sulmonte e vriste policinė kriminale tė armikut do tė thonin: "Kėta janė dorė e zgjatur e armikut, janė tė Sheshelit apo tė Arkanit etj.", - dhe kjo nuk ishte diēka e re, dikush duhej tė mbulonte kolaborimin me Beogradin, por paraprakisht duhej akuzohej tjetri. Adem Jashari kishte shumė mundėsi, ai kishte zgjedhur me ndėrgjegje mundėsinė e luftės sė armatosur pėr liri e pavarėsi, anipse ai i dinte mundėsitė e veprimit luftarak tė UĒK-sė. Pas luftės se 26 nėntorit 1997, nė Llaushė tė Re, ku mori pjesė Ademi me ēetėn e tij, nga e cila armiku u tėrhoq me bisht nėn kėmbė, armiku do tė bėjė plane pėr zhdukjen e Adem Jasharit. Kjo do tė ndodhė me 22 janar 1997. Njė bandė kriminele kishte sulmuar familjen Jashari, me qėllim qė tė zhdukej kjo ēerdhe e rrezikshme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Por, falė gjakftohėsisė e guximit tė familjes dhe ndihmes qė erdhi nga ēeta, armiku u tėrhoq pa arritur qėllimin. Ato ditė e tėrė Kosova sikur ishte nė Lagjen e Jasharėve. Nuk ishte e vėshtirė ta kuptoje mesazhin qė kishte lėnė armiku. Armiku ishte tėrhequr i bindur se nuk kishte gjetur mėnyren e eliminimit tė Adem Jasharit dhe familjes Jashari. Armiku dėshironte qoftė edhe largimin e Jasharajve nga trojet e tyre, por Jasharajt nuk i lėshonin trojet stėrgjyshore. Ata as tė vdekur nuk donin tė shkuleshin nga vendi i tyre, pėr ēka kishin nisur luftėn. Adem Jashari dhe gjithė Jasharajt nuk e donin ikjen e poshtėrimin, ata e dėshironin qėndresėn, e donin lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Armiku pas disfatės sė 22 janarit kishte filluar pėrgatitjet pėr njė sulm tė pėrmasave tė mėdha policore dhe ushtarake, dhe ky sulm do tė fillojė nė mėngjesit e hershėm tė 5 prillit 1998, pak ditė pasi policia armike kishte pasur njė disfatė tė Lisat Binak, nė Likoshan. Kėtė herė forca tė mėdha ushtarake dhe policore e kishin rrethuar Prekazin, me orientim kryesor Lagjen e Jasharėve. Lufta pėr eliminimin e Jasharėve ishte e rreptė. Armiku Prekazin e kishte vendosur nė rreth tė hekurtė dhe sulmonte nga shumė anė. UĒK-ja aso kohe i kishte mundėsitė e kufizuara tė sulmit e tė depėrtimit. Adem Jashari dhe ēeta e tij sulmit armik ju pėrgjigjen me sulm. Lufta qė zhvilloi Adem Jashari me shokė qė e madhe. Sulmi i armikut vinte nga larg. Pas njė rezistence tė gjatė dhe herioke, armiku arriti tė djegė e shkatėrrojė Lagjen e Jasharėve, por jo kurrė vendosmėrinė pėr tė vazhduar luftėn pėr liri e pavarėsi. Adem Jashari deri nė vdekje luftoi e kėndoi, jo vdekja e Adem Jasharit nuk ėshtė vdekje ėshtė pėrjetėsi. Lufta pėr Prekazin qė e ashpėr. Qėndresa ishte e madhe. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės humbi prijetarin e saj. Kosova fitoi komandantin legjendar. Me aktin e rėnies se Jasharėve, Kosova mundi frikėn dhe pėr lirinė e pavarėsinė u hapen shtigje tė reja. Adem Jashari - legjendė, solli kualitet tė ri nė filozofinė dhe mendėsinė e shqiptarėve pėr jetėn, atdheun, lirinė pėr nderin dhe dinjitetin e kombit. Rėnia heroike e Adem Jasharit i dha shtytjen mė tė fuqishme mobilizimit, strukturimit dhe profesionalizimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės fitoi hapėsira tė reja veprimi. Komandanti Legjendar i UĒK-sė me jetėn, veprėn dhe lavdinė e tij i dha kualitete dhe pėrmasa tė reja 28 Nėntorit - Ftesės sonė Kombėtare.
Re: Adem Jashari
Nuk besoj qe mund te kete sakrific me te madhe sesa flijimi i ter familjes. Te paket jane burra te till, duhet te krenohemi qe e kishim .
dr.Dugi- Shteti : I Panjohur
Postime : 31
Kyējet nė forum : 16009
Regjistruar mė : 2010-04-23
Re: Adem Jashari
ADEM JASHARI KRENARIA E KOMBIT
albi- Moderator
- Shteti : mitrovice
Postime : 3375
Kyējet nė forum : 19213
Regjistruar mė : 2010-07-09
Re: Adem Jashari
Ra Prekazi e nderroi historine e Kosoves sepse hala tu kish sjelle shkau dhe na i kish ba me gisht.
Lavdi familjes Jashari.
Lavdi te gjithe deshmoreve te kombit,
Lavdi familjes Jashari.
Lavdi te gjithe deshmoreve te kombit,
Kimi- Shteti : Kosovė
Postime : 32
Kyējet nė forum : 18378
Regjistruar mė : 2008-02-07
Re: Adem Jashari
ADEM JASHARI esht krenaria e kombit shiptar ky trim i Dtrenices e ndroj historin e Kosoves
albi- Moderator
- Shteti : mitrovice
Postime : 3375
Kyējet nė forum : 19213
Regjistruar mė : 2010-07-09
Re: Adem Jashari
ADEM JASHARI ESHT DHE DO JET PER GJITHMON krenaria e kombit ton aj e sakrifikoj ter familen e vet Zoti e shperbleft
albi- Moderator
- Shteti : mitrovice
Postime : 3375
Kyējet nė forum : 19213
Regjistruar mė : 2010-07-09
Re: Adem Jashari
M-a ndan qytetin tim
I-dhan varferi e mjerim
T-repca u tret pa fund
R-inija mbeti ne rruge
O-h sa me mallengjim
V-eshtroj qytetin tim
I-ndar e i coptuar
C-ili eshte ai qe pajtohet
A-thua me trup e pa koke jetohet?
Ti qe do nenshkruash
Nuk ke gjak Shqiptari
Per ndarje nuk luftuan
ADEM E HAMEZ JASHARI!
I-dhan varferi e mjerim
T-repca u tret pa fund
R-inija mbeti ne rruge
O-h sa me mallengjim
V-eshtroj qytetin tim
I-ndar e i coptuar
C-ili eshte ai qe pajtohet
A-thua me trup e pa koke jetohet?
Ti qe do nenshkruash
Nuk ke gjak Shqiptari
Per ndarje nuk luftuan
ADEM E HAMEZ JASHARI!
epanjohura- Shteti : Kosove
Postime : 753
Kyējet nė forum : 12740
Regjistruar mė : 2014-01-30
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network