Fėmija dhe Mirenjohja rreth Fėmiut
Page 1 of 1
Fėmija dhe Mirenjohja rreth Fėmiut
Njė fėmijė ėshtė njė qenie njerėzore nė periudhėn e saj zhvillimore ndėrmjet lindjes dhe moshėn e pjekurisė (qė pėrfshin tė ri-lindur foshnje, fėmijė tė vegjėl ...).
Fėmija ėshtė gjithashtu njė pėrshkrim tė asaj prejardhje, gjenealogjik ose simbolike.
Fėmijė ėshtė edhe njė shtet, fuqi kundėr shtetit prind, dhe rritur paraprake.
Etimologjia
Fjala vjen nga Foshnjat fėmijėt latinisht (nė, private, pėr tė folur) dhe do tė thotė, nė Romakėve, "tė cilėt nuk flasin". Konceptet e fėmijėrisė dhe vlerat janė tė lidhura me tė kenė evoluar nga kohėt e lashta sot, si civilizimeve, klasa sociale dhe prejardhje dhe personalitete tė prindėrve.
Vini re se termi i mitur ka qenė riparaqiti nga Lacan pėr t'iu referuar "fėmijė para se fjala" dhe tani janė dy nocione aq dukshėm.
Fėmija dhe gjinia
Fėmijės nė fjalė i referohet edhe njė individi femėr apo mashkull. Njė fėmijė femėr mund tė quhet edhe vajzė dhe grua e re apo meshkuj burrė dhe njė djalė, atėherė njė djalė (i biri) dhe njė njeri i ri apo adoleshencė.
Psikologjia
Nga pikėpamja biologjike, fėmija do tė thotė njė qenie njerėzore para moshės sė riprodhimit, qė do tė thotė se ai mund tė kthehet fėmijė.
Fizikisht, zhvillimin dhe rritjen e fėmijės mbetet mė shumė ose mė pak tė vazhdueshėm, por pak organe gjenitale pėrkatėse, tė cilat nuk janė ende pjekur, ose aspektet fiziologjike e identitetit seksual. Me fjalė tė tjera, djemtė dhe vajzat kanė njė rritje dhe zhvillim afėrsisht tė krahasueshme nė lidhje me formėn, madhėsinė, muskulaturė, etj.
Zhvillimi dallim ndodh kryesisht gjatė pubertetit, tranzicioni nė kėtė shtet e fėmijės pėr tė rritur, shėnoi me aktivizimin e hormoneve tė lidhura me riprodhimin (kryesisht Testosterone pėr meshkujt, estrogjenit dheprogesterone pėr gratė). Tajitje e kėtyre hormoneve do tė shkaktojė njė rritje ēurg dhe gjithashtu autorizon maturimit tė traktit riprodhues, por edhe zhvillimin e flokėve, njė ndryshim nė timbėr vokale, etj.
Fazat e fėmijėrisė
Ata nuk janė tė pėrcaktuar qartė sepse ato varen nga koha, vendi dhe disiplina kur ato janė pėrdorur.
Nė Evropė, atje janė zakonisht : porsalindur (nga 0 deri 28 ditė) dhe foshnjore (28 ditė pėr 2 vjet) dhe fėmijėt (2 deri nė 6 vjeē) dhe fėmijėrinė e vetė prej 6 deri 12 vjet. Nė Shtetet e Bashkuara, termi fėmija zbatohet pėr individėt nga 3 vjet deri nė 7 vjet, 8-13 vite konsiderohen si para-adoleshentėt (ky ndryshim ėshtė pėrdorur ndonjėherė nė Evropė.
Fėmija ėshtė gjithashtu njė pėrshkrim tė asaj prejardhje, gjenealogjik ose simbolike.
Fėmijė ėshtė edhe njė shtet, fuqi kundėr shtetit prind, dhe rritur paraprake.
Etimologjia
Fjala vjen nga Foshnjat fėmijėt latinisht (nė, private, pėr tė folur) dhe do tė thotė, nė Romakėve, "tė cilėt nuk flasin". Konceptet e fėmijėrisė dhe vlerat janė tė lidhura me tė kenė evoluar nga kohėt e lashta sot, si civilizimeve, klasa sociale dhe prejardhje dhe personalitete tė prindėrve.
Vini re se termi i mitur ka qenė riparaqiti nga Lacan pėr t'iu referuar "fėmijė para se fjala" dhe tani janė dy nocione aq dukshėm.
Fėmija dhe gjinia
Fėmijės nė fjalė i referohet edhe njė individi femėr apo mashkull. Njė fėmijė femėr mund tė quhet edhe vajzė dhe grua e re apo meshkuj burrė dhe njė djalė, atėherė njė djalė (i biri) dhe njė njeri i ri apo adoleshencė.
Psikologjia
Nga pikėpamja biologjike, fėmija do tė thotė njė qenie njerėzore para moshės sė riprodhimit, qė do tė thotė se ai mund tė kthehet fėmijė.
Fizikisht, zhvillimin dhe rritjen e fėmijės mbetet mė shumė ose mė pak tė vazhdueshėm, por pak organe gjenitale pėrkatėse, tė cilat nuk janė ende pjekur, ose aspektet fiziologjike e identitetit seksual. Me fjalė tė tjera, djemtė dhe vajzat kanė njė rritje dhe zhvillim afėrsisht tė krahasueshme nė lidhje me formėn, madhėsinė, muskulaturė, etj.
Zhvillimi dallim ndodh kryesisht gjatė pubertetit, tranzicioni nė kėtė shtet e fėmijės pėr tė rritur, shėnoi me aktivizimin e hormoneve tė lidhura me riprodhimin (kryesisht Testosterone pėr meshkujt, estrogjenit dheprogesterone pėr gratė). Tajitje e kėtyre hormoneve do tė shkaktojė njė rritje ēurg dhe gjithashtu autorizon maturimit tė traktit riprodhues, por edhe zhvillimin e flokėve, njė ndryshim nė timbėr vokale, etj.
Fazat e fėmijėrisė
Ata nuk janė tė pėrcaktuar qartė sepse ato varen nga koha, vendi dhe disiplina kur ato janė pėrdorur.
Nė Evropė, atje janė zakonisht : porsalindur (nga 0 deri 28 ditė) dhe foshnjore (28 ditė pėr 2 vjet) dhe fėmijėt (2 deri nė 6 vjeē) dhe fėmijėrinė e vetė prej 6 deri 12 vjet. Nė Shtetet e Bashkuara, termi fėmija zbatohet pėr individėt nga 3 vjet deri nė 7 vjet, 8-13 vite konsiderohen si para-adoleshentėt (ky ndryshim ėshtė pėrdorur ndonjėherė nė Evropė.
Psikikė
Nė psikologji, ne studimin e zhvillimit e psikologjinė e fėmijės.
Nga Frojdi identifikon fazat qė lidhen me simbolizmin e seksualitetin foshnjor. Ata janė nė rregull : faza orale, faza anale, faza phalique, faza latente dhe faza e gjenitale.
Pastaj shumė psikologė do tė ndryshojė kėtė imazh vendosjen e parė tė disqet dhe teoritė e papjekur e zhvillimit psikologjik tė fėmijėve. Shembujt pėrfshijnė René Spitz, i cili ka theksuar nevojėn e fėmijės relacionale nga njė moshė tė re, ose Donald Winnicott Melanie Klein i cili mė vonė do tė jetė i parė qė propozoj njė teori e zhvillimit psikologjik nga lindja. Mund tė pėrmendim edhe Franēoise Dolto i cili ndėr tė tjera publikuar ekzistenca e fėmijės si njė person (ose objekt) qė nga lindja.
Njohje ligjore
Nė ligj, njė person i cili nuk ėshtė njė i rritur ėshtė quajtur vogla. Nė shumė vende limit ėshtė 18. Nė Shqipėri, ligji siguron mbrojtje mė tė madhe pėr tė miturit. Ai ekziston nė kėtė vend njė "Drejtėsi pėr fėmijė" Gjyqtari i ri gjykatės ėshtė pėrgjegjės pėr mbrojtjen e tė miturve dhe tė rinjtė deri nė moshėn 21.
Pediatria ėshtė degė e mjekėsisė qė kanė tė bėjnė me shėndetin e fėmijėve.
Kuptim te veēante
Fjala fėmijė ėshtė pėrdorur nė shtetet transaksionare vetja analiza. Nuk ėshtė njė mėnyrė e modės relacionale komplementare tė papajtueshme me prind dhe mėnyra tė rritur.
Fėmijėria ėshtė autobiografi e Nathalie Sarraute. Libri i shkruar nė formėn e njė dialogu midis Nathalie Sarraute dhe dyfishtė qė garanton vėrtetėsinė e tregimit tė tij me pyetjet e tij, paralajmėrimet e tij.
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network