Bedri Pejani
Page 1 of 1
Bedri Pejani
Bedri Pejani (1885-1946), nėnshkrues i Deklaratės sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, publicist, diplomat dhe atdhetar shqiptar.
Lindi mė 10 tetor 1885 nė Pejė, nė familjen e Abdi Pejės(THACI), nga Nishi.
Bedri Pejani shkollėn e Mesme e kreu nė "Robert College" dhe studimet e larta nё Degėn e Historisė nė Universitetin e Stambollit. Delegat nė Kongresin e Manastirit (1908),organizator dhe Kryetar i Kongresit te Dyte te Manastirit dhe sekretar i Komitetit i Komitetit tė Kosovės (1918-1924). Nė nėntor 1912, u zgjodh pėrfaqėsues i Plavės, Gucisė, Gjakovės dhe Pejės, firmoi aktin e pavarėsisė me 28 Nandor 1912 me siglen 'Bedri Pejan.
Mė 1920 bėhet redaktor i gazetės Populli me qendėr nė Shkodėr. Pėrkthen "Kujtimet" e Hasan Prishtinės nga frėngjishtja, tė cilit i ndiqte moton "edhe me djallin do tė bashkėpunojsha pėr me bashkue Kosovėn me nanėn Shqipnķ". Gjatė harkut kohor 1921-23 ėshtė Kryetar i Partisė Popullore. Mbėshtetės i kryengritjes sė Fan Nolit dhe anėtar i KONARE-s. Me fitoren e legalitetit largohet nga Shqipėria, Ahmet Zogu e dėnon nė mungesė e mė tej do ta amnistojė.U angazhua nė mbrojtjen e tė drejtave tė Kosovės dhe Ēamėrisė. Ka bashkėpunuar edhe me aktorin e famshėm shqiptar Aleksandėr Moisiu. Mė 1922 pėrjeton njė "choc cerebral", gjė pėr tė cilėn do shtrohej nė spitalin psikiatrik tė Napolit, ku pas disa kohėsh do pėrmirėsohej.
Mori pjesė nė Komintern dhe u integrua nė lėvizjen nacionalēlirimtare. Babushi, siē me thirrej nga shoket e miqte, ishte prej kohėsh njė veprimtar i njohur i Komintern-it, kishte pseudonimin "Emoraj" dhe korrespondencė tė rregullt me kėtė organizatė tė madhe komuniste ndėrkombėtare. Letėrkėmbimi i tij ruhet nė fondin "Albania: Collection nr. 495, Inventory nr. 188".
Nė vitin 1943 ai qe internuar Durres Porto-Romano si bolshevik. Nė mėnyrė tė beftė, kur nisi tė dukej se luftės po i vinte fundi, pėr shkak tė situatės sė ndėrlikuar nė Kosovė, nė ish-Jugosllavi dhe mė gjerė nė Ballkan, ai renditet skajshmėrisht djathtas, duke marrė pėrsipėr mobilizimin e rinisė sė Kosovės nė formacionin e ushtrisė sė Reich-ut, trupat elitė SS. Me inkurajimin e Rexhep Mitrovicės, kryeministėr, por edhe tė krerėve tjerė nacionalistė, si Xhaferr Deva etj., ai pranoi pėrgjegjėsinė tė merrej me organizimin e "Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit" dhe pastaj edhe me ndėrmjetėsimin me autoritetet naziste pėr marrjen e vendimit pėr krijimin e Divizionit SS Skanderbeg, i njohur terminologjikisht si Divizioni i 21-tė Waffen (malor). Por, sipas disa studiuesve, "prvih dana maja 1941 godine iz Albanije je stigao takozvani Kosovski komitet, "Albanski narodni savez", sa predsednikom Bedri beg Pejanijem na ćelu" e inkurajuar nga kryeministri Shefqet Vėrlaci. Ndryshimi nė kalendar nė kėtė rast nuk ėshtė me disa ditė apo muaj, por me vite. Deri mė 13 shtator 1943 Bedri Pejani ishte i internuar nė kampin e Porto-Romanos ne Durres. Gjithё jetёn e vuri nё shёrbim tё kombit e tё atdheut dhe pёr kёtё qёllim bashkёpunoi edhe me Kominternin dhe me LNĒ. Nga janari deri nё mes tё qershorit 1944 ishte kryetar i Lidhjes sё Dytё tё Prizrenit. Sikurse ishte nė stilin e propagandės , Reich-ut iu premtua se divizioni do tė mund tė mobilizonte 120 mijė deri 150 mijė vullnetarė. Por vetė autoritetet naziste nuk e besonin kėtė fantazi. Nė njė telegram tė datės 5 maj 1944 tė H. Neubacher-it drejtuar konsullatės sė pėrgjithshme nė Tiranė, Bedri Pejani, premtues i kėsaj shkalle rreshtimi, cilėsohet si "njeri jonormal". Kėto shifra ishin demografikisht tė pamundura.
Mё 1945 u arrestua nga Sigurimi i Shtetit Shqiptar duke i shprehur Petro Markos nė fillim e pastaj nė njė shkresė prej 13 faqesh tė daktilografuara qė Petro Marko ia dha Hysni Kapos, siē i tha vetė ky i fundit Pejanit tė bėnte. Eshtė i besueshėm kur thotė se e nxiti krijimin e kėtij divizioni qė shqiptarėt tė armatoseshin dhe tė mos i zinte rasti i keq, fundi i luftės, njė fund qė mund tė vinte me tė papritura tė mėdha, me duart lart.
Vdiq i helmuar, nё spitalin e Prizrenit, mё 6 korrik 1946. Ai ishte vjehrri i Asim Shpuzės.
Mė 26.06. 2012 dekorohet me urdhėrin e "Nderi i Kombit", nga Presidenti i republikės sė Shqipėrisė, SHTZ, Banmir Topi me dekretin nr. 7574, tė datės 26. 06 2012, me motivacionin " Pėr meritat e tyre historike si figura tė shquara tė kombit dhe rolin etyre madhor nė krijimin e shtetit tė lirė e tė pavarur shqiptar, si finalizim i luftės dhe pėrpjekjeve tė parrshtura tė popullit lridashės shqiptar nė rrjedhė tė historisė".
Lindi mė 10 tetor 1885 nė Pejė, nė familjen e Abdi Pejės(THACI), nga Nishi.
Bedri Pejani shkollėn e Mesme e kreu nė "Robert College" dhe studimet e larta nё Degėn e Historisė nė Universitetin e Stambollit. Delegat nė Kongresin e Manastirit (1908),organizator dhe Kryetar i Kongresit te Dyte te Manastirit dhe sekretar i Komitetit i Komitetit tė Kosovės (1918-1924). Nė nėntor 1912, u zgjodh pėrfaqėsues i Plavės, Gucisė, Gjakovės dhe Pejės, firmoi aktin e pavarėsisė me 28 Nandor 1912 me siglen 'Bedri Pejan.
Mė 1920 bėhet redaktor i gazetės Populli me qendėr nė Shkodėr. Pėrkthen "Kujtimet" e Hasan Prishtinės nga frėngjishtja, tė cilit i ndiqte moton "edhe me djallin do tė bashkėpunojsha pėr me bashkue Kosovėn me nanėn Shqipnķ". Gjatė harkut kohor 1921-23 ėshtė Kryetar i Partisė Popullore. Mbėshtetės i kryengritjes sė Fan Nolit dhe anėtar i KONARE-s. Me fitoren e legalitetit largohet nga Shqipėria, Ahmet Zogu e dėnon nė mungesė e mė tej do ta amnistojė.U angazhua nė mbrojtjen e tė drejtave tė Kosovės dhe Ēamėrisė. Ka bashkėpunuar edhe me aktorin e famshėm shqiptar Aleksandėr Moisiu. Mė 1922 pėrjeton njė "choc cerebral", gjė pėr tė cilėn do shtrohej nė spitalin psikiatrik tė Napolit, ku pas disa kohėsh do pėrmirėsohej.
Mori pjesė nė Komintern dhe u integrua nė lėvizjen nacionalēlirimtare. Babushi, siē me thirrej nga shoket e miqte, ishte prej kohėsh njė veprimtar i njohur i Komintern-it, kishte pseudonimin "Emoraj" dhe korrespondencė tė rregullt me kėtė organizatė tė madhe komuniste ndėrkombėtare. Letėrkėmbimi i tij ruhet nė fondin "Albania: Collection nr. 495, Inventory nr. 188".
Nė vitin 1943 ai qe internuar Durres Porto-Romano si bolshevik. Nė mėnyrė tė beftė, kur nisi tė dukej se luftės po i vinte fundi, pėr shkak tė situatės sė ndėrlikuar nė Kosovė, nė ish-Jugosllavi dhe mė gjerė nė Ballkan, ai renditet skajshmėrisht djathtas, duke marrė pėrsipėr mobilizimin e rinisė sė Kosovės nė formacionin e ushtrisė sė Reich-ut, trupat elitė SS. Me inkurajimin e Rexhep Mitrovicės, kryeministėr, por edhe tė krerėve tjerė nacionalistė, si Xhaferr Deva etj., ai pranoi pėrgjegjėsinė tė merrej me organizimin e "Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit" dhe pastaj edhe me ndėrmjetėsimin me autoritetet naziste pėr marrjen e vendimit pėr krijimin e Divizionit SS Skanderbeg, i njohur terminologjikisht si Divizioni i 21-tė Waffen (malor). Por, sipas disa studiuesve, "prvih dana maja 1941 godine iz Albanije je stigao takozvani Kosovski komitet, "Albanski narodni savez", sa predsednikom Bedri beg Pejanijem na ćelu" e inkurajuar nga kryeministri Shefqet Vėrlaci. Ndryshimi nė kalendar nė kėtė rast nuk ėshtė me disa ditė apo muaj, por me vite. Deri mė 13 shtator 1943 Bedri Pejani ishte i internuar nė kampin e Porto-Romanos ne Durres. Gjithё jetёn e vuri nё shёrbim tё kombit e tё atdheut dhe pёr kёtё qёllim bashkёpunoi edhe me Kominternin dhe me LNĒ. Nga janari deri nё mes tё qershorit 1944 ishte kryetar i Lidhjes sё Dytё tё Prizrenit. Sikurse ishte nė stilin e propagandės , Reich-ut iu premtua se divizioni do tė mund tė mobilizonte 120 mijė deri 150 mijė vullnetarė. Por vetė autoritetet naziste nuk e besonin kėtė fantazi. Nė njė telegram tė datės 5 maj 1944 tė H. Neubacher-it drejtuar konsullatės sė pėrgjithshme nė Tiranė, Bedri Pejani, premtues i kėsaj shkalle rreshtimi, cilėsohet si "njeri jonormal". Kėto shifra ishin demografikisht tė pamundura.
Mё 1945 u arrestua nga Sigurimi i Shtetit Shqiptar duke i shprehur Petro Markos nė fillim e pastaj nė njė shkresė prej 13 faqesh tė daktilografuara qė Petro Marko ia dha Hysni Kapos, siē i tha vetė ky i fundit Pejanit tė bėnte. Eshtė i besueshėm kur thotė se e nxiti krijimin e kėtij divizioni qė shqiptarėt tė armatoseshin dhe tė mos i zinte rasti i keq, fundi i luftės, njė fund qė mund tė vinte me tė papritura tė mėdha, me duart lart.
Vdiq i helmuar, nё spitalin e Prizrenit, mё 6 korrik 1946. Ai ishte vjehrri i Asim Shpuzės.
Mė 26.06. 2012 dekorohet me urdhėrin e "Nderi i Kombit", nga Presidenti i republikės sė Shqipėrisė, SHTZ, Banmir Topi me dekretin nr. 7574, tė datės 26. 06 2012, me motivacionin " Pėr meritat e tyre historike si figura tė shquara tė kombit dhe rolin etyre madhor nė krijimin e shtetit tė lirė e tė pavarur shqiptar, si finalizim i luftės dhe pėrpjekjeve tė parrshtura tė popullit lridashės shqiptar nė rrjedhė tė historisė".
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network