Ramush Haradinaj
Page 1 of 1
Ramush Haradinaj
Ramush Haradinaj lindi mė 3 korrik 1968 nė Gllogjan, afėr Deēanit. Ėshtė njė politikan dhe ish-udhėheqės i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK). Prej datės 3 dhjetor 2004 deri mė 8 mars 2005 ka qenė Kryeministėr i Kosovės.
Ramush Haradinaj ishte komandant nė Zonėn Operative tė Dukagjinit tė UĒK-sė. Pas luftės me transformimin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė Trupat Mbrojtėse tė Kosovės (TMK) ai emėrohet zėvendėskomandant i TMK-sė. Nė prill tė vitit 2000 largohet nga jeta ushtarake dhe themelon partinė Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), Kryetar i sė cilės ėshtė edhe sot.
Mė 3 dhjetor 2004 nė parlamentin e Kosovės u zgjodh kryeministėr me shumicė votash. Mė 8 mars tė vitit 2005, Tribunali pėr Krime tė Luftės nė ish-Jugosllavi publikoi aktakuzėn pėr krime lufte ndaj tij dhe si rrjedhojė po atė ditė Haradinaj dha dorėheqje nga pozita e Kryeministrit tė Kosovės nė mėnyrė qė tė pėrballet me aktakuzėn e ngritur nga Tribunali. Ai tė nesėrmen shkon vullnetarisht nė Tribunalin e Hagės, ku me tė mbėrritur u burgos. Pas disa muajve nė paraburgim ai u lirua pėrkohėsisht deri nė fillim tė gjykimit tė tij.
Ėshtė i martuar me prezantuesen e lajmeve, Anita Haradinaj, me tė cilėn ka njė djalė dhe njė vajzė. Haradinaj ka jetuar pėr disa vite jashtė Kosovės, kryesisht nė Zvicėr, ku edhe ka mėsuar gjuhėn frėnge dhe angleze. Haradinaj emigroi nė Zvicėr, ku kaloi 8 vite duke punuar si punėtor ndėrtimi dhe roje tė sigurisė . Nė Zvicėr, ai u bashkua me separatiste Lėvizjes Kombėtare tė Kosovės, nga e cila ka origjinėn UĒK-sė. Ka shtėpinė, nė lagjen Arbėria nė Prishtinė.
Nga Ushtar nė Politikan
Pas demilitarizimit tė UĒK-sė(Ushtria Ēlirimtare e Kosoves) pas hyrjes sė NATO-s nė Kosovė nė vitin 1999, UĒK-ja u transformua nė Trupat Mbrojtėse tė Kosovės (TMK). Nė kėtė forcė tė re, Haradinaj ishte komandant deputet, nėn Agim Ēeku, dhe konsiderohet tė ketė qenė njė figurė qendrore nė sigurimin e tranzicionit tė suksesshėm nė njė forcė civile tė kontrolluar. Ai del nė pension nga TMK-ja mė 11 prill 2000, dhe njoftoi se ai po hynte nė politikė. Ai themeloi, me pėrkrahje nga Bakalli Mahmuti, ish-udhėheqės komunist, Aleancėn pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), mė 29 prill 2000 dhe u zgjodh kryetar i partisė. Ky vendim shkaktoi pakėnaqėsi nė shumė nga mė tė mbėshtetėsve tė ish-militante tė UĒK-sė tė cilėt kishin shpresuar pėr tė parė Haradinajn tė hyjė nė njė aleancė politike me Hashim Thaēin. Thaēi kishte qenė udhėheqės politik i UĒK-sė dhe nga 2000 ishte udhėheqės i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), opozita kryesore e udhėhequr nga Ibrahim Rugovės Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK), e cila kishte qenė kundėr UĒK-sė. Haradinaj dha si arsye qė pėr formimin e njė partie tė re nevojėn pėr tė krijuar njė model tė ri pėr tė ardhmen mirėqenien e politikės demokratike nė Kosovė, i paprekur nga lufta me kohė tė ndarjeve. [Citim i duhur] Haradinaj konsiderohet si njė hero kombėtar nga shumė shqiptarė tė Kosovės. [Redakto] Megjithatė ai gėzonte sukses zgjedhor tė kufizuar deri nė dhe duke pėrfshirė zgjedhjet e 2004, duke u perceptuar si njė ushtar mė tepėr se sa njė politikan. [Redakto] Pas zgjedhjeve tė tetorit 2004, megjithatė, ai hyri nė bisedime pėr koalicion me LDK-sė, tė udhėhequr nga atėherė Presidenti i Kosovės, nė fund tė Dr Ibrahim Rugova. Rezultati ishte njė qeveri me Haradinajn si kryeministėr. Nė Kuvendin e Kosovės, kandidaturėn e Haradinajt pėr kryeministėr, tė papritur e vėzhguesve mė tė madhe, fitoi mbėshtetjen e 72 anėtarė nga 120 me vetėm tre kundėrshtare. Aleanca e Haradinajt me Rugovėn e udhėhequr nga LDK-ja u konsiderua si njė shėruese e madhe e armiqėsive tė luftės dhe menjėherė pas periudhave tė luftės. [Redakto] Kjo provokoi njė reagim armiqėsor nga PDK-ja nė kohė. Haradinaj formuar njė lidhje tė ngushtė dhe produktiv punuar me Ibrahim Rugovėn dhe figurave tė tjerė tė lartė tė LDK-sė.
Luftės kundėr Jugosllavisė (Serbi)
Nga 1996 dhe 1997, Haradinaj ka marrė pjesė nė organizimin e kampeve tė UĒK-sė nė fshatrat kufitare shqiptare si Kukės, Morina, dhe Tropojė. [Redakto]. Nė vitin 1997, grupi i UĒK-sė Haradinaj u vėnė re nga njė patrulle serbe duke u pėrpjekur tė kalojnė ilegalisht kufirin midis Shqipėrisė dhe Jugosllavisė. Nė shkėmbimin e zjarrit qė pasoi, rinj vėllai Luan Haradinaj u qėllua dhe u vra. [Redakto] Ai jetoi me Demhasaj Familjare nė Kosovė gjatė kėsaj kohe. Ata kanė emigruar nė Amerikė pėr t'i shpėtuar luftės. [Citim i duhur] Pas kthimit tė pėrhershėm Haradinajt nė Kosovė nė shkurt tė vitit 1998, konflikti nė Kosovė shpėrthyen. Sipas aktakuzės kundėr Fatmir Limajt, Haradin Bala dhe Isak Musliu nė Tribunalin e Hagės, nė mes tė 28 shkurt dhe 5 mars, federale (serb) sulmoi forcat e UĒK-sė tė mbajtur fshatrat Likoane, Cirez, dhe Prekaze. Mė 24 mars, forcat federale rrethuar fshatin Gllogjan dhe filloi operacionin e tyre [2] [3]. Haradinajs, megjithatė, janė nė gjendje tė pėrdorin fshatin e tyre nė shtėpi pėr efekt tė mirė dhe nėn udhėheqjen e Ramush, ata neveriten me sukses sulmin. Ky sukses reaksion Haradinaj nė njė pozitė udhėheqėse nė UĒK-nė perėndimore tė Kosovės. Deri nė maj tė 1998 ai u konsiderua si komandant i Gllogjan dhe fshatrat pėrreth, dhe deri nė qershor 1998 ai u bė komandant i Zona Operative e Dukagjinit (ne Metohi). [Redakto] Pėr shkak tė afėrsisė perėndimore tė Kosovės nė Shqipėri, e cila ka dhėnė njė korridor nėpėrmjet tė cilit UĒK-sė mund tė prokurimit tė armėve, zonės Haradinajt, pa disa nga luftimet rėndė e konfliktit dhe Ramush vendosur veten si njė nga komandantėt mė nė gjendje UĒK-sė. [citim i duhur] Nė shtator 1998, disa muaj mė vonė, trupat e 39 persona u gjetėn nė afėrsi tė fshatit Haradinaj shtėpinė e Gllogjan, disa prej tyre duke mbajtur prova se kanė qenė lidhur deri dhe torturuar. Kėto viktimat ishin njerėz lokale tė etnicitetit shqiptar dhe serb si dhe ata u bėnė bazė pėr akuzat publike pėr krime lufte kundėr Haradinaj dhe grupi i tij [6]. ICTY pėrdorur dėshmi mjeko-ligjor paraqitur pėr tė shpjeguar se kėto organe nė fakt janė zhvendosur nga njė vend e mėparshme nga autoritetet federale. no.i.d Gjate luftes ne Kosove Ramush Haradinaj u manipulua nga Hashim Thaqi,Xhavit Haliti dhe Azem Syla qe gati arriten te shperthente lufta vllavrasese ne rrafshin e dukagjinit mes ushtareve te Ramushit dhe ushtareve te kolonel Tahir Zemaj.Fal menqurise se Zemaj keto u evituan.Ramushi mbeti i influencuar nga te lartpermendurit deri pak para vdekjes se Presidentit Rugova.
Gjyq pėr Krime tė Luftės nė Gjykatėn e Hagės
Haradinaj ka shėrbyer vetėm 100 ditė pasi kryeministri para se tė akuzuar pėr krime lufte nga Gjykata Penale Ndėrkombėtare pėr ish Jugosllavinė (ICTY) nė Hagė. Padia pretendon se Haradinaj, si njė komandant i UĒK-sė brenda, krime tė kryera kundėr njerėzimit dhe shkelje tė ligjeve ose zakoneve tė luftės nė mes tė marsit dhe shtatorit 1998, qėllimi i dyshuar i cili u tė ushtrojė kontroll mbi territorin, i synimeve tė dhėnėsit tė dy serbėve, shqiptarėve dhe civilėve rome. [4] Ai u lirua mė 3 prill 2008, pėr shkak tė mungesės sė provave bindėse. Shtetet e Bashkuara Senatori Joe Biden commented on Haradinaj's padinė, "Nė kontekstin post pėrgjithshėm jugosllav, gatishmėrinė e z. Haradinaj pas padisė sė tij pėr t'u dorėzuar vullnetarisht dhe tė shkojnė nė Hagė ėshtė grevistė. Kjo qėndron nė kontrast tė dukshėm me sjelljen e tre individėve mė famėkeq tė akuzuar nga Haga, tė gjithė prej tė cilėve janė ende tė kėrkuarit, i rezistonin arrestimit: ish gjeneralin serb boshnjak Ratko Mlladiē, ish-udhėheqėsi serb boshnjak Radovan Karaxhiē, dhe ish gjenerali kroat Ante Gotovina. "[5] Haradinaj u shpreh nė njė deklaratė nė kohėn qė ai ishte i gatshėm tė paraqesė veten nė gjykatė dhe kanė ndonjė organ kėqyr me kujdes ēdo e veprimeve tė tij gjatė apo pas lufte, besim tė gjitha veprimet janė tė dyja ligjore dhe tė justifikuara. Gjyqin e Haradinajt nė Hagė filloi mė 5 mars 2007 dhe ekipi i tij e mbrojtjes ishte udhėhequr nga Ben Emmerson QC, njė udhėheqės ndėrkombėtar tė drejtave tė njeriut avokat. Avokat Emmerson kishte mbėshtetės nė Rodney Dixon, edhe dhomat Matrix tė Londrės. Ekipi ligjor tė mbrojtjes si tėrėsi ėshtė koordinuar nga konsulent irlandez politike dhe financierin O'Reilly Michael.
Kur padia e ICTY ėshtė lėshuar nė mars 2005, Ramush Haradinaj zgjodhi tė largohej menjėherė nga posti i tij si Kryeministėr. Ditė mė pas ai udhėtoi vullnetarisht nė Hagė, ku ai qėndroi pėr dy muaj, derisa u dha lirimin e pėrkohshėm nė pritje tė gjyqit. Haradinaj u vlerėsua shumė pėr veprimet e tij dhe fjalėt nė atė kohė, tė cilat ishin perceptuar nga shumė njerėz, duke pėrfshirė edhe Grupi Ndėrkombėtar i Krizave (ICG) [6], senatorin Joe Biden [5] dhe nė fund sekretari i jashtėm britanik Robin Cook [7] si duke parandaluar dhunėn dhe trazirat civile.
Atėherė kreu i Kombeve tė Bashkuara Misioni i Administratės sė Pėrkohshme nė Kosovė (UNMIK), Sųren Jessen-Petersen, e pėrshkroi Haradinajn si "mik" dhe si njė njeri tė "udhėheqjes dinamike, angazhimit tė fortė dhe vizionit", prania e tė cilit do tė jetė humbur nė masė tė madhe. Nė mars 2006, Dhoma e Apelit e Gjykatės tė Hagės lirimin e tij tė pėrkohshėm zgjeruar mė tej dhe u dha Haradinaj drejtė tė paparė pėr njė tė paditurin pėr t'u angazhuar nė veprimtari politike publike. Aktiviteti i tillė ishte, megjithatė, nė varėsi tė aprovimit tė UNMIK-ut. Mė 26 shkurt 2007 Haradinaj u dėrgua pėrsėri nė Hagė nė mėnyrė qė gjyqi mund tė vazhdojė. Nė ditėt e mėparshme ai zhvilloi takime me Presidentin e Kosovės, Fatmir Sejdiu, kryeministri Agim Ēeku, kreu i Misionit tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė, Joachim Rücker, si dhe zyrat e ndryshme diplomatike. Nė njė konferencė pėr shtyp ai bėri thirrje publike tė mbeten tė qetė dhe ishte i palėkundur nė besimin e tij se gjyqi do tė rezultojė nė njė lirimin e tė plotė. [8] [9] [10] Kryeprokurorja nė Hagė, Karla Del Ponte, ka mbetur i bėn pėrshtypje u lėkundur nga mbėshtetjen ndėrkombėtare pėr Haradinajn, duke vazhduar tė bėjė deklarata fort negativ rreth tij. Ajo tha Frankfurter Allgemeine Zeitung se "sipas vendimit [tė pėrkohėsisht lirimin e tij], ai ėshtė njė faktor stabiliteti pėr Kosovėn. Kam kuptuar kurrė kėtė. Pėr mua ai ėshtė njė kriminel lufte." [11] Del Ponte, nė tė njėjtėn intervistė, pohoi se ishte e vėshtirė pėr tė gjetur dėshmitarė tė cilėt ishin tė gatshėm tė dėshmojnė jo vetėm pėr tė prokurorėve, por edhe pėr gjykatėn. "Vėshtirėsia nė Kosovė ishte se askush nuk na ndihmoi, as administrata e OKB-sė e as NATO-s." [12] Njė raport i fundit i BBC gjetur mbėshtetje tė konsiderueshme pėr Haradinajn midis popullatės serbe. Njė serb nga veriu i Mitrovicės tha se "vetėm dy qeveritė e Kosovės, njė nga Bajram Rexhepi, dhe sidomos njė e Ramush Haradinaj kanė arritur tė bėjnė diēka pėr minoritetin serb ... e fundit ka arritur tė sjellė mė pranė pakicės serbe, si dhe institucionalizimin e gjuhės serbe nė Kosovė . "[13] Paqartėsi e akuzave kundėr Haradinajt personalisht, dhe dyshimi i zhvilluar gjerėsisht ai ėshtė akuzuar si pjesė e njė marrėveshje politike me Beogradin kombinuar me mbėshtetjen e hapur ndėrkombėtar pėr atė, ka pasur efektin e rritjes se sa zvogėlojnė rėndėsinė e tij politike nė Kosovė. [ citim i duhur], Karla Del Ponte ka shprehur irritim e saj duke thėnė: "Unė nuk e kuptoj pse nuk mund tė ketė paqe nė Kosovė pa Ramush Haradinaj." [citim i duhur] Mė 20 korrik 2007, aplikim Ramush Haradinajt pėr lirimin e pėrkohshėm gjatė pushimeve tė verės gjykata nuk u pranua. Ai u dha njė lirim tė pėrkohshėm tė dytė tė jashtėzakonshme mbi pushimet e Krishtlindjeve gjykatė. Dhoma e gjyqit tė dhėnė vendimin e saj mė 3 prill 2008; jo fajtor. Mbrojtės tė Haradinajt, Balajt dhe Brahimajt nuk e kanė marrė njė dėshmitar tė vetėm tė mbrojtjes pėr tė dalė duke pasur parasysh se tė panevojshme. Akuzės nuk ishte nė gjendje tė sjellė nė sallėn e gjyqit tė planifikuar tre dėshmitarėve. Njė prej tyre, Naser Lika, ishte e angazhuar nė njė institucion tė shėndetit mendor nė kohėn kur ai u thirr pėr tė dėshmuar. Njė tjetėr, Shefqet Kabashi, nuk pranoi tė dėshmojė duke pėrmendur dėshtimin e OTP-sė pėr tė jetuar deri nė kushtet e vėna pėr dėshminė e tij. [14] Gjyqtarėt vuri nė dukje se shumė dėshmitarė frikėsuar mendonin: "Dhoma e hasur vėshtirėsi tė konsiderueshme nė sigurimin e dėshmisė sė njė numri tė madh tė kėtyre dėshmitarėve. frikė Shumė pėrmendet si njė arsye tė shquar pėr tė mos dėshirojnė tė paraqiten para Dhomės pėr tė dhėnė dėshmi. Nė kėtė aspekt, Dhoma fituar njė pėrshtypje tė fortė se gjyqi ishte duke u zhvilluar nė njė atmosferė ku dėshmitarėt ndjeheshin tė pasigurt, pėr shkak tė njė numri faktorėsh tė pėrcaktuara nė Gjykimit. "[15]
Kujtim Berisha, njė rom i cili ishte gjithashtu qė do tė quhet si njė dėshmitar nga OTP nė rastin kundėr Haradinaj, u vra nė njė aksident me makinė nė Podgoricė, Mali i Zi mė 18 Shkurt 2007, kur 67-vjeēar serb malazez, Aleksandar Ristović kope makinėn e tij nė Berisha dhe dy burra tė tjerė. Pėrditshmja malazeze Vijesti shtetet se policia "ka konfirmuar se nė momentin e aksidentit ishte i dehur Ristović - ngarje me njė shpejtėsi shumė tė lartė '. [16] Mediat serbe kanė shkruar se deri nė dhjetė persona tė cilėt ishin menduar pėr tė dėshmuar nė gjyqin kundėr Haradinajt kanė vdekur, por pėrfaqėsuesi i Gjykatės sė Hagės nė Serbi, Nerma Jelacic tha se akuzat pėr vrasjen e dėshmitarėve ishin tė pavėrteta. [17] Geoffrey Nice, kryeprokurorja e ICTY, nė rastin e Millosheviqit, shkroi nė njė kolonė nė Koha Ditore se janė tė paktėn tre juristė me pėrvojė ndjekjen e kėshilloi Del Ponte, kundėr Ramush Haradinajt akuzuar pasi ai nuk mund tė provohet ai ishte fajtor. [18] Mė 25 prill 2008 ICTY zyrtarisht hapi padi kundėr Astrit Haraqija dhe kėshilltarėve tė tij Bajrush Morina pėr mospėrfillje tė gjykatės nė rastin Haradinaj. Sipas akuzės, Astrit Haracija i cili atėherė ishte ministėr i Kosovės pėr Kulturė, Rini dhe Sport dhe njė anėtar i "komitetit tė mbrojtjes pėr Ramush Haradinaj", ka paguar pėr udhėtim e Morinės, pastaj redaktori i tė pėrditshmes Bota Sot "nė Prishtinė, pėr tė vend ku dėshmitarėve nėn mbrojtjen e rob lufte banuar dhe tentim pėr tė trembur jo atė pėr tė dėshmuar nė gjyq. [19] Mė 1 maj 2008 prokurorėt e ICTY Serge Bramertz nėn kanė paraqitur zyrtarisht njė apel pėr vendimin e Haradinajt, para afatit tė skaduar maj 3. Prokurorėt paraqitur edhe ankesat kundėr vendimin e liruar e kooperativave Haradinaj Idriz Balaj dhe Lahi Bahrimaj, i fundit prej tė cilėve u dėnua me 6 vjet burg. .
Familja dhe Jeta
Ramush Haradinaj ėshtė i martuar me reporteren e lajmeve te RTK-sė Anita Haradinaj , ata kanė tre fėmijė tė vegjėl dy djem Gjini dhe Trimi dhe njė vajzė Hana. Haradinaj ka pesė vėllezėr, Dy prej tyre, Luani e Shkelzeni, u vranė si oficerė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės gjatė luftes me forcat serbe tė sigurimit. Daut Haradinaj, vėllai i tij shėrbeu tre vjet burg nė Kosovė pėr vrasjet e paligjshme tė shqiptarėve tė tjerė gjatė Luftės sė Kosovės tė vitit 1999. Enveri vėllai i tij u vra nė njė makinė ne atentat nė Kosovė nė prill 2005 [7].
Babai i tij, nėna dhe vėllezėrit e motrat mė tė rinj mbetur ende banojnė nė shtėpinė familjare nė fshtain GLLOGJAN te Deqanit.
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network