Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

Peshkimi dhe llojet e peshkut

Go down

Peshkimi dhe llojet e peshkut Empty Peshkimi dhe llojet e peshkut

Post by Naki Fri 01 Aug 2008, 10:43

Me qėllim tė mbrojtjes sė llojeve tė veqanta dhe vazhdueshmėrin e llojeve ekzistuese janė nxjerrur ligje tė ndryshme nė shtete tė ndryshme. Po pėr kėtė qėllim janė bėrė edhe marrėveshje ndėrkombėtare. Si do qė tė jetė pėr peshkim nė Kosovė dhe Shqipėri duhet pasur tė drejtėn nė bazė tė cilit personi fizik apo juridik mund tė merret me menaxhim tė regjioneve apo zonave tė peshkimit. Kjo bėhet pas paraqitjes sė kėrkesės oganeve pėrkatėse tė cilat varrsisht nga qėllimi ekonomik apo sportiv-kreativ lėshojnė licencėn e peshkimit e cila mund tė lėshohet si



  • Licencė pėr akuakultur - ėshtė e drejta pėr zhvillimin e aktivitetit tė akuakulturės

  • Licencė pėr peshkim ekonomik - ėshtė e drejta pėr peshkim ekonomik nė regjionet e peshkimit;

  • Leje pėr peshkim sanues - ėshtė e drejta qė fiton shfrytėzuesi i tė drejtues sė menaxhimit pėr sanimin e gjendjes nė ujėrat e peshkimit;

  • Leje pėr peshkim shkencor-hulumtues - e drejta e peshkimit pėr qėllime shkencore - hulumtuese; dhe

  • Leje - ėshtė e drejta pėr peshkim sportiv-rekreativ



Last edited by Naki on Fri 01 Aug 2008, 10:45; edited 1 time in total
Naki
Naki

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 26212
Regjistruar mė : 2007-05-29

https://naki.albanianforum.net

Back to top Go down

Peshkimi dhe llojet e peshkut Empty Re: Peshkimi dhe llojet e peshkut

Post by Naki Fri 01 Aug 2008, 10:43

Liqeni i Ohėrit dhe specia e rrallė e qujatur Trofta
Trofta e Ohrit, njė peshk antik qė jeton nė njė nga liqenet mė tė vjetra evropiane, po pėrballet me zhdukje pėr shkak tė ndotjes sė liqenit dhe peshkimit tė tepėrt, bėn tė ditur nė njė studim i revistės sė njohur shkencore amerikane "National Geographic" . Revista shkencore amerikane "National Geographic" botohet nė 64 gjuhė tė Botės, dhe qarkullon thuajse nė tė gjitha shtetet e Botės. Kėshtu, qė edhe ky paralajmėrim, i Revistės shkencore amerikane "National Geographic" duhet marrė pajter si shumė seriozė dhe si njė alarmė pėr tė gjithė shkencėtarėt dhe autoritetet e tė tė vendeve, ti dalin nė ball kėsaj fatkeqėsie tė rėndė natyrore, e cila rezulton sipas tyre deri nė zhdukjen e sepcies mė tė rrallė nė Botė, peshkut. tė quajtur Trofėtė, Revista nė fjalė i referohet mėtej njė studimi, i cili vjen nga shkencėtarėt ballkanas, tė cilėt thonė se edhe njė ndalesė e propozuar pesėvjeēare pėr peshkim komercial nuk do tė jetė e mjaftueshme pėr tė shpėtuar kėtė lloj peshku.
Liqeni i Ohrit, qė shtrihet ndėrmjet Shqipėrisė dhe Maqedonisė, ėshtė formuar rreth tre milionė vjet mė parė. Sė bashku me liqenin Baikal nė Rusinė juglindore dhe atė tė Tanganjikės nė Afrikėn lindore, ėshtė njė nga liqenet mė tė vjetra nė botė. Liqeni i Ohrit arrin njė thellėsi prej 290 metrash(930 feet) dhe ėshtė i njohur si "muze i fosileve". Si i tillė ėshtė edhe thesar botėror trashėgimie i Kombeve tė Bashkuara.
Sa vjet ka qė ėshtė "banorė" i kėtij Liqeni, Trofta ?
Trofta e Ohrit, njė peshk i lashtė qė jeton nė liqenin mė tė vjetėr tė Evropės, ėshtė pėrballė zhdukjes, pėr shkak tė ndotjes dhe tė mbipeshkimit. Paralajmėrimi vjen prej shkencėtarėve ballkanas qė thonė se edhe propozimi pėr ndalimin pesėvjeēar tė tregtimit, nuk ėshtė i mjaftė pėr tė shpėtuar specien. I shtrirė midis Shqipėrisė dhe Maqedonisė, liqeni i Ohrit, ėshtė formuar afro 3 milion vjet mė parė. Sėbashku me liqenin Bajkal nė Rusinė juglindore dhe Tanganikėn nė Afrikėn lindore, ėshtė njė prej liqeneve mė tė vjetėr tė botės. Me njė thellėsi deri nė 290 metra, kjo zonė qė hyn nė Trashėgiminė Botėrore tė Kombeve tė Bashkuara, njihet gjithashtu edhe si "muzeum i fosileve tė gjalla". Ėshtė njė strehė pėr krijesat qė vijnė prej periudhės sė terciarit e qė gjithkund kanė vdekur pėr shkak tė epokės sė akullnajave.
Trofta!!!Cili ėshtė ky peshk i rrallė ?!?
Kushėrinjtė mė tė afėrt tė specieve si trofta e Ohrit (Salmo letnica) mbijetojnė vetėm si fosile. Liqeni 30 kilometėr i gjatė, pėrmban sėpaku 146 specie endemike, ku pėrfshihen 17 lloje peshqish. Shkencėtarėt thonė se ky koleksion unik i botės sė egėr qė ėshtė zhvilluar i izoluar pėrgjatė miliona vjetėve tashmė kėrcėnohet me zhdukje pėr shkak tė forcės njerėzore. Trofta e famshme e Ohrit, njė delikatesė vendase qė rritet mbi 11 kilogram, tashmė ėshtė nė qendėr tė kėtij shqetėsimi. Ndėrsa numri i tyre ka qenė i shtuar nėpėrmjet rritėsve pėrreth liqenit qė prej vitit 1930, binjakėt e kėrcėnimit, ndotja dhe mbipeshkimi, tashmė e vėnė nė dyshim mbijetesėn e saj.
Trofta, njė specie e rrallė nė rrezik!!!
Popullata e rritur ka rėnė ndjeshėm ndėrsa rritėsit kanė mundėsi tė mbledhin vetėm gjysmėn e vezėve qė nevojiten pėr tė plotėsuar numrin e duhur. "Ėshtė tejet e qartė se peshqit nė Liqenin e Ohrit janė nė njė rrezik imediat ndaj duhet tė merren masa pėr veprim tė menjėhershėm. Tė gjitha tė dhėnat tregojnė se popullata e troftės ėshtė nė rėnie tė madhe", thonė shkencėtarėt nė njė raport mė tė fundit nė Projektin pėr Ruajtjen e Liqenit tė Ohrit (LOCP). I financuar nga Banka Botėrore, projekti filloi mė 1996 me qėllimin ruajtjen e biodiversitetit tė liqenit. Peshkatarėt e tregtimit - ka afro 90 vetėm nė bregun verior tė liqenit - nxjerrin afro 80 ton nė vit. Shumė peshkatare ilegalė veprojnė nė liqen, kryesisht nga Shqipėria. Nė pėrgjigje tė shqetėsimeve tė ngritura, qeveria maqedonase ka mbėshtetur njė propozim qė ndalon gjuetinė pėr pesė vjet.
Shpėtimi i Liqenit tė Ohrit !
Shkencėtarėt, thonė se duhet pasur parsysh ky problem, i cili duhet trajtur nė adres tė institucioneve tė cilat tė zgjidhin kėtė problem. Pėr kėtė qėllim shkencėtarėt e tė tė dy vendeve, kanė kėrkuar bashkėpunim midis Shqipėrisė dhe FYROM(IRJM). Ndėrsa njė ndihmė tė madhe nė shpėtimin e kėsaj specie dhe ruajtjen natyrore tė Liqenit tė Ohrit, po jep Baka Botėrore, e cila ka ofruara pėr gjashtė vjetet e ardhėshėm njė shumė prej 4,2 miljon dollarėsh amerikan. Sipas njė studimi , rreziku mė i madh pėr kėtė liqen dhe sepeciet e tija, janė derdhjet e fosforit. Nė vit aty derdhen nga rrjedhjet e ujrave dhe shirat rreth 150 ton fosfor. Njė problem tjetėr i cili po studiohet me kujdes, janė turistėt. Kėtė Liqen e vizitojn rreth 200 mijė turistė, tė huaj dhe tė brėndėshėm nė vit, tė cilėt peshkojn ose ndotin pa ndonjė rregullore tė pėrcaktuar mirė Liqenin. Prandaj edhe duhet qė disa gjėra tė harmonizohen mirė, midis ambjetalistve tė Shqipėrisė dhe FYROM-it. Gjermania dhe Zvicera, thotė njė shkencėtar vendas, kanė treguar interes pėr tė kontribuar nė ruajtjen e vlerave tė mėdha qė ka Liqeni i Ohėrit.


National Geographic:"Fossil Trout" Faces Extinction in Balkans,
Experts Warn

NJĖ DELIKATESĖ E RALLĖ
Trofta e Ohrit, jeton vetėm nė kėtė liqen tė Maqedonisė dhe ēmohet shumė nga peshkatarėt dhe ekspertėt e ushqimit. Peshku ėshtė identifikuar si i njė lloji tė veēantė nė vitin 1924.
Ky peshk gjendet vetėm nė liqenin Ohėr, i cili ėshtė krijuar nė Kohėn e Akullit dhe ujėrat e tė cilit janė aq tė pastra sa fundi i liqenit mund tė shihet edhe nė thellėsi prej 10 metrash.
Pėr shekuj trofta ka qenė ushqim kryesor pėr fshatarėt dhe peshkatarėt tė cilėt jetonin pėrreth ujit, me rezerva tė mėdha deri nė kohėt e fundit. Deri nė tė tetėdhjetat, rreth 220 ton trofta janė kapur ēdo vit dhe nuk ishte e pazakontė qė peshkatarėt tė kapnin trofta pesė kilogramėshe.
Por dy dekadat e fundit nuk kanė qenė tė mira pėr kėtė lloj peshku.
Qė nga shkatėrrimi i Jugosllavisė, shkatėrrimi i rregullave, peshkimi i tepėrt dhe paraqitja e llojeve nga jashtė kanė pasur efekt katastrofal.
Kompania e Troftės nė Ohėr, kompania maqedone nė krye tė peshkimit komercial deri nė vitin e kaluar, pėrdorte roje pėr tė mbrojtur resurset natyrale tė liqenit. Por kur qeveria pėrfundoj marrėveshjen me kėtė kompani nė mars 2004, rojet gjithashtu u zhdukėn.
Kapjet kanė shėnuar rėnie dramatike. Nė vitin 1996, Unioni i Botės pėr Konservim vendosi kėtė peshk nė Listėn e Kuqe tė llojeve tė rrezikuara.
Nė shkurt 2005, qeveria e Maqedonisė mė nė fund ndėrmori masa dhe vendosi ndalim tė pėrgjithshėm tė peshkimit nė kėtė liqen.
Megjithatė, peshkimi ka vazhduar edhe mė tutje. Njė rrjet i kontrabanduesve dhe blerėsve siguron se ēdokush me mjaft tė holla – pėrfshirė edhe politikanėt dhe njerėzit e tjerė tė famshėm – vazhdojnė tė ushqehen me troftėn e Ohrit nė shumė restaurante tė vendit.
Naki
Naki

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 26212
Regjistruar mė : 2007-05-29

https://naki.albanianforum.net

Back to top Go down

Peshkimi dhe llojet e peshkut Empty Re: Peshkimi dhe llojet e peshkut

Post by Naki Fri 01 Aug 2008, 10:49

Peshkataret rus kanė zėnė ne detin Azov njė peshk rreth 100 kg.
Pesha e peshkut nuk i ka cuditur fare peshkataret por pamja e tij e ēuditshme. Kjo pamje ata i ka befasuar aq shumė sa ata menduan se kishin zėnė njė peshk - Alien!
Peshkimi dhe llojet e peshkut 2_mgs5eR6MY_z5o

Njė kallamar 10 metra i gjatė dhe me njė peshe 450 kilogram, ėshtė zėnė nga peshkateret zelandez.
Ky ėshtė kontakti i parė midis njė gjiganti te tillė te kallamareve dhe njerėzve.
Ky lloj kallamari Mesonychoteuthis hamiltoni jetom ne thellesite e antarktikut prej 1000 deri ne 2000 km.
Peshkimi dhe llojet e peshkut 1_7p9my75V8_wW_

Kapet egėrsira e detit nė ujėrat mes Karaburunit dhe Sazanit
VLORĖ – Brigjet shqiptare po kėrcėnohen gjithnjė e mė shumė nga kafshėt e rrezikshme tė detit nė prag tė fillimit tė sezonit turistik. Njė peshkaqen tjetėr rreth 450 kg ėshtė kapur pasditen e djeshme nga njė peshkarexhė, e cila ka dalė pėr peshkim nė zonėn ndėrmjet Karaburunit dhe Sazanit. "Musobarka Adrian", - peshkarexha, e cila ka transportuar egėrsirėn e pazakontė pėr kėto ujra, ka qenė nė momentet e mbledhjes sė rrjetave, kur peshkatarėt kanė parė jo pa habi sė bashku me gjahun e ditės, nė rrjetat e tyre edhe peshkaqenin.

Teksa kanė mbledhur rrjetėn si zakonisht ata janė ēuditur kur kanė parė qė kėsaj radhe kanė kapur dhe "peshkun" e rrallė. Ai ishte i gjatė rreth 4,2 metra dhe peshonte 400 kg. Sipas peshkatarėve, kur kanė hedhur peshkaqenin nė anijen e tyre, ata kanė vėrejtur se nė tė ka ngecur dhe njė grep, i cili ka kėputur fillispanjėn. Edhe pse pohojnė se nuk kanė shumė njohuri pėr specie tė tilla, peshkatarėt thonė se specia e rrallė dikur nė ujėrat e Adriatikut, kishte njė dukje tė frikshme. Sipas dėshmive, peshkaqeni nuk ka patur dhėmbė me majė, por nė formė sharre.

Kjo ėshtė hera e parė pėr kėtė vit qė kapet peshkaqen nė brigjet e Vlorės, ndėrkohė qė sipas peshkatarėve vitin e kaluar, tė tillė janė parė nė zonėn e Himarės. Ndėrsa nė Durrės dhe Shėngjin gjatė kėtij viti janė shėnuar tė paktėn 6 raste, ku shumica prej tyre kanė qenė peshkaqen-tigėr.
Naki
Naki

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 26212
Regjistruar mė : 2007-05-29

https://naki.albanianforum.net

Back to top Go down

Peshkimi dhe llojet e peshkut Empty Re: Peshkimi dhe llojet e peshkut

Post by Naki Fri 01 Aug 2008, 10:53

Paisjet e sukseshme per peshkimin
Pse duhet tė investoni nė marka tė ashtuquajtura me cilėsi tė mirė, kur mund tė merrni “pajisje” nga tregjet apo tezgat e tregut ēam, paksa vende tė dyshimta, por tė nevojshme pėr njė peshkim tė mbarė. Nuk do tė bėni asgjė nė qoftė se ende vrisni mendjen pse ai tjetri ka pajisje mė tė shtrenjta. As peshkut nuk i intereson kjo gjė! Pėr tė mos u bėrė ju protagonisti i ditės qė tė ziheni pėr vendin ku do tė peshkoni, ONE ju rekomandon nė kėtė fillim sezoni tė gjuetisė sė peshkut, “tė mblidhni mendjen” dhe tė zgjidhni kallamin me freksion qė mendoni se ju shėrben mė sė miri:

Kallami
Si kallama tė mirė ju rekomandojmė: pėr njė peshkim tė lehtė, nė vende qė gumėzhijnė dhe plot me grepa ėshtė i kėshillueshėm njė kallam teleskopik prej 5 - 7 m.
Pėr peshkimin me karrem: kallami prej 2,10 - 2,40 m, me aksion maksimal prej 50 gr.
Pėr njė peshkim tė mesėm nė lumenj apo pėrrenj: kallam prej 3,50 - 4,50 m, me aksion prej 30 - 60 gr.
Pėr peshim tė rėndė me plumbēe, nė liqen apo det: kallam prej 4 m, me aksion prej 100 - 120 gr.
Pėr ngjala apo peshq me forma gjatėsore: kallami prej 4,50 - 5,40 m me aksion prej 200 - 450 gr.
Ėshtė e rekomandueshme tė niseni me rrathė prej 2 - 3 elementesh, pėr tė pasur sa mė shumė avantazhe pėr sa i pėrket pėrdorimit nė mėnyrė qė tė ulet fėrkimi dhe mė ekzakt i sė parės nė kthesėn fundore tė kallamit (mė pak tė rrethit sė parė te doreza).

Rrotullat
Rekomandohen tė merrni rrotulla me maksimum 4 rrula – nga ato qė janė tė pėrbėra nga koronė dhe pinion.
Ėshtė mirė gjithashtu, tė keni rrotulla prej materiali metalik (tambur metalik), pasi kjo e tėrheq mė mirė fildispanjėn. Dhe kuptohet, ėshtė nė dorėn tuaj tė mbani rrotulla tė madhėsive tė ndryshme, ndėrsa numri i tyre duhet tė jetė i njėjtė me atė tė kallamave.

Fildispanja
Kėtu ngelet ēdo gjė nė dorėn tuaj, nė funksion tė kallamave dhe tė rrotullave qė keni nė administrim. Gjithashtu, vendi ku do tė peshkoni ėshtė tepėr i rėndėsishėm pėr zgjedhjen e fildispanjės. Bėhuni i vendosur nė funksion tė llojit qė do tė zgjidhni: me pluskim, me plumbēe, wobler apo twister. Nė funksion tė gjithė kėtyre, fildispanja mund tė jetė nga 0,12 deri nė 0,50.

Kėshilla praktike
1.Peshku i freskėt mund tė verifikohet: nė qoftė se do tė vihet nė njė vaskė me ujė dhe bie poshtė, do tė thotė se ėshtė i mirė.

2.Nė qoftė se peshku i freskėt mban shumė erė, mbahet 1 orė nė ujė tė ftohtė dhe uthull (2-3 lugė uthull nė 1 litėr ujė).

3.Nė pėrgatitjen e havjarit (vezėve tė peshkut) ėshtė mirė tė pėrdorni me patjetėr ujė mineral apo ujė sifon tė ftohtė, pasi i bėn mė tė shkrifėta.

4.Krapi ka halėn e shtyllės kurrizore nė formė trekėndore me shije tė hidhur, pikėrisht e ndodhur nė vendin ku lidhet shtylla kurrizore me kokėn, mė shumė; kjo duhet hequr pėrpara nxjerrjes sė peshkut nė tavolinė.

5.Krapimund tė pastrohet nga luspat mė lehtė nė qoftė se zhytet nė ujė tė zjerrė pėr disa sekonda.

6.Pėr tė ruajtur ėmbėlsinė e peshkut, peshku i pastruar nuk mbahet nė ujė por shpėlahet shpejt.

7.Peshku nė zgarrė mund tė fėrgohet vetėm me verė tė bardhė; vera e kuqe i jep peshkut njė shije tė keqe.

8.Peshku pastrohet lehtė nga luspat, nė qoftė se e futim nė ujė tė vakėt dhe mė pas me ujė tė ftohtė me presion.

9.Nė pėrgatitjet me peshk shėrbehet vetėm verė e bardhė shqeto.

Pėr garniturat me peshk shėrbehet vetėm nė pjata ovale. Mund tė rrethohet peshku nga fletė tė vogla majdanozi tė shoqėruara me limonė dhe ullinj.

10.Vezėt e peshkut mund tė ruhen lehtėsisht tė pėrziera me shumė kripė.

11.Pėrpara se ta skuqni peshkun, njomeni paksa nė lėngun e njė limoni. Nė kėtė mėnyrė, peshku do tė bėhet mė i fortė dhe nuk do tė shkėrmoqet.

12.Kripa dhe thartėsirat bėjnė qė peshku tė koagulohet mė shpejt dhe substancat albuminoide tė tij tė mos ndahen pjesė-pjesė.

13.Njėherėsh i ngrirė, peshku nuk mund tė futet sėrish nė frigorifer. Jo vetėm qė humb cilėsitė ushqyese, por nuk ka as shije
Naki
Naki

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 26212
Regjistruar mė : 2007-05-29

https://naki.albanianforum.net

Back to top Go down

Peshkimi dhe llojet e peshkut Empty Re: Peshkimi dhe llojet e peshkut

Post by Naki Fri 01 Aug 2008, 10:54

Peshku Macė

Shumėkush nuk e di se peshqit ndėrtojnė fole dhe sigurojnė mbrojtje pėr tė vegjlit e tyre vazhdimisht. Kėto fole, zakonisht, janė vrima nė formacione gurėsh ose nė rėrė. Vezėt qėndrojnė nė kėto fole tė hapura pėr disa kohė, ndėrsa nėna dhe babai vėzhgojnė me radhė vezėt pėr t’i mbrojtur nga grabitqarėt.

Peshqit mace janė ndėr ato krijesa qė mbrojnė tė vegjlit e tyre. Peshku mace femėr lėshon vezė nė fund tė bimėve dhe kallamave nė ujėrat e cekėta. Vezėt ngjiten pas rrėnjėve tė kėtyre bimėve. Pas disa minutash, femra largohet nga vezėt dhe ėshtė radha e mashkullit tė marrė detyrėn. Detyra e mashkullit ėshtė tė qėndrojė pranė vezėve dhe t’i ruajė nga rreziku. Kjo detyrė zgjat pėr afro 40-50 ditė, derisa peshqit e vegjėl tė rriten.

Pėrveē kėsaj vigjilence, mashkulli lėshon edhe njė tingull gurgullime duke pėrdorur gushėn e tij. Nė kėtė mėnyrė ai mban larg vezėve peshqit e tjerė grabitqarė. Ai e di qė ky tingull i frikėson peshqit e tjerė dhe i detyron ata tė largohen.

Allahu i frymėzon peshqit mace tė mbrojnė tė vegjlit e tyre nė kėtė mėnyrė. Si tė gjitha krijesat e tjera, ky lloj peshku vepron sipas instikteve qė Allahu ka vendosur tek ai.
Naki
Naki

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 26212
Regjistruar mė : 2007-05-29

https://naki.albanianforum.net

Back to top Go down

Peshkimi dhe llojet e peshkut Empty Re: Peshkimi dhe llojet e peshkut

Post by Sponsored content


Sponsored content


Back to top Go down

Back to top

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum