Ismail Kadare.!
+2
Kron Kazani
Voglushja
6 posters
Page 2 of 2
Page 2 of 2 • 1, 2
Re: Ismail Kadare.!
KTHIMI I SHQIPTAREVE NGA LUFTA
Po vijne, dil t'i shohesh,
Te rraluar, ja.
Mbi opinga xhufkat
Te perzhitura.
Ku eshte Cute Gjati,
Allamani ku?
Ne rime te nje balade
Kane ngecur diku.
Po Marku, Dule Shkoza?
Vonojne pak...
Rapsodet ecin ngadale,
Te verber jane.
C'bete andej tutje,
C'nam, c'baterdi?
Per nam s'u kujtuam,
Beme Shqiperi.
Po kthehen, dil t'i shohesh
Te rralluar me plumb,
Xhufkat mbi opinga
Nga tymi -- shkrumb.
Po vijne, dil t'i shohesh,
Te rraluar, ja.
Mbi opinga xhufkat
Te perzhitura.
Ku eshte Cute Gjati,
Allamani ku?
Ne rime te nje balade
Kane ngecur diku.
Po Marku, Dule Shkoza?
Vonojne pak...
Rapsodet ecin ngadale,
Te verber jane.
C'bete andej tutje,
C'nam, c'baterdi?
Per nam s'u kujtuam,
Beme Shqiperi.
Po kthehen, dil t'i shohesh
Te rralluar me plumb,
Xhufkat mbi opinga
Nga tymi -- shkrumb.
Dita- Shteti : Tirane !!
Postime : 429
Kyējet nė forum : 17741
Regjistruar mė : 2008-12-29
Re: Ismail Kadare.!
DASHURIA
1968
Kane frike prej teje. O, sa kane frike.
Pleq me fytyra plot rrudha, qe s'i trembi as bisha, as plumbi,
Burra me borsalina dhe canta, qe thirren shpesh neper mbledhje,
Gra shamizeza, qe perballuan trimerisht vdekjet;
Kane frike prej teje.
C'i tremb?
Mos valle mjegulla jote e bardhe e sperkatur aneve me reflekse te cuditshme?
Ngrene kunder teje
Pushken, shkopin, mallekimin. Duan te te shtypin
Me sendyqet e pajave, te te marrin frymen
Me dysheket e jasteket e qendisura. Hedhin
Balten e zeze te shpifjeve mbi rroben tende te bardhe.
Pastaj fillojne sulmin e fjaleve pa fund.
Dashuria? Ah, dashuria, kush ia pa asaj hairin,
Pardje u zune dy fqinjet, i degjuat? (Jane marre me dashuri)
Tezja jote zvarriset gjyqeve. (Ku shkoi dashuria?)
Para tri javesh nje vajze u hodh nga kati i gjashte.
E degjove? Ja, keto ben dashuria.
Atehere, si vjellin cdo gje, ashtu si artileria
Qe vjell bresherite e zjarrit mbi fushen e luftes,
Hedhin kunder teje, ne sulm te deshperuar,
Regjimentet e zes te shkeseve.
Por ti,
Duke shkundur nga supet balten
E shpifjeve dhe thashethemeve, duke shkundur
Puplat e jastekeve, naftalinen e senduqeve,
Ngrihesh para tyre edhe me e bukur
Nga shenjat e kaltra te goditjeve.
1968
Kane frike prej teje. O, sa kane frike.
Pleq me fytyra plot rrudha, qe s'i trembi as bisha, as plumbi,
Burra me borsalina dhe canta, qe thirren shpesh neper mbledhje,
Gra shamizeza, qe perballuan trimerisht vdekjet;
Kane frike prej teje.
C'i tremb?
Mos valle mjegulla jote e bardhe e sperkatur aneve me reflekse te cuditshme?
Ngrene kunder teje
Pushken, shkopin, mallekimin. Duan te te shtypin
Me sendyqet e pajave, te te marrin frymen
Me dysheket e jasteket e qendisura. Hedhin
Balten e zeze te shpifjeve mbi rroben tende te bardhe.
Pastaj fillojne sulmin e fjaleve pa fund.
Dashuria? Ah, dashuria, kush ia pa asaj hairin,
Pardje u zune dy fqinjet, i degjuat? (Jane marre me dashuri)
Tezja jote zvarriset gjyqeve. (Ku shkoi dashuria?)
Para tri javesh nje vajze u hodh nga kati i gjashte.
E degjove? Ja, keto ben dashuria.
Atehere, si vjellin cdo gje, ashtu si artileria
Qe vjell bresherite e zjarrit mbi fushen e luftes,
Hedhin kunder teje, ne sulm te deshperuar,
Regjimentet e zes te shkeseve.
Por ti,
Duke shkundur nga supet balten
E shpifjeve dhe thashethemeve, duke shkundur
Puplat e jastekeve, naftalinen e senduqeve,
Ngrihesh para tyre edhe me e bukur
Nga shenjat e kaltra te goditjeve.
Dita- Shteti : Tirane !!
Postime : 429
Kyējet nė forum : 17741
Regjistruar mė : 2008-12-29
Re: Ismail Kadare.!
Tirana nė dimėr
Ismail KADARE
Kjo poemė me titull "Tirana nė dimėr" e shkruajtuar nė mars-prill tė kėtij viti e ka thyer betimin e Ismail Kadaresė. Nė vitin 1997 kur shkroi poezinė "Krishtlindje nė Nju Jork", Ismail Kadare deklaroi se ajo ishte poezia e fundit qė shkruante nė jetėn e tij. Por duket, Kadare ėshtė kthyer sėrish tek pasioni i hershėm. "Tirana nė dimėr" ėshtė pėrfshirė nė vėllimin me 100 poezi tė zgjedhura nga krijimtaria 50-vjeēare e Ismail Kadaresė qė sapo ka dalė nė treg nga shtėpia botuese "Onufri". "Milosao" po boton me lejen e botuesit njė pjesė tė kėsaj poeme.
Maestoso
1
Fryn erė e dimrit, fishkėllen si bishė
Qė nga Gjykatė e Lartė nė Parlament.
Tirana gdhin, aq pabesisht e hijshme,
Sa s'di ē'ta marrėsh, delir apo qytet.
Zgjohet sėrish, me atė emėr tė tmerrshėm,
Qė njė mijė vite rreh ta heqė mė kot.
Vėrtetin gjethet dantealigershėm
Si shpirtra qė nuk patėn trupa dot.
Pėrballė tyre, zyrtarė tė pashpirt,
Nė varg veturash rendin, s'dihet ku.
E verbėr si tė tjerat ngjan kjo ditė
Ngaqė askush s'beson askėnd, askund.
2
Nė njė mėngjes tė tillė ē'tė bėsh mė mirė,
Se sa tė shkosh nė klubin "Davidoff"?
Tė zėsh njė kėnd mu te qelqnajė e ngrirė
Dhe mendjen mundėsisht ta ēosh nė off.
Nė kafene ka pėr ēdo punė njė qasje,
Tė tillė qė kurrkėnd nuk e gjen dot.
Pėr tri mijė euro porosit njė vrasje,
Pėr katėr mijė, titullin vikont.
Pėr gjithēka flitet, pronat, asgjėkundin,
Ēmimin Nobel a njė veturė tė re,
Pėr zgjedhjet dhe dekretet krejt tė fundit
Tė zotit president me emėr hebre.
Flitet pėr mllefe, pėr kupėn qė u mbush,
Pėr Jezu Krishtin a ndjesėn fill pas kobit.
Nė njėrėn nga tryezat shpall dikush
Njė skicė tė re tė historisė sė kombit.
Pas tij, kur etėrit tanė njė vjeshtė dolėn pėr pre,
Njė shkabė rrėmbyen nė trojet e mėdha.
Mė lehtė u merrje shpirtin se atė shpend,
Ndaj bota u lodh e shkabėn ua la.
Krenarė qė Romėn e Bizantin zhvatėn,
Jo njė kasolle vllahu nė Ballkan,
E vunė nė flamur tė tyre shkabėn
Dhe bij tė saj u shpallėn anembanė.
Kėshtu nė kafene kjo punė merr qasje
Me "kundra" e "pro" tė bujshme, natyrisht.
Okej, pėr tri mijė euro, thotė vrasėsi,
Pėr dukėn dhe dukeshėn bashkė, dyfish.
3
Mesdita ia beh, si grua e dehur tapė.
Temperatura e dollari zbresin prap.
Po shqyhen celularėt: okej, shkėrdhatė,
Rrofsh, je yll bote, e tung, e top, e ****.
A shqip ėshtė kjo llahtarė apo dreqnisht?
Pėr gjithēka flitet, heshtet pėr gjithēka.
Ja tė dy palėt, xhelatė, viktima e ish,
Kujtime shkruajnė netėve me mllefe tė mėdha.
Po ē'ėshtė ky popull qė nė gropė i shtrirė
Kujton aq krenarisht se ėshtė nė majė?
Dhe kur pėrkunėr, nga gropa del i lirė,
Jam i rrėzuar! Klith me thirravaj?
Njė makth i dalė nga njė gjumė i marrė
Mė i zbėrthyeshėm se ky komb do tė qe.
Ca trumba zogjsh me curle e celularė
Qė nėpėr mjegull klithin, nėpėr re.
4
Pse gjethet befas prarim kurore marrin,
Tek shtrohen si qilim mbi bulevard?
Kambana e katedrales sė Shėn Palit
Trishtueshėm bie si me peng e aht.
Ē'nuk pjell ky vend, horra, shenjtorė e tmerr,
Zonja Makbeth e pranga e perla e hekura.
Dhe ja tani njėra pas tjetrės nxjerr
Dy mbretėresha, qė tė dyja tė vdekura.
Nuk qenė robina jo, rrėmbyer vonė,
Pas dokeve kreshnike a nė pritė.
Kanė ardhur vetė, ndonėse qenė nė fron
E para veē njė vit, e dyta as njė ditė.
Dhe katedralja i pėrcjell me vaj
Dy mjellmat e gabuara, tė mekura.
Ato qė s'erdhėn pėr kurorė, veē pėr varr,
Tė brishtat zonja, mbretėreshat e vdekura.
5
Nė klubin "Davidoff" qelqnajė e ngrirė
Dremitje dite sjell s'di se nga ku.
Njė si madonė e lodhur mė ėshtė pėrhirė,
Qė italishtja gjuhė mund t'ishte gjithashtu.
Lehonė e zbehtė pas lindjes sė kaltėreme,
Nė tė njėmijtin e treqindin vit,
Mė shumė se Krishti madonėn, kjo poemė
E lodhi ndoshta gjuhėn italisht.
O kėto pamje i njoh dhe nuk i njoh,
Kėto tri kate, rradhėt, ashensorėt,
Ku hypin, zdrypin, klithin obobo,
Rufjanėt, mėkatarėt dhe mizorėt.
Tė gjithė janė aty, rrahin mė kot
Tė ndėrrojnė katet, por katet s'ndėrrohen kurrė.
Tė zes, nė mjegull shtyhen sindozot,
Ish-korbat e sė zezės diktaturė.
Nga bie dalja? Ku ndodhet Purgatori?
Nga pyetjet sheshi gumėzhin si zgjoi.
Shkodran je ti? Ē'plenum i zi tė polli?
Mė ngriti i dyti, i gjashti mė rrėzoi.
Njė zė gjėmon: kėndej plenumi i katėrt,
Piktorėt andej, i pesti rreth u mbush.
Shkrimtar spiun je ti? Rend te i shtati.
Nė s'do tė digjesh te i teti shkrumb.
Rendni, fatzinj, mėshirė pėr ju nuk ka,
Ashtu siē ju nuk patėt pėr askėnd.
S'ka vend ndėrkaq te Tmerret e Mėdha,
As te Politbyroja nuk ka vend.
Me ngut po shtohet njė Gropė e Hon i Ri,
Bri Lugjezezės njė tjetėr Lugjezezė.
I nėnti rreth po mbushet, dhe ai.
S'ka mbetur veē njė vend pėr Zonjėn e Zezė.
6
Nė kafene ka rėnė njėfarė qetėsimi.
Shpirti pushim kėrkon, e ndoshta mall.
Anėdete blu, plazhe tė shkreta dimri,
Hotele ku nuk mbėrrin i ftohti i madh.
Njė grua e mjegullt, shfaqur te qelqnaja
M'u duk se mė kujtonte njė premtim.
Vdekja s'mė la, atė premtim tė mbaja,
I thashė mė nė fund plot pikėllim.
Ajo mė pa habitshėm qė pas qelqit:
Nuk tė marr vesh, kjo gjuhė mė bėn ujem.
Nė qoftė se ti, siē thua, je i vdekur,
Atėhere mua ē'mė mbetet qė tė jem?
S'e di, i thashė, me habi tė ftohtė,
Tek shpirti prapė me pikėllim m'u mbush.
Dikush nga ne tė dy s'ėshtė mė nė botė,
Po cili a cila, kėtė s'e di askush.
Njė copė herė me shenja morėm e dhamė.
S'kuptoheshim, veē kishim mall e mund.
Gjersa ajo u tret te qelqi i madh
Dhe unė mbeta shkret nė kundaskund.
7
Mbrėmja po bie. Tirana rrotull bllokut
Nis tė stoliset pėr ballo a pėr orgji.
Njė foshnje e rastit, e paligjshme e Nju-Jorkut,
Njė ėndėrr xhuxhe a shkėrbim i tij.
Nė borxhe e gjyqe rrokaqiejt vėrtitin
Drita dhe bare rrotulluese lart.
Poshtė tyre, luanesha tė pėrgjumura nė pritė,
"Amerikan", "Raiffeisen" e "Credin's Bank".
Por s'do t'ia dijė askush pėr borxhe a gjyq,
Tė dehur qejfit krejt a marrja e hakut.
I gjatė, si natė e ankthshme n'udhėkryq
Shfaqet mes brymės kryebashkiaku.
Kull e Sahatit po tregon njė orė,
Qė ndoshta kundėrshtohet si ēdo gjė.
Nė sallat e muzeut tė fundit vizitorė
Ja muzgu si nė kurth befas i zi.
..... Paris, mars-prill 2005
"Milosao"
Ismail KADARE
Kjo poemė me titull "Tirana nė dimėr" e shkruajtuar nė mars-prill tė kėtij viti e ka thyer betimin e Ismail Kadaresė. Nė vitin 1997 kur shkroi poezinė "Krishtlindje nė Nju Jork", Ismail Kadare deklaroi se ajo ishte poezia e fundit qė shkruante nė jetėn e tij. Por duket, Kadare ėshtė kthyer sėrish tek pasioni i hershėm. "Tirana nė dimėr" ėshtė pėrfshirė nė vėllimin me 100 poezi tė zgjedhura nga krijimtaria 50-vjeēare e Ismail Kadaresė qė sapo ka dalė nė treg nga shtėpia botuese "Onufri". "Milosao" po boton me lejen e botuesit njė pjesė tė kėsaj poeme.
Maestoso
1
Fryn erė e dimrit, fishkėllen si bishė
Qė nga Gjykatė e Lartė nė Parlament.
Tirana gdhin, aq pabesisht e hijshme,
Sa s'di ē'ta marrėsh, delir apo qytet.
Zgjohet sėrish, me atė emėr tė tmerrshėm,
Qė njė mijė vite rreh ta heqė mė kot.
Vėrtetin gjethet dantealigershėm
Si shpirtra qė nuk patėn trupa dot.
Pėrballė tyre, zyrtarė tė pashpirt,
Nė varg veturash rendin, s'dihet ku.
E verbėr si tė tjerat ngjan kjo ditė
Ngaqė askush s'beson askėnd, askund.
2
Nė njė mėngjes tė tillė ē'tė bėsh mė mirė,
Se sa tė shkosh nė klubin "Davidoff"?
Tė zėsh njė kėnd mu te qelqnajė e ngrirė
Dhe mendjen mundėsisht ta ēosh nė off.
Nė kafene ka pėr ēdo punė njė qasje,
Tė tillė qė kurrkėnd nuk e gjen dot.
Pėr tri mijė euro porosit njė vrasje,
Pėr katėr mijė, titullin vikont.
Pėr gjithēka flitet, pronat, asgjėkundin,
Ēmimin Nobel a njė veturė tė re,
Pėr zgjedhjet dhe dekretet krejt tė fundit
Tė zotit president me emėr hebre.
Flitet pėr mllefe, pėr kupėn qė u mbush,
Pėr Jezu Krishtin a ndjesėn fill pas kobit.
Nė njėrėn nga tryezat shpall dikush
Njė skicė tė re tė historisė sė kombit.
Pas tij, kur etėrit tanė njė vjeshtė dolėn pėr pre,
Njė shkabė rrėmbyen nė trojet e mėdha.
Mė lehtė u merrje shpirtin se atė shpend,
Ndaj bota u lodh e shkabėn ua la.
Krenarė qė Romėn e Bizantin zhvatėn,
Jo njė kasolle vllahu nė Ballkan,
E vunė nė flamur tė tyre shkabėn
Dhe bij tė saj u shpallėn anembanė.
Kėshtu nė kafene kjo punė merr qasje
Me "kundra" e "pro" tė bujshme, natyrisht.
Okej, pėr tri mijė euro, thotė vrasėsi,
Pėr dukėn dhe dukeshėn bashkė, dyfish.
3
Mesdita ia beh, si grua e dehur tapė.
Temperatura e dollari zbresin prap.
Po shqyhen celularėt: okej, shkėrdhatė,
Rrofsh, je yll bote, e tung, e top, e ****.
A shqip ėshtė kjo llahtarė apo dreqnisht?
Pėr gjithēka flitet, heshtet pėr gjithēka.
Ja tė dy palėt, xhelatė, viktima e ish,
Kujtime shkruajnė netėve me mllefe tė mėdha.
Po ē'ėshtė ky popull qė nė gropė i shtrirė
Kujton aq krenarisht se ėshtė nė majė?
Dhe kur pėrkunėr, nga gropa del i lirė,
Jam i rrėzuar! Klith me thirravaj?
Njė makth i dalė nga njė gjumė i marrė
Mė i zbėrthyeshėm se ky komb do tė qe.
Ca trumba zogjsh me curle e celularė
Qė nėpėr mjegull klithin, nėpėr re.
4
Pse gjethet befas prarim kurore marrin,
Tek shtrohen si qilim mbi bulevard?
Kambana e katedrales sė Shėn Palit
Trishtueshėm bie si me peng e aht.
Ē'nuk pjell ky vend, horra, shenjtorė e tmerr,
Zonja Makbeth e pranga e perla e hekura.
Dhe ja tani njėra pas tjetrės nxjerr
Dy mbretėresha, qė tė dyja tė vdekura.
Nuk qenė robina jo, rrėmbyer vonė,
Pas dokeve kreshnike a nė pritė.
Kanė ardhur vetė, ndonėse qenė nė fron
E para veē njė vit, e dyta as njė ditė.
Dhe katedralja i pėrcjell me vaj
Dy mjellmat e gabuara, tė mekura.
Ato qė s'erdhėn pėr kurorė, veē pėr varr,
Tė brishtat zonja, mbretėreshat e vdekura.
5
Nė klubin "Davidoff" qelqnajė e ngrirė
Dremitje dite sjell s'di se nga ku.
Njė si madonė e lodhur mė ėshtė pėrhirė,
Qė italishtja gjuhė mund t'ishte gjithashtu.
Lehonė e zbehtė pas lindjes sė kaltėreme,
Nė tė njėmijtin e treqindin vit,
Mė shumė se Krishti madonėn, kjo poemė
E lodhi ndoshta gjuhėn italisht.
O kėto pamje i njoh dhe nuk i njoh,
Kėto tri kate, rradhėt, ashensorėt,
Ku hypin, zdrypin, klithin obobo,
Rufjanėt, mėkatarėt dhe mizorėt.
Tė gjithė janė aty, rrahin mė kot
Tė ndėrrojnė katet, por katet s'ndėrrohen kurrė.
Tė zes, nė mjegull shtyhen sindozot,
Ish-korbat e sė zezės diktaturė.
Nga bie dalja? Ku ndodhet Purgatori?
Nga pyetjet sheshi gumėzhin si zgjoi.
Shkodran je ti? Ē'plenum i zi tė polli?
Mė ngriti i dyti, i gjashti mė rrėzoi.
Njė zė gjėmon: kėndej plenumi i katėrt,
Piktorėt andej, i pesti rreth u mbush.
Shkrimtar spiun je ti? Rend te i shtati.
Nė s'do tė digjesh te i teti shkrumb.
Rendni, fatzinj, mėshirė pėr ju nuk ka,
Ashtu siē ju nuk patėt pėr askėnd.
S'ka vend ndėrkaq te Tmerret e Mėdha,
As te Politbyroja nuk ka vend.
Me ngut po shtohet njė Gropė e Hon i Ri,
Bri Lugjezezės njė tjetėr Lugjezezė.
I nėnti rreth po mbushet, dhe ai.
S'ka mbetur veē njė vend pėr Zonjėn e Zezė.
6
Nė kafene ka rėnė njėfarė qetėsimi.
Shpirti pushim kėrkon, e ndoshta mall.
Anėdete blu, plazhe tė shkreta dimri,
Hotele ku nuk mbėrrin i ftohti i madh.
Njė grua e mjegullt, shfaqur te qelqnaja
M'u duk se mė kujtonte njė premtim.
Vdekja s'mė la, atė premtim tė mbaja,
I thashė mė nė fund plot pikėllim.
Ajo mė pa habitshėm qė pas qelqit:
Nuk tė marr vesh, kjo gjuhė mė bėn ujem.
Nė qoftė se ti, siē thua, je i vdekur,
Atėhere mua ē'mė mbetet qė tė jem?
S'e di, i thashė, me habi tė ftohtė,
Tek shpirti prapė me pikėllim m'u mbush.
Dikush nga ne tė dy s'ėshtė mė nė botė,
Po cili a cila, kėtė s'e di askush.
Njė copė herė me shenja morėm e dhamė.
S'kuptoheshim, veē kishim mall e mund.
Gjersa ajo u tret te qelqi i madh
Dhe unė mbeta shkret nė kundaskund.
7
Mbrėmja po bie. Tirana rrotull bllokut
Nis tė stoliset pėr ballo a pėr orgji.
Njė foshnje e rastit, e paligjshme e Nju-Jorkut,
Njė ėndėrr xhuxhe a shkėrbim i tij.
Nė borxhe e gjyqe rrokaqiejt vėrtitin
Drita dhe bare rrotulluese lart.
Poshtė tyre, luanesha tė pėrgjumura nė pritė,
"Amerikan", "Raiffeisen" e "Credin's Bank".
Por s'do t'ia dijė askush pėr borxhe a gjyq,
Tė dehur qejfit krejt a marrja e hakut.
I gjatė, si natė e ankthshme n'udhėkryq
Shfaqet mes brymės kryebashkiaku.
Kull e Sahatit po tregon njė orė,
Qė ndoshta kundėrshtohet si ēdo gjė.
Nė sallat e muzeut tė fundit vizitorė
Ja muzgu si nė kurth befas i zi.
..... Paris, mars-prill 2005
"Milosao"
Dita- Shteti : Tirane !!
Postime : 429
Kyējet nė forum : 17741
Regjistruar mė : 2008-12-29
Re: Ismail Kadare.!
Ismail Kadare: Nė diktaturė kam shkruar mė me kurajė se tani .
Image Beteja mė e madhe e njė shkrimtari ėshtė ajo me kohėn. Kadare prej vitesh e ka fituar kėtė betejė. Veprat e shkruara nė fillimet e karrierės dhe nėn diktaturė edhe sot arrijnė tė joshin publikun e huaj. Dhe jo njė publik qė joshet nga bestseller, por njė vend si Anglia, ku shkrimtarėt e huaj nuk pranohen lehtė. Nė Londėr ėshtė botuar pėrkthimi i ri i librit "Kėshtjella", njė vepėr e shkruar nė vitin 1963. Por si nė ēdo eveniment, ku ėshtė i pranishėm Kadare, nuk mungojnė surprizat pėr krijimtarinė e tij.
Kėtė herė ėshtė vet shkrimtari i madh qė zbulon njė pjesė tė tė pathėnave tė krijimtarisė sė tij. "Nė diktaturė kam shkruar mė me kurajė se tani", thotė Kadare, njė meritė kjo jo vetėm e shkrimtarėve tė mėdhenj, por edhe e njerėzve tė mėdhenj.
Kadare paraqet "Kėshtjellėn" (The Siege) nė Londėr. Shkrimtari i njohur shqiptar, Ismail Kadare, ėshtė bėrė njė vizitor pothuajse i pėrvitshėm i Britanisė sė Madhe kėto tri vitet e fundit. Ai ishte nė Londėr kėto ditė pas njė viti, pėr tė prezantuar dhe promovuar botimin e librit tė tij tė fundit nė gjuhėn angleze nga shtėpia botuese "Cannongate".
Bėhet fjalė pėr romanin "Kėshtjella", qė tregon historinė e rrethimit turk dhe tė qėndresės shqiptare ndaj tij nė njė kėshtjellė nė Shqipėri nė kohėn e Skėnderbeut. Por nė botimin anglisht nga pėrkthyesi David Bellos, romani mban titullin "The Siege". Dhe kritika letrare kėtu ka bėrė interpretimin e veprės duke hequr paralele mes veprės sė Kadaresė dhe "Kėshtjellės" shqiptare tė komunizmit qė i bėri qėndresė pushtimit turk, apo mes "rrethimit" tė Shqipėrisė sė diktaturės qė ashtu si kėshtjella e Kadaresė, nė fund jepet. Tė mėrkurėn nė mbrėmje, nė njė nga sallat e qendrės kulturore "Mbretėresha Elizabeth" nė Londėr, Kadare foli pėr "Kėshtjellėn" dhe veprėn e tij letrare para njė audience shqiptarėsh qė jetojnė nė Britani dhe admiruesish anglezė tė veprės sė tij.
Pėrkthim pas 40 vjetėsh
"Kėshtjella" ishte njė nga romanet e fillim-karrierės pėr Kadarenė, emrit mė tė njohur tė letrave shqipe nė Perėndim, qė shėnoi njė start tė suksesshėm nė Shqipėri nė 1963-shin me "Gjeneralin e Ushtrisė sė Vdekur" dhe dy vjet mė pas nė Francė me pėrkthimin e tij. Por "Kėshtjella" botohet nė Britaninė e Madhe 40 vjet pas botimit nė gjuhėn shqipe.
Kjo ka ardhur pak si e papritur pėr shkrimtarin, qė nė hotelin ku qėndroi gjatė ditėve nė Londėr, thotė se romani ishte zgjedhur me ngulm pėr t'u botuar nga botuesi i tij.
Jo se pėr tė ka shumė rėndėsi qė ajo botohet pas njė periudhė kaq tė gjatė apo se interpretohet nė mėnyra tė ndryshme nga kritika.
"Shkrimtari kur shkruan, mendimi kryesor ėshtė tė shkruajė, tė bėjė letėrsi tė vėrtetė. Vėshtirė ėshtė qė ta mendojė se kjo do tė ketė kėtė kuptim, pastaj do t'i japė edhe kėtė kuptim simbolik. Ato gjenden mė vonė, pėrgjithėsisht i gjen kritika ose njerėzit", tha Kadare.
"Shkrimtari me intuitė e kupton kur ajo qė shkruan ka vlerė tė vėrtetė si letėrsi, si art dhe ai e ndjen kur ajo qė shkruan do tė jetojė gjatė, sikurse e ndjen ngandonjėherė se ajo qė shkruan nuk do tė jetojė gjatė".
Botime nė dy kohė
"Kėshtjella" pason pas rreth njė viti, nė botimin nė anglisht tė romaneve "Pasardhėsi" dhe "Vajza e Agamemnonit", veprat e krijimtarisė sė viteve tė fundit tė shkrimtarit 72-vjeēar.
Romani i parė ėshtė shkruar nga autori nė epokėn e komunizmit, i dyti nė vitet e demokracisė nė Shqipėri.
Brenda kėtyre katėr dhjetėvjeēarėve nė Shqipėri ka ndryshuar shumėēka. Kadare thotė se dhe ai ka ndryshuar, por ndoshta dhe jo.
"Ēdo gjė nė botė ka njė ndryshim, njė evolucion. Dhe shkrimtari pėson ndryshimet e veta si qenie njerėzore. Por e mira e letėrsisė ėshtė se ndryshimet nuk i krijon ndryshimi i regjimit politik. Ndryshimet krijohen nė bazė tė ligjeve tė letėrsisė dhe prandaj ato janė pėr mirė, pėr mė mirė, pėr keq", thotė shkrimtari.
Ai pėrmend faktin se ka nga ata qė mendojnė se veprat e tij tė periudhės sė komunizmit janė mė tė mira se ato tė epokės sė postkomunizmit.
"Pėr shkrimtarėt...gjithkush jep mendimin e vet.... Por ėshtė po ai autor qė ka bėrė dhe tė mirėn dhe mė pak tė mirėn. Punė e madhe! E tij ėshtė dhe ajo mė e mira, dhe ajo mė pak e mira", thotė ai duke qeshur.
"Tek unė nuk ka ndryshuar asgjė jashtė asaj qė ndryshon jeta vetė tek njeriu. Tek veprat qė kam shkruar mė vonė pasi ka rėnė komunizmi, qė janė mė tė pakta nga ato qė kam shkruar pėrpara, nuk kam shprehur ndonjė kurajė mė tė madhe nga ē'kam thėnė nė atė kohė. Dhe kjo mua mė jep gėzim".
E megjithatė, duke krijuar njė situatė imagjinare dhe duke bėrė njė analogji, ai e pranon se epoka e diktaturės mund t'i ketė dhėnė diēka tė veēantė krijimtarisė sė tij.
"Ne kėtu ndodhemi nė njė hotel nė Londėr qė unė po jap kėtė intervistė. A mund tė pėrfytyroni ju qė njė klient i kėtij hoteli tė hapė njė tunel pėr tė dalė nga hoteli? Ka me dhjetėra shembuj kur njė i burgosur a dy, kanė hapur njė tunel pėr tė dalė", thotė ai dhe shton:
"Energjitė qė zbėrthehen nė njė pengesė janė shumė tė mėdha, janė tė tilla qė e mposhtin pengesėn".
Krijimtari nė dy qytete
Kadare thotė se ai ende ndjek rutinėn e dikurshme tė punės, duke kaluar mėngjesin dhe paraditen duke shkruar.
Pėr tė pranvera dhe vjeshta nuk janė frutdhėnėse, prandaj shkruan mė shumė nė dy stinėt e tjera: Nė dimėr nė Paris, nė verė nė Tiranė.
Por ai thotė se kėto ditė nuk shkruan me tė njėjtin intensitet si vite mė parė. "Unė punoj mė pak sepse ka shumė gjėra tė cilat i kam thėnė. Nuk kam ndonjė ngut tė them tė tjera".
"Nuk kam ndonjė panik qė po mė ikėn koha, se ka ikur kjo apo ajo gjė. Nuk kam absolutisht asnjė panik tė tillė", thotė ai me njė ton jashtėzakonisht tė qetė.
Marrė nga "BBC"
Gjuhėt nė tė cilat ėshtė pėrkthyer vepra e Kadaresė
1. Frėngjisht
2. Anglisht
3. Gjermanisht
4. Greqisht
5. Holandisht
6. Portugalisht
7. Spanjisht
8. Italisht
9. Rumanisht
10. Suedisht
11. Katalanisht
12. Turqisht
13. Norvegjisht
14. Maqedonisht
15. Danisht
16. Bullgarisht
17. Polonisht
18. Hungarisht
19. Kroatisht
20. Arabisht
21. Koreisht
22. Finlandisht
23. Rusisht
24. Japonisht
25. Hebraisht
26. Kinezisht
27. Serbisht
28. Euskere
29. Flamandisht
30. Ēekisht
31. Sllovakisht
32. Sllovenisht
33. Vietnamisht
34. Esperanto
Image Beteja mė e madhe e njė shkrimtari ėshtė ajo me kohėn. Kadare prej vitesh e ka fituar kėtė betejė. Veprat e shkruara nė fillimet e karrierės dhe nėn diktaturė edhe sot arrijnė tė joshin publikun e huaj. Dhe jo njė publik qė joshet nga bestseller, por njė vend si Anglia, ku shkrimtarėt e huaj nuk pranohen lehtė. Nė Londėr ėshtė botuar pėrkthimi i ri i librit "Kėshtjella", njė vepėr e shkruar nė vitin 1963. Por si nė ēdo eveniment, ku ėshtė i pranishėm Kadare, nuk mungojnė surprizat pėr krijimtarinė e tij.
Kėtė herė ėshtė vet shkrimtari i madh qė zbulon njė pjesė tė tė pathėnave tė krijimtarisė sė tij. "Nė diktaturė kam shkruar mė me kurajė se tani", thotė Kadare, njė meritė kjo jo vetėm e shkrimtarėve tė mėdhenj, por edhe e njerėzve tė mėdhenj.
Kadare paraqet "Kėshtjellėn" (The Siege) nė Londėr. Shkrimtari i njohur shqiptar, Ismail Kadare, ėshtė bėrė njė vizitor pothuajse i pėrvitshėm i Britanisė sė Madhe kėto tri vitet e fundit. Ai ishte nė Londėr kėto ditė pas njė viti, pėr tė prezantuar dhe promovuar botimin e librit tė tij tė fundit nė gjuhėn angleze nga shtėpia botuese "Cannongate".
Bėhet fjalė pėr romanin "Kėshtjella", qė tregon historinė e rrethimit turk dhe tė qėndresės shqiptare ndaj tij nė njė kėshtjellė nė Shqipėri nė kohėn e Skėnderbeut. Por nė botimin anglisht nga pėrkthyesi David Bellos, romani mban titullin "The Siege". Dhe kritika letrare kėtu ka bėrė interpretimin e veprės duke hequr paralele mes veprės sė Kadaresė dhe "Kėshtjellės" shqiptare tė komunizmit qė i bėri qėndresė pushtimit turk, apo mes "rrethimit" tė Shqipėrisė sė diktaturės qė ashtu si kėshtjella e Kadaresė, nė fund jepet. Tė mėrkurėn nė mbrėmje, nė njė nga sallat e qendrės kulturore "Mbretėresha Elizabeth" nė Londėr, Kadare foli pėr "Kėshtjellėn" dhe veprėn e tij letrare para njė audience shqiptarėsh qė jetojnė nė Britani dhe admiruesish anglezė tė veprės sė tij.
Pėrkthim pas 40 vjetėsh
"Kėshtjella" ishte njė nga romanet e fillim-karrierės pėr Kadarenė, emrit mė tė njohur tė letrave shqipe nė Perėndim, qė shėnoi njė start tė suksesshėm nė Shqipėri nė 1963-shin me "Gjeneralin e Ushtrisė sė Vdekur" dhe dy vjet mė pas nė Francė me pėrkthimin e tij. Por "Kėshtjella" botohet nė Britaninė e Madhe 40 vjet pas botimit nė gjuhėn shqipe.
Kjo ka ardhur pak si e papritur pėr shkrimtarin, qė nė hotelin ku qėndroi gjatė ditėve nė Londėr, thotė se romani ishte zgjedhur me ngulm pėr t'u botuar nga botuesi i tij.
Jo se pėr tė ka shumė rėndėsi qė ajo botohet pas njė periudhė kaq tė gjatė apo se interpretohet nė mėnyra tė ndryshme nga kritika.
"Shkrimtari kur shkruan, mendimi kryesor ėshtė tė shkruajė, tė bėjė letėrsi tė vėrtetė. Vėshtirė ėshtė qė ta mendojė se kjo do tė ketė kėtė kuptim, pastaj do t'i japė edhe kėtė kuptim simbolik. Ato gjenden mė vonė, pėrgjithėsisht i gjen kritika ose njerėzit", tha Kadare.
"Shkrimtari me intuitė e kupton kur ajo qė shkruan ka vlerė tė vėrtetė si letėrsi, si art dhe ai e ndjen kur ajo qė shkruan do tė jetojė gjatė, sikurse e ndjen ngandonjėherė se ajo qė shkruan nuk do tė jetojė gjatė".
Botime nė dy kohė
"Kėshtjella" pason pas rreth njė viti, nė botimin nė anglisht tė romaneve "Pasardhėsi" dhe "Vajza e Agamemnonit", veprat e krijimtarisė sė viteve tė fundit tė shkrimtarit 72-vjeēar.
Romani i parė ėshtė shkruar nga autori nė epokėn e komunizmit, i dyti nė vitet e demokracisė nė Shqipėri.
Brenda kėtyre katėr dhjetėvjeēarėve nė Shqipėri ka ndryshuar shumėēka. Kadare thotė se dhe ai ka ndryshuar, por ndoshta dhe jo.
"Ēdo gjė nė botė ka njė ndryshim, njė evolucion. Dhe shkrimtari pėson ndryshimet e veta si qenie njerėzore. Por e mira e letėrsisė ėshtė se ndryshimet nuk i krijon ndryshimi i regjimit politik. Ndryshimet krijohen nė bazė tė ligjeve tė letėrsisė dhe prandaj ato janė pėr mirė, pėr mė mirė, pėr keq", thotė shkrimtari.
Ai pėrmend faktin se ka nga ata qė mendojnė se veprat e tij tė periudhės sė komunizmit janė mė tė mira se ato tė epokės sė postkomunizmit.
"Pėr shkrimtarėt...gjithkush jep mendimin e vet.... Por ėshtė po ai autor qė ka bėrė dhe tė mirėn dhe mė pak tė mirėn. Punė e madhe! E tij ėshtė dhe ajo mė e mira, dhe ajo mė pak e mira", thotė ai duke qeshur.
"Tek unė nuk ka ndryshuar asgjė jashtė asaj qė ndryshon jeta vetė tek njeriu. Tek veprat qė kam shkruar mė vonė pasi ka rėnė komunizmi, qė janė mė tė pakta nga ato qė kam shkruar pėrpara, nuk kam shprehur ndonjė kurajė mė tė madhe nga ē'kam thėnė nė atė kohė. Dhe kjo mua mė jep gėzim".
E megjithatė, duke krijuar njė situatė imagjinare dhe duke bėrė njė analogji, ai e pranon se epoka e diktaturės mund t'i ketė dhėnė diēka tė veēantė krijimtarisė sė tij.
"Ne kėtu ndodhemi nė njė hotel nė Londėr qė unė po jap kėtė intervistė. A mund tė pėrfytyroni ju qė njė klient i kėtij hoteli tė hapė njė tunel pėr tė dalė nga hoteli? Ka me dhjetėra shembuj kur njė i burgosur a dy, kanė hapur njė tunel pėr tė dalė", thotė ai dhe shton:
"Energjitė qė zbėrthehen nė njė pengesė janė shumė tė mėdha, janė tė tilla qė e mposhtin pengesėn".
Krijimtari nė dy qytete
Kadare thotė se ai ende ndjek rutinėn e dikurshme tė punės, duke kaluar mėngjesin dhe paraditen duke shkruar.
Pėr tė pranvera dhe vjeshta nuk janė frutdhėnėse, prandaj shkruan mė shumė nė dy stinėt e tjera: Nė dimėr nė Paris, nė verė nė Tiranė.
Por ai thotė se kėto ditė nuk shkruan me tė njėjtin intensitet si vite mė parė. "Unė punoj mė pak sepse ka shumė gjėra tė cilat i kam thėnė. Nuk kam ndonjė ngut tė them tė tjera".
"Nuk kam ndonjė panik qė po mė ikėn koha, se ka ikur kjo apo ajo gjė. Nuk kam absolutisht asnjė panik tė tillė", thotė ai me njė ton jashtėzakonisht tė qetė.
Marrė nga "BBC"
Gjuhėt nė tė cilat ėshtė pėrkthyer vepra e Kadaresė
1. Frėngjisht
2. Anglisht
3. Gjermanisht
4. Greqisht
5. Holandisht
6. Portugalisht
7. Spanjisht
8. Italisht
9. Rumanisht
10. Suedisht
11. Katalanisht
12. Turqisht
13. Norvegjisht
14. Maqedonisht
15. Danisht
16. Bullgarisht
17. Polonisht
18. Hungarisht
19. Kroatisht
20. Arabisht
21. Koreisht
22. Finlandisht
23. Rusisht
24. Japonisht
25. Hebraisht
26. Kinezisht
27. Serbisht
28. Euskere
29. Flamandisht
30. Ēekisht
31. Sllovakisht
32. Sllovenisht
33. Vietnamisht
34. Esperanto
Dita- Shteti : Tirane !!
Postime : 429
Kyējet nė forum : 17741
Regjistruar mė : 2008-12-29
Re: Ismail Kadare.!
Pjese nga "Lulet e ftohta te Marsit"
E megjithate ti ishe atje kur mberriti shefi i porsaemeruar i shtetit naten vone ne arkiv?
Po, atje isha.
Besoj se ke qene i habitur: c'ishte kjo ardhje keshtu, gati ne mesnate, pa buje e pa shpure, vetem me dy roje?
Natyrisht. Per t'u habitur ishte.
Aq me teper qe ajo dite prilli kishte qene tejet e lodhshme per te. Mbledhja e Byrose Politike, qe e kishte emeruar udheheqes te vendit, sapo kishte mbaruar. Dosje te ngutshme e pritnin ne tryeze. Gjithe vendi ishte i trandur pas varrimit te diktatorit. Europa pergjonte se c'rruge do te merrte Shqiperia. Ne ushtri, ne rrethet e policise se fshehte, midis te pakenaqurve qarkullonin gjithfare psikozash, thashethemesh. Lista e qeverise se ardhshme ishte aty. Ceshtje te tjera qe kerkonin pergjigje me ngut. Dhe ja, ky njeri, i le te gjitha keto, ia hipen makines dhe pa lajmeruar askend, i shoqeruar vetem nga dy roje merr udhen e gjate malore, per te mberritur pas shtate oresh ne shpellanen tuaj. E cuditshme, apo jo?
Natyrisht, zoti hetues.
Nuk zbresin cdo mbremje shefa shtetesh, qofte edhe ne nje arkiv te fshehte. E aq me teper shefa te porsakurorezuar, apo jo?
Ashtu eshte, zoti hetues.
Pra ishte e natyrshme qe ju te beheshit kureshtar. Madje teper. C'kerkonte ky njeri me aq ngut? Madje, do te thosha, me ankth. Besoj se i bete vetmevete keto pyetje?
Si te them. Kureshtar u bera, natyrisht, por kaq thelle, e kam fjalen per ankthet etj., nuk u shtyva. Punet e te medhenjve, mendova. Vetem kaq.
Megjithate, meqenese u bete kureshtar, sic e pranoni, nje mprehje te vemendjes e patet, apo jo? Keshtu, dashur pa dashur, i ndoqet levizjet e vizitorit.
Natyrisht.
A mund te na i thoni me saktesi?
Ato qe pashe, sigurisht.
Ato qe pate? Domethene ka gjera qe nuk i keni pare?
Natyrisht. Se c'beri ai ne kthinen e Lakuriqit, as une, askush tjeter nuk e pa.
Kthina e Lakuriqit ishte kthina me e fshehte e arkivit, ne mos gaboj?
Po. E quanim ashtu midis nesh meqe nje dite hyri rastesisht nje lakuriq nate. Zyrtarisht ajo nuk kishte emer.
Vazhdoni. Domethene sapo hyri ne arkiv ai kerkoi te shkonte te kthina e Lakuriqit.
Pikerisht.
Pa qendruar asnje cast ne zyren e drejtorit. Madje pa ju thene juve ''si jeni, more shoke?''
Pikerisht.
Vazhdoni. Perpiquni te riprodhoni saktesisht veprimet e tij.
Do perpiqem. Nxori nga setra nje cope leter, e veshtroi, pastaj kerkoi ta conim te kthina. E ndoqa me sy grupin e vogel qe u ndal te dera e hekurt. Drejtori nxori dy celsat dhe i rrotulloi ne te dy bravat. Celesin e trete ai e kishte sjelle me vete. Ai celes ndodhej gjithmone ne Tirane, ne qender. E nxori pra vete celesin e trete dhe e hapi deren.
Pastaj?
Askush nuk e di se c'ndodhi atje. Ai shtyu deren, u fut dhe e mbylli nga brenda. Te tjeret, duke perfshire edhe rojet mbeten jashte. Pas nje fare kohe e hapi flegren e deres pergjysme dhe thirri drejtorin. Drejtori u fut brenda, por nuk qendroi vec disa minuta. Doli dhe te gjithe qendruan te heshtur, si me pare, pas deres.
Pastaj?
Pastaj asgje. Qendroi ne kthine gati tre ore. Kur doli fytyren e kishte te prere. Pa thene asgje iku i ndjekur nga rojet. Ora duhej te ishte tre e mengjesit..
Pra doli me fytyre te prere. Pas tre oresh kerkimi. Pastaj u nis fill per Tirane. A nuk ju shtiu ne mendime kjo gje? A nuk ju la pa gjume? A nuk ju beri te ulurinit me vete: ketu ka nje mister! Nje mister te zi?
Natyrisht. Njerez ishim edhe ne. Pershtypje na beri, por ndoshta jo ashtu sic thoni ju, me ato fjalet ''mister'' etj.
Ah, Ashtu? Nuk e duroni dot fjalen ''mister''?
S'thashe ashtu.
C'ka pasur ne ate dosje te fshehte? Pergjigjuni!
Nuk e di. Nuk e kam pare kurre.
Kush e ka pare? Pegjigjuni!
Askush.
Si askush? Dikush merrej me to. Dikush e kishte sjelle aty. E kishte sajuar, kishte renditur fletet. Pergjigjuni!
Po, ka patur nje njeri.
Po ju thate askush.
Ka patur nje njeri, Shpend Simahori quhej, por ai s'eshte me. U mbyt vitin qe shkoi, duke ikur per ne Itali, ne Kanalin e Otrantos.
Ah, Kanali i Otrantos! Sapo kerkon dike, dike qe te duhet patjeter, te vjen pergjigjja: eshte atje...ne fund te Otrantos. Tani me degjoni, kjo eshte pyetja e fundit. Me veshtroni ne sy dhe m'u pergjigjni.
Po, zotni.
Keni degjuar per ca fotografi te cuditshme, desha te them te tmerrshme, qe gjenden brenda dosjeve te kthines se Lakuriqit?
Jo, zotni.
Mos m'i hiqni syte...Keni degjuar per anetare te Byrose Politike te fotografuar me revolvere ne dore, duke shtire plumbin e fundit mbi trupin e shtrire perdhe te kolegut te tyre, ish anetar i Byrose Politike? Pergjigjuni!
Jo, zotni.
Keni pare ish-shefin e porsaemeruar te shtetit te fotografuar me revole ne dore, duke shtire mbi trupin e nje ish-anetari te Byrose Politike?
Oh, jo.
E keni pare ta kerkonte pikerisht ate fotografi ate nate prilli ne arkiv? Ky eshte shansi juaj i fundit, pergjigjuni!
Oh, te isha mbytur me mire ne Kanal te Otrantos.[b]
E megjithate ti ishe atje kur mberriti shefi i porsaemeruar i shtetit naten vone ne arkiv?
Po, atje isha.
Besoj se ke qene i habitur: c'ishte kjo ardhje keshtu, gati ne mesnate, pa buje e pa shpure, vetem me dy roje?
Natyrisht. Per t'u habitur ishte.
Aq me teper qe ajo dite prilli kishte qene tejet e lodhshme per te. Mbledhja e Byrose Politike, qe e kishte emeruar udheheqes te vendit, sapo kishte mbaruar. Dosje te ngutshme e pritnin ne tryeze. Gjithe vendi ishte i trandur pas varrimit te diktatorit. Europa pergjonte se c'rruge do te merrte Shqiperia. Ne ushtri, ne rrethet e policise se fshehte, midis te pakenaqurve qarkullonin gjithfare psikozash, thashethemesh. Lista e qeverise se ardhshme ishte aty. Ceshtje te tjera qe kerkonin pergjigje me ngut. Dhe ja, ky njeri, i le te gjitha keto, ia hipen makines dhe pa lajmeruar askend, i shoqeruar vetem nga dy roje merr udhen e gjate malore, per te mberritur pas shtate oresh ne shpellanen tuaj. E cuditshme, apo jo?
Natyrisht, zoti hetues.
Nuk zbresin cdo mbremje shefa shtetesh, qofte edhe ne nje arkiv te fshehte. E aq me teper shefa te porsakurorezuar, apo jo?
Ashtu eshte, zoti hetues.
Pra ishte e natyrshme qe ju te beheshit kureshtar. Madje teper. C'kerkonte ky njeri me aq ngut? Madje, do te thosha, me ankth. Besoj se i bete vetmevete keto pyetje?
Si te them. Kureshtar u bera, natyrisht, por kaq thelle, e kam fjalen per ankthet etj., nuk u shtyva. Punet e te medhenjve, mendova. Vetem kaq.
Megjithate, meqenese u bete kureshtar, sic e pranoni, nje mprehje te vemendjes e patet, apo jo? Keshtu, dashur pa dashur, i ndoqet levizjet e vizitorit.
Natyrisht.
A mund te na i thoni me saktesi?
Ato qe pashe, sigurisht.
Ato qe pate? Domethene ka gjera qe nuk i keni pare?
Natyrisht. Se c'beri ai ne kthinen e Lakuriqit, as une, askush tjeter nuk e pa.
Kthina e Lakuriqit ishte kthina me e fshehte e arkivit, ne mos gaboj?
Po. E quanim ashtu midis nesh meqe nje dite hyri rastesisht nje lakuriq nate. Zyrtarisht ajo nuk kishte emer.
Vazhdoni. Domethene sapo hyri ne arkiv ai kerkoi te shkonte te kthina e Lakuriqit.
Pikerisht.
Pa qendruar asnje cast ne zyren e drejtorit. Madje pa ju thene juve ''si jeni, more shoke?''
Pikerisht.
Vazhdoni. Perpiquni te riprodhoni saktesisht veprimet e tij.
Do perpiqem. Nxori nga setra nje cope leter, e veshtroi, pastaj kerkoi ta conim te kthina. E ndoqa me sy grupin e vogel qe u ndal te dera e hekurt. Drejtori nxori dy celsat dhe i rrotulloi ne te dy bravat. Celesin e trete ai e kishte sjelle me vete. Ai celes ndodhej gjithmone ne Tirane, ne qender. E nxori pra vete celesin e trete dhe e hapi deren.
Pastaj?
Askush nuk e di se c'ndodhi atje. Ai shtyu deren, u fut dhe e mbylli nga brenda. Te tjeret, duke perfshire edhe rojet mbeten jashte. Pas nje fare kohe e hapi flegren e deres pergjysme dhe thirri drejtorin. Drejtori u fut brenda, por nuk qendroi vec disa minuta. Doli dhe te gjithe qendruan te heshtur, si me pare, pas deres.
Pastaj?
Pastaj asgje. Qendroi ne kthine gati tre ore. Kur doli fytyren e kishte te prere. Pa thene asgje iku i ndjekur nga rojet. Ora duhej te ishte tre e mengjesit..
Pra doli me fytyre te prere. Pas tre oresh kerkimi. Pastaj u nis fill per Tirane. A nuk ju shtiu ne mendime kjo gje? A nuk ju la pa gjume? A nuk ju beri te ulurinit me vete: ketu ka nje mister! Nje mister te zi?
Natyrisht. Njerez ishim edhe ne. Pershtypje na beri, por ndoshta jo ashtu sic thoni ju, me ato fjalet ''mister'' etj.
Ah, Ashtu? Nuk e duroni dot fjalen ''mister''?
S'thashe ashtu.
C'ka pasur ne ate dosje te fshehte? Pergjigjuni!
Nuk e di. Nuk e kam pare kurre.
Kush e ka pare? Pegjigjuni!
Askush.
Si askush? Dikush merrej me to. Dikush e kishte sjelle aty. E kishte sajuar, kishte renditur fletet. Pergjigjuni!
Po, ka patur nje njeri.
Po ju thate askush.
Ka patur nje njeri, Shpend Simahori quhej, por ai s'eshte me. U mbyt vitin qe shkoi, duke ikur per ne Itali, ne Kanalin e Otrantos.
Ah, Kanali i Otrantos! Sapo kerkon dike, dike qe te duhet patjeter, te vjen pergjigjja: eshte atje...ne fund te Otrantos. Tani me degjoni, kjo eshte pyetja e fundit. Me veshtroni ne sy dhe m'u pergjigjni.
Po, zotni.
Keni degjuar per ca fotografi te cuditshme, desha te them te tmerrshme, qe gjenden brenda dosjeve te kthines se Lakuriqit?
Jo, zotni.
Mos m'i hiqni syte...Keni degjuar per anetare te Byrose Politike te fotografuar me revolvere ne dore, duke shtire plumbin e fundit mbi trupin e shtrire perdhe te kolegut te tyre, ish anetar i Byrose Politike? Pergjigjuni!
Jo, zotni.
Keni pare ish-shefin e porsaemeruar te shtetit te fotografuar me revole ne dore, duke shtire mbi trupin e nje ish-anetari te Byrose Politike?
Oh, jo.
E keni pare ta kerkonte pikerisht ate fotografi ate nate prilli ne arkiv? Ky eshte shansi juaj i fundit, pergjigjuni!
Oh, te isha mbytur me mire ne Kanal te Otrantos.[b]
Dita- Shteti : Tirane !!
Postime : 429
Kyējet nė forum : 17741
Regjistruar mė : 2008-12-29
Re: Ismail Kadare.!
PERSE MENDOHEN KETO MALE - Ismail KADARE |
Heroika dhe tragjika - njė zemėratė rrėnuese Poema "Pėrse mendohen kėto male", me simbolikėn dhe me idetė e veta, ka ushtruar njė ndikim tė ndieshėm nė mendimin e lexuesve tė vet, veēmas nė Kosovė. Ndoshta mė shumė se disa vepra edhe mė tė rėndėsishme tė autorit. Edhe pėr shkak tė kėtij komunikimi me shkallė tė lartė, ndoshta do tė ishte e dobishme qė autori t'i rikthehej (nėse nuk i ėshtė rikthyer tashmė, sikundėr ka bėrė me shumė vepra tė tij), dhe tė bėjė njė rikompozim tė ri tė disa elementeve tė saj moralė dhe ideologjikė e rrjedhimisht edhe estetikė. Mbijetesa shqiptare nėpėr humnerat e historisė, duke qenė njėra nga shtyllat mė tė forta tė tematikės sė letėrsisė shqipe, ka ushtruar njė ndikim jo tė pakėt pėr krijimin e njė ideje tė reagimit dhe tė vetėpėrcaktimit tė njeriut shqiptar. Sipas kėtij vetėpėrcaktimi, edhe njeriu me nėntė plagė nė trup ( Gjergj Elez Alia), e mund armikun dhe lė pas vetes kujtimin e njė figure heroike e tragjike njėherėsh. Pikėrisht kjo simbiozė e heroikes dhe e tragjikės, qė shpalos njė vetėėprcaktim shqiptar, ėshtė bosht tematik dhe ideor i poemės "Pėrse mendohen kėto male" tė Ismail Kadaresė. Kjo poemė mund tė mirret si njė shembull i krijimit tė njė vepre shenjuese tė mbijetesės, me njė ngjizje tė heroikės dhe tė tragjikės shqiptare. Njė intonim i fuqishėm psikologjik Poemėn "Pėrse mendohen kėto male" Ismail Kadare e shkroi nė vitet 1962-64, qė ishin vite tė pėrshkuara nga vetizolimi ekstrem i Shqipėrisė, nga kėrcėnimet e jashtme dhe nga glorifikimet ideologjike tė vetizolimit. Por, duket se rrėnimi i brendshėm i Shqipėrisė kishte filluar tė jipte shenja alarmante, aq sa poeti ndiente nevojė qė tė rikonfirmojė edhe njė herė fuqinė e mbijetesės shqiptare. Edhe pse Kadare nuk i referohet nė mėnyrė eksplicite kohės aktuale dhe vetizolimit aktual, ėshtė evidente se aty ėshtė konteksti i frymėzimit/ shqetėsimit, prej nga poeti del subjekt aktiv, njė dėshmitar dhe njė pjesėmarrės nė atė lėvizje dėshmuese tė mbijetesės: Vrapon hija e pushkės Pret male, fusha, fshatra, Hija e tytės lėviz shpejt nė muzg. Eci dhe unė nė njė pllajė tė pjerrėt Me njė mendim nė kokė Diku. Njė poet i vetmuar, "nė njė pllajė tė pjerrėt", i preokupuar me pamjen gjigante tė hijes sė pushkės, (Hija e mendimit dhe hija e pushkės/ Kryqėzohen e pėrplasen nė muzg), vetė shndėrrohet nė njė protagonist tė izolimit dhe tė meditimit pėr enigmat e fatit. "Hija e mendimit", e cila kryqėzohet me hijen e pushkės, ėshtė ndėrgjegjėsimi/vetėėprcaktimi autorial, i cili u huazohet maleve, qė ato tė mendojnė pėr fatet e veta dhe tė banorėve tė vet. Ajo vetmi dhe ai muzg, janė ambienti i njė introspeksioni dramatik pėr kohėt e kaluara dhe fatet e ardhshme. Mė duket se kapja e kėtyre dy elementeve, vetmisė dhe muzgut, ka bėrė qė teksti poetik tė ketė njė intonim tė fuqishėm psikologjik.Ndėrsa, pushka ėshtė figura qendrore e poemės dhe boshti i ideve tė poetit pėr vetėpėrcaktimin e njeriut shqiptar nėpėr shekuj: Kėshtu ke ecur gjithmonė, Shqipėri, Me kėmbėt e gjata, Me njė pushkė tė gjatė, Ecje dhe s'dije ku veje ti. Pushka ėshtė shėmbėllim i gjymtyrėve, njė gjymtyrė faktike, nė tė cilėn ėshtė mbėshtetur Shqipėria, pėr tė qėndruar nė kėmbė. Mė tej, pushka ėshtė edhe vlerė e ripėrtėritjes, e barazvlershme me ripėrtėritjen biologjike tė njeriut shqiptar, e krahasuar me gruan: Se gruaja lindte fėmijė, Por pushka lindte krisma, Dhe pėr shqiptarin ishin Po aq tė shtrenjta tė dyja: Dhe krisma dhe fėmija. Nė shpalosjen e njė introspeksioni dramatik tė fateve kombėtare, me njė intonim tė fuqishėm emotiv, pushka figurohet edhe si njėsi matėse e tokės sė atdheut, si leva e Arkimedit, si vazhdim i shtyllės vertebrore, si fat mbi shpinė tė njeriut shqiptar. Ėshtė njė seri e argumentimit tė fuqisė sė mbijetesės, e koncentruar nėpėr shumė vargje, me njė ngulmim imponues. Por, si gjithnjė fati ka me vete edhe fatkeqėsinė. Pushka i hante njeriut edhe yndyrėn e pakėt, po i shkurtonte jetėn, gjė qė ėshtė me anėn e njė figure mbresėlėnėse nė vargjet ( Mė tė gjatė shtatin ia bėnte pushka,/ Megjithėse shpesh jetėn mė tė shkurtėr ia bėnte./ Akuza ndaj historisė Introspeksioni i dominuar nga ndjenja tė rrėmbyeshme, zbulon armiqtė e simbolit shqiptar tė rezistencės dhe tė mbijetesės, edhe atje ku nuk mund tė kėrkohen racionalisht. Nė njė atmosferė tjetėr poetike, poeti mbase do tė kėrkonte fndryshkjen e mjetit tė vrasjes, (pushkės), por i rrėmbyer nga ideja e heroikes, nė njė ligjėrim pėr vetėpėrcaktimin kombėtar, ai akuzon ata qė nuk kanė predikuar pėrdorimin e pushkės: Dhe fjalėt latinisht dhe fjalėt arabisht Mbi tytėn e pushkės binin si ndryshk. Dhe jo vetėm fjalėt latinisht e arabisht shenjohen si elementė tė pėrgjumjes, tė kllapisė e tė mashtrimit. "Ca poetė" qė shkruanin pėr zanat e shtojzovallet, pėr bjeshkėt epike, Kadare i sheh si pėrgjumės dhe mashtrues, mbase duke mėnjanuar pėr njė ēast faktin se pikėrisht nė kohėra dėshpėrimesh tė rėnda, poetėt hymnizojnė tė kaluarėn, pėrpiqen qė pėrmes saj tė ngjallin te njerėzit krenarinė dhe ndėrgjegjėsimin. (Poetėt romantikė dhe postromantikė nuk mund tė bėnin ndryshe as nė Shqipėrinė e mbytur nė mjerim e vuajtje.) Mollokėt e zemėrimit dhe tė fajėsimit pėrplasen edhe pėr Pallatin e mbretit, pėr shtetin, pėr jetėn mondane, pėr mitet, pėr tėrė historinė. Ėshtė njė zemėratė rrėnuese, qė sfidon gjithēka, nė pėrpunimin e idesė shpėtimtare, e cila vjen nė formėn e njė shpėtimtari, (Partinė Komuniste), megjithėse nė tėrė intonimin e poemės, duket si njė shartim disi i panatyrshėm. Mė duket se edhe ndarja e poemės nė 24 njėsi, mė shumė se si konstruksion artistik, ėshtė bėrė pėr tė strukturuar idetė autoriale pėr rendin e defekteve tė vlerave dhe tė historisė kombėtare, pėr numėrimin e armiqve tė Shqipėrisė, duke i theksuar veē e veē. Ndarja nė njėsi tė vogla, pa njė rend kronologjik motivor ndėrmejt tyre, e bėn konstruksionin artistik tė poemės qė tė jetė i brishtė, aq sa disa nga njėsitė mund tė funksionojnė edhe si poezi mė vete. Ligjėrimin me emocione tė forta Kadare e ka materializuar me njė varg tė larmishėm, qė materializon oscilimet tematike dhe tė ideve poetike. Ėshtė njė varg i lirė, i mbushur me interpunksion, si pėr tė sugjeruar njė tė folur me ngulēe. Nė pjesėn dėrrmuese tė poemės vargjet shtrihen nė gjerėsi narrative: Dhe Shqipėria prapė strukej nė kasolle, Nė netėt e saj tė zeza mitologjike: Nė ca tela lahute kėrkonte tė thoshte diēka Nga shpirti i pakuptueshėm i saj. Mirėpo, ka edhe njėsi ku ndodh reduktimi i vargut, kapja e detajit: Dhe pėrmbi trup, Si shtesė e hekurt, I rritej e zezė Pushka e gjatė. Njė ēast i shkurtėr dhe njė histori e gjatė Pozicioni kohor fiksohet qė nė vargun e dytė tė poemės: "Ndėrsa dielli tutje perėndon nė xhade?" dhe poema mbyllet me vargun qė sėrish e fikson gati tė njėjtėn kohė: "Ndėrsa muzgu po bie tutje nė xhade". Pra, ėshtė njė kohė fare e shkurtėr, kohė nga njė perėndim dielli nė njė muzg po nė tė njėjtėn xhade, ndėrsa nė mes ėshtė introspeksioni pėr historinė e gjatė, heroike dhe tragjike tė atdheut, me njė zemėratė rrėnuese. Poema "Pėrse mendohen kėto male", me simbolikėn dhe me idetė e veta, ka ushtruar njė ndikim tė ndieshėm nė mendimin e lexuesve tė vet, veēmas nė Kosovė. Ndoshta mė shumė se disa vepra edhe mė tė rėndėsishme tė autorit. Edhe pėr shkak tė kėtij komunikimi me shkallė tė lartė, ndoshta do tė ishte e dobishme qė autori t'i rikthehej (nėse nuk i ėshtė rikthyer tashmė, sikundėr ka bėrė me shumė veprat tė tij), dhe tė bėjė njė rikompozim tė ri tė disa elementeve tė saj moralė dhe ideologjikė e rrjedhimisht edhe estetikė. |
Re: Ismail Kadare.!
Titulli
Darka e gabuar
Roman
Autori
Ismail Kadare
Shtėpia botuese
Onufri, 2008
Ky ėshtė romani mė i ri i shkrimtarit tė madh Ismail Kadare. ėshtė shkruar mes Malit tė Robit (Durrės), Luganos sė Zvicrės dhe Parisit gjatė verės dhe dimrit 2007-2008.
Njė darkė krejtėsisht e pazakontė, me njė mister midis, ėshtė subjekti i romanit mėtė ri tė Kadaresė. Ndonėse e bazuar mbi njė ngjarje tė vėrtetė, qė ka trazuar vite mė parė njė qytet tė tėrė, dhe ndonėse e hetuar pėr njė kohė tepėr tė gjatė, herė haptaz e mė sė shumti, nė fshehtėsi, e vėrteta e darkės ka mbetur ende sot e pashpjeguar plotėsisht.
Ē'ka ndodhur nė atė darkė? Ē'ka qenė e vėrtetė ajo qė ėshtė treguar mė pas prej njėrės palė, tė zotėve tė shtėpisė, dhe prej palės tjetėr, tė fruarve? Sė fundi, ē'ka qenė e fshehta qė dyshohet se ėshtė mbuluar me kujdes? Kadare jep njė version tė tij tė ngjarjes nė njė roman, qė ta mban frymėn pezull gjer nė rreshtin e fundit.
Eshte nje nga librat me te bukur qe kam lexuar nga Ismail Kadare.
Darka e gabuar
Roman
Autori
Ismail Kadare
Shtėpia botuese
Onufri, 2008
Ky ėshtė romani mė i ri i shkrimtarit tė madh Ismail Kadare. ėshtė shkruar mes Malit tė Robit (Durrės), Luganos sė Zvicrės dhe Parisit gjatė verės dhe dimrit 2007-2008.
Njė darkė krejtėsisht e pazakontė, me njė mister midis, ėshtė subjekti i romanit mėtė ri tė Kadaresė. Ndonėse e bazuar mbi njė ngjarje tė vėrtetė, qė ka trazuar vite mė parė njė qytet tė tėrė, dhe ndonėse e hetuar pėr njė kohė tepėr tė gjatė, herė haptaz e mė sė shumti, nė fshehtėsi, e vėrteta e darkės ka mbetur ende sot e pashpjeguar plotėsisht.
Ē'ka ndodhur nė atė darkė? Ē'ka qenė e vėrtetė ajo qė ėshtė treguar mė pas prej njėrės palė, tė zotėve tė shtėpisė, dhe prej palės tjetėr, tė fruarve? Sė fundi, ē'ka qenė e fshehta qė dyshohet se ėshtė mbuluar me kujdes? Kadare jep njė version tė tij tė ngjarjes nė njė roman, qė ta mban frymėn pezull gjer nė rreshtin e fundit.
Eshte nje nga librat me te bukur qe kam lexuar nga Ismail Kadare.
Vizitor- Guest
Re: Ismail Kadare.!
Vepra 1
Autori
Ismail Kadare
Shtėpia botuese
Onufri, 2008
398 f.; 21 cm
ISBN 978-99943-42-42-6
Autori
Ismail Kadare
Shtėpia botuese
Onufri, 2008
398 f.; 21 cm
ISBN 978-99943-42-42-6
Pėrmban
1. Qyteti pa reklama
2. Ditė kafenesh
3. Pėrbindėshi
Mbi veprėn
Ky korpus i veprės sė plotė tė Ismail Kadaresė ėshtė i katėrti qė sheh dritėn e botimit. Pėrmbledhja e parė prej dhjetė vėllimesh u botua mė 1980 nė Prishtinė. E dyta, nė Tiranė, mė 1981, nė dymbėdhjetė vėllime. Botimi francez nė vitet 1994-2004, gjithashtu nė dymbėdhjetė vėllime, ka qenė nė dy gjuhė, frėngjisht dhe shqip. Opusi i tanishėm, qė i paraqitet publikut shqiptar nė njėzet vėllime, ėshtė, pa dyshim, mė i ploti. Duke lėnė jashtė vetėm njė pjesė tė papėrfillshme tė krijimtarisė, kryesisht shkrime tė rinisė sė hershme dhe disa herė krijime qė, sipas gjykimit tė autorit, nuk plotėsojnė kriteret e duhura artistike, ky botim e jep veprėn e Kadaresė nė pėrmasėn integrale tė saj.
Si botim pėrfundimtar, nėn kujdesin e vetė autorit, ai do tė jetė referencial pėr tė gjitha ribotimet e mėvonshme nė gjuhėn shqipe dhe nė gjuhėt e tjera tė botės.
Njė pjesė e veprave, pėr shkaqe dhe rrethana qė janė shpjeguar nė shėnimet shoqėruese, janė botuar pa asnjė ndryshim. Ndėrkaq, meqenėse Kadare hyn ndėr ata autorė qė pėrgjithėsisht i rishikojnė veprat, versionet e zgjedhura nė kėtė opus janė ato qė ai i ka konsideruar si mė afėr pėrkryerjes.
Retushet janė krejtėsisht tė natyrės artistike, tė teknikės sė tė shkruarit e sidomos tė perfeksionimit gjuhėsor. Shumica e retusheve janė kryer brenda tė njėjtit regjim, gjė qė vetvetiu e ka pėrjashtuar dhe bėrė tė pamundur retushimin e ngjyrimit politik. Si letėrsi e krijuar, nė pjesėn mė tė madhe tė saj, nė njė hapėsirė dhe kohė problematike, ajo mban gjurmėt dhe shenjat e tyre, tė cilat nuk prekin as thelbin e as artin e saj.
Tė gjitha veprat e kėsaj pėrmbledhjeje janė pajisur me njė aparat shoqėrues dhe pėrcillen nga parathėnie autorėsh nga Shqipėria, Kosova dhe gjithė bota shqiptare, si edhe nga kritikė e analistė tė huaj.
Nė kėtė botim tė gjerė, lexuesi shqiptar do tė ketė mundėsi tė njihet me vepra qė shohin pėr herė tė parė dritėn e botimit. Midis tyre do tė ketė tregime qė pėrfshihen pėr herė tė parė nė njė libėr, si Provokacioni, ose tregime tė mėvonshme ende tė pabotuara, si Gruaja e sekretarit tė parė tė rrethit, Leximi i Hamletit, Njė raport i fshehtė, Djegia e Voskopojės dhe Bisedė pėr diamantet nė pasditen e dhjetorit. Do tė ketė sė paku dy novela tė gjata, Darka e gabuar dhe Sorkadhet e trembura, si dhe romanin e fundit tė autorit E hyjnueshmja.
Shtėpia botuese Onufri ėshtė krenare qė i jepet mundėsia ti ofrojė lexuesit shqiptar, kudo nė botė, kėtė botim.
Re: Ismail Kadare.!
Renia e debores
Ty ndoshta nuk te shkoi ndermend
Se qielli rastesisht s'u mbyll
Se kjo debore qe shtroi kudo
Ne te vertete ra per ty.
U projektua cdo kristal
I saj ne qiell te madh diku
Dhe nuk pushoi se reni ajo
Gjersa i gjeti floket e tu.
Qe ti ta shkundje me nje gjest
Shkujdesshem krejt e gjithe gezim
Nje nate te tere qielli punoi
me ernat ne bashkepunim.
Dhe ne mengjes i zbehte ai,
I ftohte hapej madherisht,
ndersa shetisnim ne te dy
Nen altruizmin e tij te hirte.
Ty ndoshta nuk te shkoi ndermend
Se qielli rastesisht s'u mbyll
Se kjo debore qe shtroi kudo
Ne te vertete ra per ty.
U projektua cdo kristal
I saj ne qiell te madh diku
Dhe nuk pushoi se reni ajo
Gjersa i gjeti floket e tu.
Qe ti ta shkundje me nje gjest
Shkujdesshem krejt e gjithe gezim
Nje nate te tere qielli punoi
me ernat ne bashkepunim.
Dhe ne mengjes i zbehte ai,
I ftohte hapej madherisht,
ndersa shetisnim ne te dy
Nen altruizmin e tij te hirte.
krayzi- Shteti : austri
Postime : 1464
Kyējet nė forum : 18331
Regjistruar mė : 2009-07-11
Re: Ismail Kadare.!
Tema "Ismail Kadare...!" dhe tema "Ismail Kadare" u bashkuan.
Respekt.
Respekt.
Gjimnazistja- Shteti : Ne hapsire!
Postime : 1550
Kyējet nė forum : 18083
Regjistruar mė : 2009-12-24
Profesioni : gjimnaziste
Page 2 of 2 • 1, 2
Page 2 of 2
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network