Shpella e Trenit Devoll (Korce)
Page 1 of 1
Shpella e Trenit Devoll (Korce)
Shpella
Trenit ėshtė njė kombinim i rrallė i vlerave natyrore dhe
materialoshpirtėrore. Ajo ndodhet nė buzė tė Liqenit tė Prespės sė
Vogėl, pėrfund njė kodre tė vogėl pranė fshatit Tren, nė Grykėn e
Ujkut, 706 m mbi nivelin e detit. Ėshtė formuar nga procesi i karstit,
pra nga tretja prej ujit e shkėmbinjtė gėlqerorė tė Trias-Jurasikut, tė
cilėt janė kapur nga disa shkėputje tektonike gjatė
Pliocen-Kuaternarit. Shkėmbinjtė janė tepėr tė copėtuar nga shkėputjet
tektonike, tė cilat sollėn fundosjen e Prespės sė Vogėl, ku u krijua
liqeni me tė njėjtin emėr. Ujėrat qė kanė formuar shpellėn, kanė
shfrytėzuar njė shkėputje tė tillė tektonike.
Relievi ėshtė kodrinor, e pėrreth shpellės malor, rreth 1400-1500 m mbi
nivelin e detit (maja e Golinės, 1465 m) nė malin e Ivanit.
Banorėt e njohin dhe me emrin Shpella e Skordilevės. Ka disa galeri,
por mė e madhja ėshtė ajo e Liqenit: 40 m e gjatė dhe 5,50 m e gjerė.
Nė tė janė gjetur qindra Rinolofidi, pasi korenti ajrit me hyrjen e
shpellės dhe prania gjithnjė e ujit krijojnė kushte tė pėrshtatshme. Nė
pjesėn perėndimore tė kodrės ku ndodhet Shpella e Trenit gjatė hapjes
sė njė guroreje u zbulua njė tjetėr shpellė. Nga sa e njihet deri
tashti, galeria e saj kryesore duhet tė lidhet me Shpellėn e Trenit: me
sallėn A. Ajo ka shumė kongrecione
tė bukura. Ndonėse shpėrthimi i eksplozivit nė gurore i kanė sjellė
dėme stalagtiteve e stalagmiteve, ende vlerat e shpellės, ruhen mirė.
Shpella e Trenit zė vend kryesor nė tėrėsinė e monumenteve arkeologjike, nė fushėn e Devollit e pellgun e Korēės.
Si vendbanim prehistorik ėshtė bėrė e njohur pėr herė tė parė nė vitin 1952, nga vėzhgimet e H. Ceka e S. Anamali.
Pasuritė ujore, pyjet e dendura, kafshėt e egra dhe fushat pranė saj me
toka pjellore, ishin kushtet mė kryesore qė kushtėzuan vendosjen e
banorėve prehistorikė nė shpellė. Shpella e Trenit ėshtė njė shpellė
shumė e rėndėsishme pėr lakuriqėt e natės, sidomos gjatė periudhės sė
verės dhe vjeshtės. Nga njė vlerėsim i pėrafėrt, brenda shpellės
takohen gjatė verės rreth 2000-2500 individe lakuriqesh nate, te
dominuar nga lloji globalisht i rrezikuar Miniopterus schreibersi, i
cili pėrbėnte rreth 90% tė numrit tė lakuriqve tė kėsaj shpelle, duke
qenė kėshtu shpella mė e rėndėsishme e njohur deri tani nė vendin tonė
pėr kėtė lloj lakuriqi nate. Lloje tė tjerė shoqėrues lakuriqėsh nate
tė kėsaj shpelle janė: Rhinolophus ferrumequinum, R. blasii, Eptesicus
serotinus, Myotis capaccinii, M. daubentoni, M. myotis, M. blythi dhe
Pipistrellus savii. Kjo shpellė ėshtė gjithashtu e rėndėsishme edhe pėr
llojin Myotis daubentoni, i cili deri mė sot ėshtė sinjalizuar nė
vendin tonė vetėm nė rajonin e liqeneve tė Prespės.
Trenit ėshtė njė kombinim i rrallė i vlerave natyrore dhe
materialoshpirtėrore. Ajo ndodhet nė buzė tė Liqenit tė Prespės sė
Vogėl, pėrfund njė kodre tė vogėl pranė fshatit Tren, nė Grykėn e
Ujkut, 706 m mbi nivelin e detit. Ėshtė formuar nga procesi i karstit,
pra nga tretja prej ujit e shkėmbinjtė gėlqerorė tė Trias-Jurasikut, tė
cilėt janė kapur nga disa shkėputje tektonike gjatė
Pliocen-Kuaternarit. Shkėmbinjtė janė tepėr tė copėtuar nga shkėputjet
tektonike, tė cilat sollėn fundosjen e Prespės sė Vogėl, ku u krijua
liqeni me tė njėjtin emėr. Ujėrat qė kanė formuar shpellėn, kanė
shfrytėzuar njė shkėputje tė tillė tektonike.
Relievi ėshtė kodrinor, e pėrreth shpellės malor, rreth 1400-1500 m mbi
nivelin e detit (maja e Golinės, 1465 m) nė malin e Ivanit.
Banorėt e njohin dhe me emrin Shpella e Skordilevės. Ka disa galeri,
por mė e madhja ėshtė ajo e Liqenit: 40 m e gjatė dhe 5,50 m e gjerė.
Nė tė janė gjetur qindra Rinolofidi, pasi korenti ajrit me hyrjen e
shpellės dhe prania gjithnjė e ujit krijojnė kushte tė pėrshtatshme. Nė
pjesėn perėndimore tė kodrės ku ndodhet Shpella e Trenit gjatė hapjes
sė njė guroreje u zbulua njė tjetėr shpellė. Nga sa e njihet deri
tashti, galeria e saj kryesore duhet tė lidhet me Shpellėn e Trenit: me
sallėn A. Ajo ka shumė kongrecione
tė bukura. Ndonėse shpėrthimi i eksplozivit nė gurore i kanė sjellė
dėme stalagtiteve e stalagmiteve, ende vlerat e shpellės, ruhen mirė.
Shpella e Trenit zė vend kryesor nė tėrėsinė e monumenteve arkeologjike, nė fushėn e Devollit e pellgun e Korēės.
Si vendbanim prehistorik ėshtė bėrė e njohur pėr herė tė parė nė vitin 1952, nga vėzhgimet e H. Ceka e S. Anamali.
Pasuritė ujore, pyjet e dendura, kafshėt e egra dhe fushat pranė saj me
toka pjellore, ishin kushtet mė kryesore qė kushtėzuan vendosjen e
banorėve prehistorikė nė shpellė. Shpella e Trenit ėshtė njė shpellė
shumė e rėndėsishme pėr lakuriqėt e natės, sidomos gjatė periudhės sė
verės dhe vjeshtės. Nga njė vlerėsim i pėrafėrt, brenda shpellės
takohen gjatė verės rreth 2000-2500 individe lakuriqesh nate, te
dominuar nga lloji globalisht i rrezikuar Miniopterus schreibersi, i
cili pėrbėnte rreth 90% tė numrit tė lakuriqve tė kėsaj shpelle, duke
qenė kėshtu shpella mė e rėndėsishme e njohur deri tani nė vendin tonė
pėr kėtė lloj lakuriqi nate. Lloje tė tjerė shoqėrues lakuriqėsh nate
tė kėsaj shpelle janė: Rhinolophus ferrumequinum, R. blasii, Eptesicus
serotinus, Myotis capaccinii, M. daubentoni, M. myotis, M. blythi dhe
Pipistrellus savii. Kjo shpellė ėshtė gjithashtu e rėndėsishme edhe pėr
llojin Myotis daubentoni, i cili deri mė sot ėshtė sinjalizuar nė
vendin tonė vetėm nė rajonin e liqeneve tė Prespės.
Vizitor- Guest
Page 1 of 1
Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
Thu 03 Feb 2022, 02:36 by Naki
» Mbretėreshat e xhudos qė pushtuan botėn dhe sollen 3 medalje tė arta Olimpike
Tue 01 Feb 2022, 01:50 by Naki
» NJERIU DHE NATYRA 2 (LIBĖR BAZĖ)
Mon 31 Jan 2022, 03:06 by Naki
» Kujdes!! Dhuna e prindėrve ndaj fėmijėve rrit rrezikun e sėmundjeve mendore
Mon 31 Jan 2022, 02:58 by Naki
» 4 llojet e bullizmit qė ēdo prind duhet tė njohė
Mon 31 Jan 2022, 02:51 by Naki
» Bullizmi nė shkolla
Mon 31 Jan 2022, 02:40 by Naki
» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 by Naki
» A e dini pse muaji Shkurt ka 29 ditė ēdo katėr vite?
Sun 13 Mar 2016, 21:46 by ballboy_network
» Mėsoni se sa njerėz nė botė e kanė mbiemrin e juaj
Sun 13 Mar 2016, 21:44 by ballboy_network